2011 m. gruodžio 28 d., trečiadienis

Makaronų apkepas su žiediniais kopūstais ir sūriu


Kolegė man padovanojo knygą "Oliverio ministerija" - vis pažiūrėdavau į ją, bet nepirkau, tai vat ir gavau dovanų. Puikią apžvalgą apie šią knygą galite rasti Žaidimų aikštelėje. Nuo savęs pridėsiu, kad labai apsidžiaugiau, kad pagaliau kažkas Worcestershire padažą išvertė ne "vorčesterio" padažas, o "vusterio" - taip kaip ir reikia. Ir deja aptikau klaidą - kuminą išvertė į kmynus, ech...
O šįvakar sūnus pageidavo iš šios knygos vakarienei gauti Makaronų apkepą su žiediniais kopūstais ir sūriu iš 48 psl. Mano variantas:

Pusė žiedinio kopūsto
120 g minkšto čederio sūrio (jis būna kvadratėliais, atskirai supakuotais į celofaną)
Žiupsnis petražolių
250 g vamzdelio formos makaronų
150 ml grietinėlės
Sauja tarkuoto rokiškio fermentinio sūrio
Druska
Gabalėlis sviesto

Užkaičiame puodą su pasūdytu vandeniu. Kalafiorą padaliname į žiedinėlius. Kai vanduo užverda, suberiame kalafiorą ir makaronus (mano makaronams buvo nurodytas virimo laikas 7-9 minutės, tad juos įmečiau po 2 minučių nuo kalafioro įdėjimo). Per tą laiką, kol makaronai su kalafiorais verda, kitame nedideliame puode šildom grietinėlę su čederiu, kol ištirps. Sudedame petražoles. Įkaitiname orkaitę iki didžiausio karščio (250), įstatome kepimo formą su gabalėliu sviesto, kad jis ištirptų. Makaronus su kalafiorais nusunkiame, sudedame į kepimo formą, užpilame sūriu su grietinėle bei petražolėmis. Išmaišome, ant viršaus pabarstome tarkuotu sūriu ir kišame 10 min. į orkaitę. Paprasta ir skanu!


Pekino antis

Teko susidurti su tokiu iššūkiu... Iškepti Pekino antį! Hm... Čia mat giminaitis užsakė tiek antį, tiek pagaminimo būdą, o man teliko pildyt jo norus - Kalėdos juk, norų išsipildymo metas (aha, ir stebuklų, ir netikėtumų...). Prisižiūrėjau vaizdų youtube'ėje, videojug'e, prisiskaičiau receptų, antis atkeliavo ir atgulė ant stalo, o mano ieškojimuose dar vis nebuvo aiškumo. Namiškiai ją pasūdė ir pabarstė pipirais, o aš vis drąsinausi. Įsidrąsinau ir čiupau ją. Tiesa, originaliame recepte visai nėra druskos nei pipirų - jie mirko anties gabalėlius hoisin padaže ir tada valgo. Ką gi, aš dariau savaip.

Kaip priklauso, išviriau "kisieliuką": keletas stiklinių vandens+2 šaukštai medaus+1 šaukštas balto vyno acto+2 šaukštai krakmolo (krakmolą reikėtų atskirai ištirpdyti keliuose šaukštuose vandens ir tik tada supilti į vandenį su medumi ir actu bei išvirti) ir ėmiau laistyti ją. Tikslas - apvilkti tą antį salstelėjusia plėvele, kuri ant odos sudžiūtų ir kepant neleistų ančiai išsausėti. Taigi sulaisčius iš lėto ir po truputį (apie 10 min. "malonumo"), reikia palikti antelę džiūti minimum 6 val. Aš palikau pernakt. Kitą rytą antelė keliavo į 200 C įkaitintą orkaitę ant grotelių: maždaug 45+45+45 min. T.y. iš vienos pusės 45 min, apverčiam - kepam 45 min. ir vėl atgal apverčiam. Nelaistom, tačiau apačioje orkaitės padedam skardą su vandenėliu, kuris turi garuoti ir taip palaikyti drėgmę. Be to, į tą skardą turi lašėti anties taukai. Juose labai labai skanu iškepti bulves... Ir voila! Visai lyg ruoštųsi nuskristi, tik galvos nebėr, haha.

2011 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Saldumynų dėžutės

Štai kaip atrodo mano dovanojamos saldumynų dėžutės, kuriose yra: du mano rankų darbo triufeliai, du gabalėliai fadžio, du gabalėliai stollen'o, vienas gabalėlis šveicariško riešutinio pyrago ir du briedžiai, saugantys visą šitą gėrį.

2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis

Fadžis su karamele

Šįmet ketinu daryti saldžias dovanėlės vaikų mokytojams, į kurias įeis gabalėlis Stollen, gabalėlis Šveicariško riešutinio pyrago, koks vienas kitas briedis Rudolfas, naminiai triufeliai bei keletas gabalėlių fadžio. Praktiškai viskas jau pagaminta, tik nesudėliota ir nesupakuota. Netgi dėžutes jau išlanksčiau. Sūnui buvau davusi užduotį surasti kaip pagaminti dėžutes ir mane išmokyti. Ir surado. Lankstosi puikiai, greitai ir išeina labai mielos dėžutės. Be dangtelių, bet man ir taip gerai, nes viršuje tiesiog užsuksiu vyniojamą popierių.

