Kiek save atsimenu, tiek namuose darydavome šitą desertą kai tik būdavo šviežių uogų. Tinka visokios - braškės, avietės, žemuogės, mėlynės, juodi serbentai... Po to mes jį dėdavome ant biskvitinio torto, pertepto pienišku kremu. Mmmm... O galima ir vieną sau valgyti, na ar su ledais, kaip aš šįvakar. Aišku laikai buvo tokie, kad nieks žalių kiaušinių nebijojo, kažkokių ten salmoneliozinių baubų nematė ir negirdėjo. Bet kadangi mes kartais turim galimybę nusipirkti kaimiškų kiaušinių, tai irgi nebijom.
Žodžiu reikės uogų. Kiek turite tiek gerai, stiklinė - ok, dvi, irgi gerai. 1 baltymas ir cukrus pagal skonį. Viską sumetam į indą aukštais kraštais, apskaičiuojam, kad masė padvigubės ir plakam su mikseriu. Kai maža buvau ir babytė gyva buvo, tai pamenu ji mediniu šaukštu sukdavo uogas. Visada į vieną pusę, nes taip daugiau oro patekdavo anot jos. Aišku ir ilgiau gerokai trukdavo. Na, aš naudojuosi mikseriu, plakam tol, kol pasidarys standžios putos, kurios laiko formą, t.y. kaip pastatei su šaukštu, taip ir stovi. Na tokios kaip gerai plakto baltymo. Tik jos žinoma nebus baltos. Plakimas užtrunka apie 15-20 min. Tiesa, uogos turi būti nuplautos ir nusausintos! Ir dar, uogos, kuriose iš esmės daugiau skysčio, pvz. avietės, plakasi ilgiau nei braškės. O aš labiausiai mėgstu žemuogių ir mėlynių mišinį.
p.s. nuotrauka visai netikusi.. nėr ko naktim ėst musiau :(
4 komentarai:
Ne į temą, bet Jums, Bea, reikia smulkinti virtuvės skiltį, nes jau sudėtinga darosi ką nors surasti. ;)
ačiū už pastabą, matyt teks :).
O, kaip faina, jau pasmulkinta! :) Džiaugiuosi, kad nebuvo man pasiūlyta žiūrėt savo reikalų. :D
konstruktyvi kritika labai welcome ;), jei tik mano suvokimo techniniams sprendimams užteks ;).
Rašyti komentarą