2017 m. gegužės 29 d., pirmadienis

Degustacija JAV ambasadoje

Užpraėjusią savaitę į mano paštą įkrito keistas pakvietimas. Atrodė įtartinai, lyg būtų eilinis spamas. Pameditavusi ties juo kelias minutes, ėmiau googlinti internete nurodytus telefonus. Pasirodo - tikras! Taip sužinojau, kad esu kviečiama į degustaciją JAV ambasadoje Lietuvoje, o tiksliau rezidencijoje, kur bus pristatoma iš Amerikos importuota žuvis, jautiena, vynas. Na tokios progos šiaip sau neateina, tad sutikau. Matyt neveltui vėl grįžau rašyti savo blogą :) 

Mano lūkesčiai tokiuose renginiuose visada visų pirma būna geras maistas ir gera nuotaika, o jei prie to prisideda įdomios pažintys - išvis nerealu. 

Tad štai - kartais taip supuola, kad vienoje vietoje vienu metu atsiranda nerealių žmonių pulkelis ir vakaras nusiseka šimtui balų. Tas jausmas, kai matai žmones pirmą kartą, o jaučiasi, lyg pažinotum šimtą metų. Toks buvo ir šis vakaras - ir esu tikra, kad bent kelis draugus artimiausiam šimtukui metų įgijau :)

O grįžtant prie renginio. Visus susirinkusius pasveikino JAV ambasadorė Anne Hall fantastiškai perskaitydama lietuvių kalba sveikinimo žodį. Atrodo smulkmena, bet tokia maloni. O tada valgėme:
  • Lašišą (Sockeye)
  • Lašišą (Silver Salmon)
  • Menkę (Black Cod) bei
  • Amerikietiškus jautienos kepsnius
  •  Vynai: Jacuzzi Merlot; Jacuzzi Cabernet Sauvignon; Mettler Family Zinfandel; Cline Chardonnay; Cline Pinot Gris

Viską nustelbė juodoji menkė, ko visiškai nesitikėjau, bet tai buvo vakaro karalienė, gaila foto kaip ir neturiu. 
Ragavau du vynus: Zinfandelį ir Pinot Gris, abu man patiko.

Ambasados viešieji ryšiai minėjo, kad tai pirmas tokio formato renginys jiems. Linkiu nesustoti!

O štai šiek tiek foto mobiliuoju:











Aftereight brownie

Ragavau viename renginyje brownie, kuriame buvo mėtų skonis, kažkas panašaus kaip aftereight šokoladukai, bet kokį tūkstantį kartų skaniau. Neradau pirkti jokios mėtų esencijos, tai draugė patarė naudoti mėtų tinktūrą iš vaistinės. Superinė idėja!
Taigi, mano aftereight brownie!






Aftereight brownie

Brownie receptas iš Molly Wizenberg knygos "Delancey", mano patobulinimas: mėtų tinktūra iš vaistinės (~1,5 €)

113 g sviesto
55 g nesaldinto šokolado, minimum 50 proc. kakavos
175 g cukraus (dažniausiai truputį pamažinu, nes mėgstu mažiau saldžiai)
2 dideli kiaušiniai
35 g miltų
žiupsnis druskos
30 mėtų tinktūros lašų

Sviestą ištirpiname, tada sudedame šokoladą, įlašiname mėtas ir maišome kol ištirps ir gausis vientisa masė. Įmaišome cukrų, tada kiaušinius, paskutinius įmaišome miltus ir druską. 
Kepame 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 min. Patikriname pagaliuku, jei jis bus sausas ištraukus iš pyrago, tai pyragas iškepęs.
Fantastiškai pasisekęs eksperimentas - mėtos nei per daug nei per mažai, jaučiasi ir šokoladas ir gaivumas.

Jei nenorite mėtų, visada galima įdėti žemės riešutų sviesto kauburėlius ar pabarstyti viršų graikiškais riešutais prieš kepimą. 