O fadžį (fudge) dariau trijų aukštų, t.y. rudas fadžis, karamelinis sluoksnis ir baltas fadžis. Skanumėlis...


Trijų aukštų fadžis

I-Juodojo šokolado fadžis

170 g juodojo šokolado
100 g kondensuoto saldinto pieno
prieskoniai: cinamonas, maltų čili pipirų (po žiupsnį)

šokoladą ištirpiname inde, įstatytame į kitą indą su karštu vandeniu. Įmaišome kondensuotą pieną ir prieskonius. Supilame į formą, išklotą kepimo popieriumi, padedame šaltai, kad sustingtų.

II-Karamelė

100 g sviesto
75 g cukraus
1 šaukštas medaus
200 g kondensuoto pieno

Viską verdame apie 10 min. storadugniame puode visąlaik maišydami. Iš pradžių atrodys skystoka, bet kaitinant turi sutirštėti ir paruduoti. Truputį pravėsinam ir supilam ant pirmojo sluoksnio.

III-Baltasis fadžis

170 g baltojo šokolado
100 g kondensuoto pieno
Pora šaukštų kokoso drožlių

Ruošiame taip pat, kaip pirmąjį sluoksnį. Paruoštą supilame ant karamelės, papuošiame mėgstamais riešutais. Šaldome bent porą valandų.

Pjaustyti reikėtų karštu peiliu, anot šaltinių (nepamenu, iš kur spausdinau receptą...), bet man ir paprastu peiliu normaliai pjaustėsi. Laikyti šaltai ir sandariai.


Rudolfų banda


Yra toks briedis Rudolfas. Jo nosis šviečia iš tolo ir jis yra pagrindinis briedis, tempiantis Kalėdų senelio roges. Teisingas briedis, tegu jis ir toliau taip.
O vat Marks & Spencer parduotuvėje galima nusipirkti briedžio nosių - raudonų saldainių, kurie ir vadinasi Festive Chocolate Noses. Faini nerealiai ir labai skanūs. Ir juos galima panaudoti ir padaryti briedžius, kuriuos, man rašant šį postą, mano nuosavi vaikai vagia iš slėptuvės... Nes gavosi PERskanūs. :) Labai labai trapūs ir linksmi. Aišku žiaaaaaaaaaauriai toli iki tobulumo jiems, bet labai nesudėtingai pagaminami, gaminasi linksmai ir dingsta akimirksiu.
Jei negalite gauti tokių nosių, kaip mano, tiesiog naudokite M&M's ar pan. saldainius.

Receptas iš One Ordinary Day

Briedžiai Rudolfai (apie 50 vnt.)

115 g sviesto ar margarino kepiniams
250 g žemės riešutų sviesto
135 g cukraus (perpus balto ir rudo)
1 kiaušinis
2 šaukštai pieno
210 g miltų
1 šaukštelis kepimo miltelių

Sviestą išsukam su riešutų sviestu bei cukrumi iki purumo. Įmušame kiaušinį ir įpilame pieno, gerai išmaišom. Tada sudedam miltus su kepimo milteliais ir vėl išsukam. Įmame tešlos gabaliukus ir darome rutuliukus maždaug graikiško riešuto dydžio. Dedame ant skardos išklotos kepimo popieriumi ir vos vos suplojam. Kepam 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 9 minutes. Kai iškepa labai greitai, kol dar jie karšti įspaudžiame nosis ir įkišame ragus (tam naudojame trapius Pretzel sausainiukus). Aušo greitai, tad ne į visus spėjau sukišti ragus, reiškia reikia kepti po mažiau sausainių, t.y. po daugiau skardų (mano buvo dvi skardos). Akis "piešiau" tirpintu šokoladu.

Mielinės bandelės

Mano dainuojantys vaikai prieš Kalėdas turi TIEK renginių, kad galima sukreizėti. Tai ten dainuoja, tai ten važiuoja ir t.t.t. Visada reik pritept sumuštinių, įdėti pakramtukų ir pan. Taigi iškepiau bandelių su dešrelėmis. Viena bėda, kad neapsižiūrėjusi jas dar ne visai ataušusias uždariau ir jos dėžutėje suprakaitavo ir sudrėko :). Viskas per skubėjimą... Et. Bet likusios namie buvo labai skanios. Tešlos receptas iš tos pačios knygos, kaip ir keksas.

Tešla:

500 g miltų
250 ml pieno (pašildyti truputį)
20 g šviežių mielių
1 kiaušinis
50 g cukraus
50 g sviesto ar margarino (ištirpinti)
5 g druskos

Išeiga: dvi skardos :)
Mieles sumaišome su šaukštu cukraus ir paliekame trumpam. Tada tiesiog užminkome tešlą ir paliekame šiltai pakilti. Kai pakils, kočiojame ir formuojame bandeles. Tokias, kokias patinka. Aš pjausčiau trikampiais ir vyniojau į jas dešreles. Tada patepiau tryniu išplaktu su šaukštu pieno. Palikau dar pusvalandį pakilti.
Kepti reikia 220 laipsnių orkaitėje 8-12 min.
Skanumėlis :)

2011 m. gruodžio 14 d., trečiadienis

Tvirto kūno keksas

Yra tokia mano mėgstama knyga, iš kurios gvelbiu bazinius tešlų receptus. Vakar kepiau Drezdeno Stollen pagal variantą iš Neringos blogo, pastačiusi kildinti tešlą, nutariau išnaudoti laiką ir iškepti ką nors kito. Keksą. Paprastą, tvirto kūno keksą. :) Taip, žinau, ne apie vyną kalbu, bet vis tiek, šitas keksas tvirto kūno ir pašvilpkit jūs man, jei norit.

Tvirto kūno keksas
(66 psl., I receptas)

300 g miltų
200 g sviesto ar margarino
200 g cukraus
4 kiaušiniai
200 g razinų
1 šaukštelis kepimo miltelių
Vanilė ar kitokie mėgstami kvapai

Sviestą išsukam iki purumo, tada mušame kiaušinį, beriame po šaukštą cukraus ir miltų (sumaišytų su kepimo milteliais), išsukame. Ir taip po truputį viską sudedam. Kai tešla paruošta, į ją įmaišome nuplautas ir nusausintas razinas, kvapus. Kepame riebalais išteptoje keksinėje formoje apie 45-55 minutes įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje. Kai iškeps (pabadžius pagaliuku turi būti sausa), ištraukiame, atvėsiname ir pabarstome cukraus pudra. Galima glazūruoti cukraus pudros ir citrinos sulčių glazūra (apie 1/2-1 stiklinės cukraus pudros sumaišoma su 2-4 šaukštais citrinos sulčių).

P.S. aš razinas sumaišiau su šaukštu kakavos ir dėjau tik kekso apačioje, todėl tas vienas kampelis toks rudas.

2011 m. gruodžio 12 d., pirmadienis

Canon, "Fotoprojektai" ir "Notre Vie"

Prieš kelias savaites mano pašto dėžutėn įkrito kvietimas į Canon renginį. Buvimas tinklaraštininke išties kartais labai džiugina. Tokie renginiai man vertingi ne tik žiniomis, bet ir pažintimis bei bendravimu. Visada yra apie ką pakalbėti su kitais tinklaraštininkais, juolab, kad mus visus vienija meilė maistui, knygoms, žinioms ir tobulėjimui.

Šio renginio organizatoriai net trys: svetingai mus priėmusi ir vaišinusi vyninė "Notrie Vie", fotografavimo studija "Fotoprojektai" ir Canon.

"Notre Vie" buvau ne pirmą kartą - teko vasarą vakaroti, labai patiko. Kiti irgi minėjo, kad ko gero geriausia vyninė Vilniuje. Priėmimas - kaip senų gerų pažįstamų - šiltas, jaukus ir laaaaaaaaabai svetingas. Nepykite, nepajėgėme tiek suvalgyti, nors ir labai skanu buvo: keptas camembert'as, užkandžių lėkštė (sūriai, kumpis, alyvuogės, saulėje džiovinti pomidorai), quesadilla (kesadilija), užtepėlė iš saulėje džiovintų pomidorų su kaparėliais, šokoladinis pyragas ir t.t. Viskas buvo žiauriai gardu. Nors... šokoladinį pyragą būčiau pagardinusi grūstomis kardamonų sėklomis - labai norėjosi cinkelio jame. Bet daugiau nieko nekeisčiau, mat mėgstu sugrįžti į pamiltą vietą ir rasti ten tai, ką prisimenu.


Canon'as iš savo pusės davė mums pažaisti naujais fotoaparatais Ixus'ais: 220, 230, 1100 ir kt. Faini, spalvoti, lengvučiai ir plonučiai. Aš taip moteriškai pasakyčiau: lengva nešioti ir atrodo stilingai. Ir labai jau gražios jų spalvos, ypač ta rožinė... Techninių savybių neapibūdinsiu, neturiu tam kompetencijos, bet sako, pats geriausias Nikon'as - tai Canon'as (aišku turėjau tą pacituoti, nes aš irgi jau kelios dienos kaip turiu Canon'ą, dar tik įvaldysiu jį ir bus viskas ok).