2017 m. gegužės 15 d., pirmadienis

40 minučių maistas

Šiaip turėtų būti 40 minute meal, bet iš tiesų  nėra lietuvių kalboje jokio padoraus atitikmens žodžiui meal. Pavalgymas? Valgis? Na tai nevisai tai, man atrodo. Faktas, kad noriu parašyti apie greitai pagaminamą maistą, kaip aš pastaruoju metu dažniausiai darau vakarienę ar pietus sau ir vaikams. Skiriu apie 30-40 minučių virtuvėje, o rezultate turi būti mėsos/žuvies patiekalas su garnyru iš bulvių/kruopų ir daržovių. Tai yra bent trys skirtingi dalykai lėkštėje, kurie visi kartu turėtų atitikti ar būti kiek įmanoma panašiau į subalansuotos lėkštės koncepciją. Tad šiandien pirmas toks įrašas:


Lašiša su miežiniais perliukais ir smidrais


3-4 porcijos

Viena pakuotė lašišos (iš Lidl)
1 stiklinė miežinių perlų 
Vienas ryšelis smidrų
Šiek tiek sviesto ir džiuvėsėlių
Druska, pipirai
Aliejus ir sviestas kepimui

1. Miežinius perlus verdame pasūdytame vandenyje pagal nuorodas ant pakuotės (užtruksite 20 min. nuo užvirimo). Kai perlai išvirs, paragaujame ar gana druskos, jei reikia, dar pasūdome, taip pat įmetu gabalėlį sviesto ir išmaišau (galima pilti alyvuogių aliejaus).

2. Kol miežiniai perlai verda, pradedam kepti lašišą. Paprastai supjaustau vidutinio dydžio kepsneliais, beriu druskos, pipirų ant kiekvieno kepsnelio. Įkaitiname keptuvę ir pilame šiek tiek aliejaus kepimui, tada dedame lašišą oda žemyn. Kepame kelias minutes, kol oda apskrus. Lašišą išimame ir keptuvę nušluostome. Tada ištirpiname kelis didelius šaukštus sviesto, sudedame atgal lašišą oda žemyn, keptuvę palenkiame ir šaukštu kabiname karštą sviestą bei pilame jį ant lašišos viršaus. Lašišos apversti nereikia - ji visada keptuvėje turi būti oda žemyn. Taip laistome, kol lašiša pasieks jūsų mėgstamą iškepimo lygį. Man patinka, kai ji dar lieka rausva viduryje. Sūnui irgi taip patinka, o dukra mėgsta well done

3. Smidrus blanširuojame verdančiame vandenyje - įdedame ir po minutės išimame. Tada juos apkepu keptuvėje su sviestu ir džiuvėsėliais, pasūdau. Turi būti ne per minkšti, dar traškūs. Smidrų paruošimas užtruks apie 5-7 minutes, tad juos reikia ruošti vienu metu su lašiša. Ją pastatome kepti ir tada imamės smidrų.

Štai ir viskas - serviruojame lėkštėje.



Numan Restaurant: mano pirmieji įspūdžiai

Nerealiai džiaugiuosi, kad Kaune atsiranda daugiau fine dining vietų, kur galima nueiti prašmatniau papietauti, nusivesti užsienio svečius ar elegantiškai vakarieniauti. Kuo daugiau, tuo smagiau. Nauja kovo mėnesį atsidariusi vieta - Numan restaurant. Skandinaviškas interjeras, skandinaviškas maistas - tad viskas šviesu, lengva, švaru. Jau apsilankiau dukart, kol kas tik dienos pietų. Topinis patiekalas skonio ir grožio prasme buvo topinambų ledai. Na bet apie viską nuo pradžių.

Interjeras labai šviesus ir jaukus, visiškai skandinaviškas, - man labai patiko šviestuvai, kurie reguliuojasi ir stumdosi kaip reikia - jei staliukai perstumdomi, padaryti tinkamą apšvietimą virš jų  - vieni niekai. 