"Fotoprojektai", kuriuos atstovavo Artūras Valiauga ir Gintaras Janavičius, su mumis pasidalino savo patirtimi fotografuojant maistą. Iš esamų baldų ir daiktų greitutėliai įrengė improvizuotą fotografavimo box'ą ir parodė, kaip canonai gali fotografuoti tiesiai į kompiuterį. Papasakojo, kaip apšvietimą padaryti, kaip komponuoti maistą. Išgyrė Canono soft'ą, todėl imsiu ir susiinstaliuosiu jį artimiausiu metu. Faini vyrukai tie fotografai man pasirodė. Tiesa, diskutavom apie maisto fotografavimo tendencijas, kiek pasakojo kiti bloger'iai bei kiek pati pastebiu, maisto fotogrija linksta į fotografavimą tikroje dienos šviesoje, kiek įmanoma natūraliau, kad nufotografavus, galėtum jį imti ir suvalgyti, kaip kad mes blogeriai dažniausiai darome - gaminam, kad valgyti, o ne kad fotografuoti. O profesionalūs fotografai, atlikdami komercinius užsakymus, fotografuoja studijoje prie dirbtinės šviesos. Mūsų klimato sąlygom didesnę metų dalį kitaip ir neišeitų.

Ir šiaip... labai kalėdiškas gavosi tas mūsų pasisėdėjimas - rytinio sniego pabaltintas Vilnius, kalėdinės vyninės dekoracijos, šventiška nuotaika, pažįstami šilti veidai - žiauriai gerai.



2011 m. gruodžio 4 d., sekmadienis

Meduoliai

Primenu, kad jau tikrai labai laikas kepti meduolius. Aš šiandien tai dariau gal kelias valandas. Mat nutariau padaryti meduolių ant pagaliukų - labai gražu dovanoti. Mano meduolių receptas - štai čia.

Kaju Katli

Kaunas jau turi savo gražią eglutę - idėja su plastikiniais buteliais man labai patiko. Tiesa tamsoje dar nemačiau, bet ir dieną ji įspūdinga ir labai gražios smaragdinės žalios spalvos. Fotografavau prieš pat atidarymo šventę, kai dar paskutiniai darbai vyko.


O Kaju Katli - tai receptas skirtas norintiems užsikočioti raumenį - daugiau nei 20 min reikia maišyti maišyti maišyti, o ta tešla vis tirštėja ir vis sunkiau pasiduoda maišymui. Nežinau, ar dar pasiryšiu pakartoti, nes ir pirmas kartas nebuvo pats sėkmingiausias - turbūt truputį per ilgai užsižaidžiau, nes tešla gavosi per sausa ir per trapi. Bet skanu tai tikrai. Man viskas su riešutais skanu. Recepto šaltinis - Indian Simmer.  Labai tinka kalėdinėms dovanėlėms gražiai supakavus padovanoti. Aš dariau iš pusės normos, bet pateikiu originalų receptą. 

Taigi mums reikės:

pusės svaro anakardžių riešutų (maždaug 0,5 kg)
1 puodelio cukraus (atitinka 200 g)
1 šaukšto ghee ar sviesto
trupučio aliejaus (naudojau saulėgrąžų)

Anakardžius užpilame šaltu vandeniu ir paliekam 6-8 valandoms ar pernakt. Tada nupilam, nuplaunam, nuvarvinam. Sutrinam iki vientisos pastos - mikseriu ar kombainu su peiliu. Trinant įpilam truputį aliejaus, maždaug šaukštą. Sumaišom pastą su cukrumi ir ant nedidelės ugnies storadugniame puode imame kaitinti. Visąlaik maišome, visąlaik, visąlaik! Maišome, kol pradės tirštėti ir tamsėti. Maždaug 15-20 minučių. Tada įdedame sviesto ir dar kruopščiai maišome - tešla turi susiformuoti į kamuolį. Tešlą galime dėti ant sviestinio popieriaus, juo užkloti ir iškočioti. Kai atvės, supjaustome gabaliukais. Arba galima formuoti triufeliukus.

Šokoladiniai keksiukai su žemės riešutų sviestu

Puikūs keksiukai, kuriuose dera ir saldumas ir sūrumas (nuo žemės riešutų sviesto). Viena draugė užbėgo pas mane trumpam ir išsinešė maišelyje keksiuką. Apie jį pamiršo iki kitos dienos, o tada suvalgė, užsigerdama kavos puodeliu. Paskambino ir padėkojo - sako, žinai, taip gerai buvo... Todėl siūlau iškepti ir dalintis. Labai labai dalintis, juk šventinis metas.

200 g sviesto ar margarino kepiniams
100 g cukraus

125 g saldinto kondensuoto pieno
3 kiaušiniai
190 g miltų
3 šaukštai nesaldintos kakavos
1 a. š. kepimo miltelių


Įdarui: žemės riešutų sviestas




Sviestą išsukame su cukrumi bei kondensuotu pienu iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius ir po kiekvieno kiaušinio išsukame. Tada įmaišome miltus, kakavą ir kepimo miltelius.
Po šaukštą tešlos dedame į keksiukų formeles, ant viršaus dedame arbatinį šaukštelį riešutų sviesto ir dar šiek tiek tešlos ant jo.
Kepame įkaitintoje 180 laipsnių orkaitėje apie 20 min.
Iškepusius keksiukus pabarstome cukraus pudra.



2011 m. lapkričio 29 d., antradienis

Šokoladinis tortas su grietinėle

Mano drambliuko svajonė, aj ne, ką ten svajonė, iššūkis - pagaminti tikrą Black Forest Gateau,t.y. Juodojo miško tortą. Bet tam reikia turėti specialų likerį, vyšnių uogienę ir šiaip nemažai bovytis. O tortų daryti aš, iš esmės, nelabai mėgstu. Žodžiu ne svajonė, o nesąmonė. Taigi padariau tortą a la Black Forest Gateau. Ir jis gavosi labai skanus, o ko daugiau reikia, jei ne paprasto įvertinimo - ištuštintų lėkštelių ir prašymų pakartoti. Beje, pažiūrėkite, kaip Hestonas Blumenthalis darė šį tortą. Po tos laidos In Search of Perfection serijos man visai nebesinorėjo net bandyti to tikrojo varianto...

Taigi tortas...

Šokoladinis biskvitas
150 g juodojo šokolado, ištirpinti
150 g kambario temperatūros sviesto
150 g cukraus
150 g miltų
6 kiaušiniai
1 šaukštelis kepimo miltelių
žiupsnis druskos

Sviestą išsukam su ištirpintu ir vos šiltu šokoladu. Po truputį vis maišant dedame trynius ir cukrų. Kai cukrus ištirps, sudedame miltus su druska ir kepimo milteliais. Baltymus išplakam iki standžių putų ir atsargiai įmaišom į tešlą per du kartus.
Tešlą pilame į tortinę kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi (manoji uždaromu šonu 26 cm skersmens). Kepame 170 laipsnių temperatūroje apie 40 min. (pabadžius mediniu pagalėliu, jis turi neapsivelti tešla). Visiškai atvėsusį biskvitą padaliname į tris dalis.

Kremui:
800 ml riebios plakamos grietinėlės
Cukraus pagal skonį (maždaug 125-150 g)

Šaltą grietinėlę išplakame su cukrumi iki standumo.

Papildomai: šaldytų vyšnių ar braškių, jei neturite, galima naudoti vyšnių uogienę. Manajame torte naudojama 250 ml šaldytų braškių apatiniam sluoksniui (braškes nuvarvinau, o su nuvarvėjusiu skysčiu sulaisčiau biskvitą), 1 stiklinė tirštos (sutirštintos gel-fixu) vyšnių uogienės viduriniam sluoksniui. Jei jūsų uogienė skysta, galima ją pavirti su šaukštu bulvių krakmolo, ji sutirštės ir bus tinkama pertepimui. Tik šiukštu nedėkite karštos - grietinėlė išsileis.

Taigi ant apatinio biskvito sluoksnio, sulaistyto braškių sultimis, dedame braškes ir ketvirtadalį grietinėlės. Dedame antrą biskvito sluoksnį, palaistom jį, sudedame vyšnias ir ketvirtadalį grietinėlės. Uždedame trečią biskvito sluoksnį, sulaistom jį (jei neužtenka braškių skysčio, galima sulaistyti stipria saldinta kava), palaukiam truputį kol sulaistymas įsigers ir gražiai aptepam ketvirtadaliu grietinėlės. Su paskutiniu ketvirtadaliu puošiame tortą. Dar galima jį pabarstyti tarkuotu šokoladu. Dedame tortą į šaldytuvą, kol ateis metas valgyti.

Paprasta ir skanu!
Šaltinis

Pirklio kepsnys

Joo.. su foto čia nekas. Bet esmė tame, kad vienas mano draugas mestelėjo kritikos, o gal pavadinkim tai prašymu, kad jis pasigenda receptų, kurie būtų tokie paprasti, kad vyrui virtuvėje (na tokiam nevirtuviniam vyrui) nebūtų sudėtinga padaryti, o šeimyna džiaugtųsi. Tad šios serijos rėmuose, tai antrasis receptas. Pirmasis buvo "Vištienos troškinys su pievagrybiais".
Mūsų namuose šis kepsnys turi Pirklio kepsnio vardą, tačiau tikiu ir žinau, kad jis turi visokiausių pavadinimų ir variacijų, bet štai manasis. Proporcijų nebus, svarbu tik pats principas. Beje, šis kepsnys pas mus daromas sekmadienio pietums, kai minim kokio šeimynykščio eilinį gimtadienį. Ir jis visiems patinka, netgi vaikams labai labai. 

Reikės:
Kiaulienos išpjovos
Svogūnų
Morkos
Poros šaukštų grietinės ir majonezo (vienodom proporcijom)
Fermentinio sūrio
druskos, pipirų, česnako.

Kiaulienos išpjovą susipjaustom kepsneliais ir juos šiek tiek pamušam (jei netingim). Tada įtrinam druska, pipirais, kapotu česnaku. Visa tai galim pasidaryti iš vakaro ar net prieš 2 dienas. Kepimo dieną kepimo skardą vos vos patepam aliejumi, išdėliojame kepsnelius, kad būtų vienas šalia kito, bet be tarpų. Ant jų beriame smulkiai sukapotą svogūną, tada tolygiai pabarstome tarkuota morka (burokine tarka). Ta pačia brokine tarka sutarkuojame fermentinį sūrį ir sumaišome jį su grietine bei majonezu. Sūrio mišinį dedame ant morkų, gražiai išlyginame ir kepame apie pusantros valandos 180 laipsnių orkaitėje. Labai skanu! Deja, geresnių foto nebuvo - kaip pamenate, savaitgalio oras buvo klaikus, dienos tamsios, o valgyt irgi labai norėjosi...