Personalas labai mandagus ir paslaugus ir visai nėra to perdėto primygtinio dėmesio, kaip kartais pasitaiko. Šiek tiek iš vėžių išmuša kai pasitinkanti padavėja pasiūlo paimti viršutinius rūbus ir juos pakabinti, neįprasta truputį. Bet po pirmo karto jau ok. Didelis pliusas už tai, kad padavėjai viską mato ir stebi, akimis ieškoti nereikia ir kviesti taip pat. 

Tualetas - kuris dažnai irgi yra įstaigos veidas - labai švarus, kvapus, pamerktos lelijos nuostabiai kvepėjo. Rankoms nusišluostyti paruošti medžiaginiai rankšluostėliai. 

Maistas: dienos rinkinys (užkandis, sriuba, karštas, desertas, kava) kainuoja 15,5€. Dar prieš tai serviruojamas mažutis amuse bouche - traškutis su pagardu.



Visai gera būti suaugusiu, kuris šiaip norėdamas būti teisingu pavyzdžiu, nevalgo traškučių ir visokio junk food, o staiga gauna mielą traškutį ir be jokios sąžinės gailesčio gali jį suvalgyti. Ir beje, žalias pagardas buvo dieviškas! 

O tada - tada ant stalo pasirodo juoda kempinė su deginto sviesto kremu ir šukučių dulkėmis. Neįprasta forma duonai, bet man buvo labai skanu - puikiai plėšosi, netrupa, skonis puikus. Man būtų patikęs sviestas be to viršaus - bet dėl skonio juk galima ir pasiginčyti.


Užkandis pirmą mano apsilankymą buvo kalafioras su kremu po ridiko makaronais, antrą kartą jautienos karpačio su burokėliais. Abu patiekalai tikrai buvo puikūs, kelios skirtingos tekstūros - kreminė, traški - puikiai derėjo tarpusavyje, vizualiai atrodė nuostabiai.



Sriubą serviruoja kitaip nei dažniausiai - lėkštė atnešama su daržovėmis joje, tada įpilama sriuba iš ąsotėlio ir ąsotėlis išnešamas. Kažkaip tikėjausi, kad jį paliks ir bus galima sriubos pasipildyti, nes atrodė, kad jos įpylė tik pusę :) 
Man nelabai patiko ir tai, kad daržovės sriuboje yra visiškai al dente - salierai ir bulvės buvo tokie kieti, kad visai nederėjo su kremine lengva sriuba.  Ypač al dente bulvės man nepatiko. Lyg ir suprantu, kad norėta turėti traškios tekstūros patiekale, bet, nemanau, kad bulvė tam tinka. Didžioji dauguma kulinarinių šaltinių sako, kad bulvė yra viena tų daržovių, kuri turi būti ruošiama iki minkštumo, ir aš su tuo sutinku. Neskani ji traški visai ir stipriai per kieta buvo, taip nustelbdama sriubos švelnumą. Salieras beje irgi buvo per kietas - tikrai galima buvo jį padaryti šiek tiek minkštesnį. Tiesiog perdidelis kontrastas tarp pačio skysčio ir jame esančių daržovių.




Karštas patiekalas abu kartus buvo žuvis. Pirmąjį apsilankymą valgiau lašišą, antrąjį - jūrų velnią. Pati lašiša buvo nuostabiai rausva, tokia dar šiek tiek raw viduryje - taip kaip aš ir mėgstu ir stengiuosi ruošti. Bet garnyras buvo per rūgštus tiek man, tiek draugei, su kuria pietavau. Tiesiog nebuvo balanso. O vizualiai atrodė nuostabiai. 
Jūsų velnias man buvo per žalias, net nesipjaustė ties viduriu, tai buvo tas patiekalas, kurio pusę palikau nesuvalgiusi. Bet padažas buvo nuostabus.