Snaigė - popieriaus raitymo menas

Dukrai mokykloje reikėjo padaryti kalėdinę puošmeną. Prisiminiau, kad nuostabios dekoracijos pavyksta naudojantis Quilling technologija. Lietuviškai tai vadinasi popieriaus raitymo menas (internete tikrai galima rasti labai daug informacijos, kaip šitą technologiją įvaldyti). Prisipjaustai ilgų popieriaus juostelių (mano atveju 5 mm pločio), tada jas susuki, suformuoji rutuliuką, akytę, lašelį ar kokią kitą formą, sudėlioji gražiai ir suklijuoji. Taip galima daryti snaiges, pakvietimus, svečių korteles ant stalo ir daug visko. Verta pabandyti - smagiai dirbasi kartu su vaikais. Štai mūsų rezultatas, kuris iškeliavo į konkursą. Nuoširdžiai pasakysiu, kad dukra labai daug raitė, šiek tiek mažiau klijavo, bet darbas tikrai daug daugiau jos. Iki tobulumo dar toli, bet tai tik antras darbelis (pirmasis buvo bandomasis egzempliorius).


Labai gražių pavyzdžių galima rasti www.etsy.com, tarkim štai toks advento vainikas:
arba atvirutė

Taigi... Kalėdos artėja, metas puoštis, mielieji!

2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis

Sluoksniuotas obuolių-pudingo pyragas



Taigi spėju sudalyvauti akcijoje "Obuolių pyragas prieš smurtą" su šiuo pyragu. Jo receptas pas mane užklydo iš lenkiškų žurnalų prieš daug metų. Pastaruoju metu buvau jį primiršusi ir šita akcija man jį priminė. Pyragas iš tiesų labai gaivus, ne per saldus ir tikrai patinka visiems: ir suaugusiems, ir vaikams. Mano dukra vakar suvalgė 3 gabalėlius.



Sluoksniuotas obuolių-pudingo pyragas

1 kg obuolių
100 g sviesto ar margarino
4 kiaušiniai
1,5 stiklinės cukraus
1 stiklinė miltų
1 stiklinė bulvių krakmolo
2 šaukšteliai kepimo miltelių
2 pakeliai vanilinio pudingo
1 litras pieno


1. Tešla
Margariną ar sviestą ištrinti su stikline cukraus ir tryniais iki vienalytės purios masės. Toliau trinant po truputį dėti miltus išmaišytus su krakmolu ir kepimo milteliais. Tada atsargiai įmaišyti išplaktus iki standumo baltymus.

2. Pudingas
Išvirti pudingą iš abiejų pakelių su litru pieno ir puse stiklinės cukraus.

3. Obuoliai
Obuolius nulupti ir sutarkuoti su burokine tarka. Jei obuoliai labai rūgštūs, rekomenduoju įdėti papildomai kelis šaukštus cukrus į juos. Be to, galima paskaninti cinamonu.

4. Kepimas
Kepimo formą iškloti kepimo popieriumi. Dėti ¾ tešlos, ant jos obuolius, karštą pudingą ir likusią tešlą. Kepti apie 50 min. 180C laipsnių orkaitėje. Iškepus pabarstyti cukraus pudra.

2011 m. lapkričio 16 d., trečiadienis

Saulėgrąžų sėklų paštetas

Nesu žaliavalgė ir turbūt ja nebūsiu, bet esu smalsus žmogus. Dažniausiai turbūt netgi per daug - man smalsu užgriebti to, ano, kito. Smalsu gyvenimas, žmonės, vynas ir, žinoma, maistas. Puikiai apie mane ir mano smalsumą parašė mano miela draugė ir iš to gimė mano kaip blogerės vizitinė kortelė, kurią dalinu draugams, pažįstamiems ir šiaip renginiuose. Jos kitoje pusėje parašyta štai kas:

"Tikriausiai galėčiau pasakyti, kad myliu gyvenimą. Jo skonių gausybę.
Ir skoniais čia vadinu beveik viską – jausmus, emocijas, įvykius, keliones,
sutiktus ir pažintus žmones, rytus ir vakarus, naktis ir dienas.
Galiausiai – pačius tikriausius skonius, kurie užburia ragaujant
naujus patiekalus ar gardžiuojantis rafinuotais gėrimais.
Todėl aš mėgstu gaminti.
Galbūt taip išreiškiu savo meilę gyvenimui ir tai, ką išgyvenu pati.
Turbūt todėl ir atsirado mano blog‘as – kaip maža užrašų knygelė,
neleidžianti užmiršti savo patirčių ir galimybė pasidalinti jomis su kitais."


Taigi smalsumo vedama, šįkart gaminau kažką iš žaliavalgių repertuaro, vienok adaptavau pagal savo supratimą. Tas gaminys vadinasi saulėgrąžų sėklų paštetas, juo galima aptepti skrebutį, duoniuką ar pridėti pomidoro griežinėlį ar... (palieku skaitytojo fantazijai). O aš dariau sumuštinukus ant skrebučio su pomidoro griežinėliu.



Saulėgrąžų sėklų paštetas

1 stiklinė gliaudytų saulėgrąžų užpilama šaltu vandeniu ir paliekama ~4 valandoms. Tada nupilamas vanduo ir dar valandėlę sėklos paliekamos.
Išbrinkintos saulėgrąžos suberiamos į virtuvinį kombainą (jei neturite, galima su kavamale malti) ir sutrinamos iki pašteto konsistencijos. Tada jos gardinamos - aš dėjau saulėje džiovintą pomidorą aliejuje (su juo dar kartą sutryniau visą paštetą), porą šaukštų aliejaus (naudojau tą aliejų, kuris ir būna stiklainėlyje su saulėje džiovintais pomidorais), žiupsnį kajeno pipirų, šiek tiek jūros druskos, malto kumino, kurkumos. Štai ir viskas - paštetas pagamintas :)

Božolė: priminimas



Jei netyčia pamiršote (nors kaip galima???) - tai rytoj (tiksliau šiąnakt) atvyksta Beaujolais Nouveau (Božolė Nuvo). Gaila, į jokį degustacinį renginį dėl asmeninių planų nuvykti negaliu, tačiau tikrai ragausiu jo namuose. O Perkūno namų naujienlaiškis mane informavo, kad šiųmetis Božolė bus įdomus, cituoju:

Georges Duboeuf prognozės 2011 m. Beaujolais Nouveau vynui

„2011 metų Božolė regiono klimatas suteikė puikias sąlygas vynuogių derliaus sunokimui. Šilti ir saulėti balandžio bei gegužės mėnesiai sąlygojo sėkmingą, kiek ankstyvą vynuogynų žydėjimą, o ypač karšta antroji pusė rugpjūčio puikiai sunokino derlių. Šių metų „Beaujolais Nouveau“ vynas itin tamsios rubino spalvos, intensyvaus raudonųjų bei juodųjų uogų aromato: juodųjų serbentų, braškių, šiek tiek jaučiami slyvų bei marmelado kvapai."

Keletas faktų apie Božolė:
1. Božolė visada pradedamas pardavinėti trečiąjį lapkričio ketvirtadienį.
2. Božolė regione yra apie 4000 vyno augintojų, maždaug 1/3 gamina būtent Beaujolais Nouveau vyną.
3. Šis vynas gaminamas tik iš Gamay (Gamay noir jus blanc) vynuogių.
4. Vynuogės Božolė regione skinamos tik rankiniu būdu.
5. Beaujolais Nouveau vynas geriamas jaunas.
6. Beaujolais Nouveau yra patiekiamas atvėsintas iki 11-12 laipsnių.
7. Božolė regionas garsėja puikiu maistu - Paul Bocuse, nouvelle cuisine atstovo, žymaus šefo restoranas irgi yra šiame regione.
8. Sakoma, kad Beaujolais - tai vienintelis baltas vynas, kuris yra raudonas :).
9. Beaujolais serviruojamas su sūriais (pvz. Gruyere), įvairiomis salotomis, paukštiena, ryškesnio skonio vynas gali būti patiekiamas ir su raudona mėsa. Paul Bocuse siūlo tradicinį desertą: persikai su juodaisiais serbentais aplaistyti atšaldytu Beaujolais vynu.

O čia šiek tiek daugiau informacijos apie tai su kokiu maistu derinti Beaujolais Nouveau.

Obuolių pyragai prieš smurtą

Prisijungiu prie akcijos ir kviečiu prisijungti mano blog'o skaitytojus. Tikiuosi spėsiu sugalvoti ką ir kaip iškepti, jei ne, tai bent viešinu šią akciją!