Na, o viską iš tiesų nunešė desertas. Pirmą apsilankymą valgiau topinambų ledus, antrąjį - duonos ledus. Topinambų ledai atrodė kaip pieva, kvepėjo nuostabiai ir buvo labai gaivūs. Duonos ledai irgi buvo nuostabūs, gal ne tokie puikūs kaip toponambų, bet tikrai verti dėmesio. Tiesa, valgant visą dienos pietų kompleksą, kava vaišina ir galima pasimėgauti visa kavos ceremonija su tokiu fancy aparatu. Visai smagu.






Ir jei labai pasisekė, galite gauti su burbonu deginto zefyro šaukštą - niam!

2017 m. gegužės 8 d., pirmadienis

Degustacinė vakarienė Ieti

Planavau savaitgalį lankyti vyno dienas, bet planai retai kada pavyksta. Gaila, kad šįmet nesudalyvavau :). Užtat turėjau pakvietimą į degustacinę vakarienę restorane Ieti, tad apie ją ir parašysiu. 
Kaune yra ant vienos rankos pirštų suskaičiuojami restoranai, kur galima padoriai pavalgyti - čia mano nuomone. Ir Ieti yra vienas iš jų - nedidelis, jaukus restoranėlis, kuriame savininkė pati yra šefė, tad, be abejo, jai labai rūpi jos restorano svečių pasitenkinimas. Kiek kartų esu buvusi Ieti, priekaištų neturėjau - meniu tvarkingas ir be klaidų, padavėjai malonūs ir neįkyrus, aplinka jauki. Su tokia patirtimi, lūkesčių degustacijai turėjau išties nemažai.

Vakaro meniu:


Kol laukiame vakaro pradžios - vietoje kepta duona su rozmarinų ir mėtų pagardais. Labai skani šilta duona, mirkėme ir valgėme, kol nesibaigė. O kai baigėsi, mums atnešė dar :). 


Pirmas patiekalas "Rūkyto upėtakio paštetas" man priminė paštetą, kurį valgydavau seniai seniai Vilniuje Vilniaus gatvėje Stiklių kulinarijoje. Gera buvo ta kulinarija ir geras jausmas ragaujant tokį man emociškai artimą patiekalą. Jei kam kils klausimų, kur tas paštetas - tai jis po ridiku.



Antrasis patiekalas buvo ėriuko šonkaulis su priedais. Gaila, bet šis patiekalas visai nuvylė ir mane ir aplinkinius. Nesu tikra, kas buvo garnyre, lyg ir sutartinai nusprendėme, kad tai buvo gnocchi (po mėlynių plėvele), bet jie buvo itin kieti, visai ne purūs, rabarbarų kremas pernelyg rūgštus, o mėsa labai jau aviniško skonio (na turbūt įsivaizduojate, kas yra labai jau avimi atsiduodantis skonis...). Vienintelis geras dalykas šiame patiekale buvo mėlynių plėvelė. 


Po šio nusivylimo staiga viskas pasitaisė - šamas su šonine buvo fantastiškas! Visai nesu šamo gerbėja ir mėgėja, bet čia jis mane sužavėjo. Puikiai iškeptas, geras derinys su grūdais, fantastiškas salierų kremas. Tai išties buvo vakaro pažiba. 


Vakaro desertas - agurkų panna cotta. Labai gaivus desertas, labai puikiai suderintos tekstūros: traškus morengas, minkšta liulanti panna cotta, tiršta karamelė, gaivus sniegas. Stiprūs skoniai ir puikus vakaro užbaigimas!


Mano pastebėjimai:
  • 3 iš 4 patiekalų buvo tikrai puikūs ir gerai paruošti
  • nuostabiai skani duona, kurios nepritrūko
  • malonus aptarnavimas
  • gražūs indai, bet... 
  • ...nerekomenduoju serviruoti maisto, kuris valgomas su šakute ir peiliu į gilius dubenėlius, nes valgyti nėra patogu (pirmas ir trečias patiekalai). Į dubenėlius geriau dėti tik tai, kas valgoma šaukštu. Juolab, kad ir indas buvo toks, kad pjaunant peiliu, nuo garso šiurpas per nugarą eina. 
Ačiū už pakvietimą!