Moterys kviečiamos kepti pyragus ir kartu kovoti prieš smurtą šeimoje
Obuoliai, cinamonu kvepiantis obuolių pyragas yra tapę neatsiejamu šeimos, jaukių, saugių namų simboliu. Tačiau ne visuose namuose saugu. Statistika rodo, jog  kas trečia Lietuvos moteris patiria smurtą sau artimoje aplinkoje – šeimoje.
Siekiant suburti moteris išreikšti nepritarimą smurtui šeimoje lapkričio 3-20 dienomis Moterų informacijos centras kartu su partneriais skelbia receptų konkursą, kurio šūkis – „Jaukiuose namuose moterys kepa pyragus. Smurtui čia vietos nėra“. Konkurso dalyvės kviečiamos parodyti moterišką solidarumą bei išradingumą virtuvėje ir pateikti savo mėgstamo skanėsto iš obuolių receptą.
Receptus vertins ir originaliausius padės išrinkti akcijos globėja charizmatiškoji maisto gaminimo meistrė, perkamiausių kulinarijos knygų autorė Beata Nicholson. „Už obuolius, pyragus ir laimingas moteris“ – žinoma Lietuvos moteris ragina prisijungti prie šios akcijos ir dalintis receptais. Konkurso laimėtojos bus apdovanojamos lapkričio 25 d. 17 val. akcijos „16 dienų be smurto prieš moteris“ atidarymo renginyje PC „Panorama“. Jo metu moterys galės ne tik dalyvauti trumpametražių filmų peržiūroje, bet ir pasivaišinti dideliu obuolių pyragu. Originaliausių receptų autorės bus apdovanojamos Beatos Nicholson ir tarptautinės kosmetikos kompanijos „Avon“ įsteigtais prizais.
Jūsų receptų laukiame adresu obuoliu.skanestai@gmail.com iki lapkričio 20 d. Visą informaciją apie konkursą bei dalyvių atsiųstus receptus rasite akcijos internetiniame tinklaraštyje http://obuoliuskanestai.blogspot.com/.

2011 m. lapkričio 15 d., antradienis

Vištienos troškinys su pievagrybiais

Nežinau kaip, bet pasirodo galima išsišiepus eiti Laisvės alėja ir džiaugtis vakaru, nors miego trūksta be proto, vaikas serga, galva skauda... Bet galima, svarbu nusiteikti matyt. Tai ir nusiteikiau: nusipirkau gabalėlį vištos, keletą pievagrybių ir grietinėlės. Padariau, ligonis suvalgė viską ir subarė, kad per mažai padariau - reiškia sveiksta. Rodos, kažkada šitą receptą buvau ir kitur publikavusi, bet jis toks paprastas ir toks puikus, kad turi turėti savo vietą ir čia. Be to, šis patiekalas dar ir labai greitai pagaminamas.

Vištienos troškinys su pievagrybiais
2-3 porcijoms:
350 g vištienos filė
6 didesni pievagrybiai (ar 10 mažesnių)
1 didelis svogūnas
150 ml riebios grietinėlės
šiek tiek aliejaus kepimui bei gabalėlis sviesto
Druska, pipirai

Svogūną smulkiai susipjaustome ir kepiname aliejuje ant nedidelės ugnies, kol suminkštės. Per tą laiką ~1,5 cm kubeliais susipjausome vištieną bei gana smulkiais griežinėliais - pievagrybius. Kai svogūnas apkeps, sudedame vištieną ir apkepiname maišydami kelias minutes. Tada dedame pievagrybius ir kepame dar keletą minutėlių. Pilame grietinėlę, dedame sviesto gabalėlį, beriame druskos bei pipirų ir patroškiname gal 5-10 min.

Aš valgiau su Arborio ryžiais, kuriuos gaminu taip:
1 stiklinę sausų Arborio rūšies ryžių pakepinu svieste keletą minučių maišydama. Užpilu dvi stiklines vandens, įberiu šiek tiek druskos ir verdu ~18 min. Labai skanu!



Pavalgome... O po to belieka grįžti į realybę. O kaip dar būtų gerai taurė šalto balto vyno, ech...

2011 m. lapkričio 13 d., sekmadienis

Šokoladinis Indrės pyragas

Man turbūt skaniau šokoladinis pyragas nei pats šokoladas. Na nebent tai kuris nors iš mano mylimiausių šokoladų: juodasis su jūros druska ar juodasis su čili pipirais. Užtat kai namie prisikaupia juodojo šokolado, aš kepu pyragą. Šįkart nusitaikiau į Indrės šokoladinį pyragą ir jis man tikrai patiko.
Tiesa, atkreipkite dėmesį, kad cukrus ir miltai šiame recepte nurodyti mililitrais - mat aš iš pradžių nepastebėjau ir susvėriau gramais, tad teko graibyti cukrų iš kiaušinių. Buvo juokinga :).

Šokoladinis pyragas

360 ml cukraus
4 nubrauktų šaukštelių vanilinio cukraus
240 g sviesto
240 g juodojo šokolado (ne mažiau 52% kakavos)
4 šaukštų karčios kakavos
4 didelių kiaušinių
360 ml miltų
2 nubrauktų šaukštelių kepimo miltelių
žiupsnelio druskos


Aptepimui


60 g sviesto
90 g šokolado (iki 52% kakavos)
240 ml cukraus pudros
1 šaukšto karčios kakavos
2-3 šaukštų pieno


Papuošimui: riešutų, džiovintų vyšnių


Ištirpinkite sviestą, šokoladą ir kakavą. Ataušinkite. Kiaušinius išplakite su cukrumi iki kol pabals, o masė padvigubės. Sumaišykite kiaušinių plakinį su tirpintu šokoladu ir sviestu. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir druska, įsijokite į šokolado mišinį.


Kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. Supilkite tešlą ir išlyginkite. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių ir kepkite 40-45 minutes. Viršus turi būti suskeldėjęs, o įkišus medinį pagaliuką jis turi išlįsti sausas.


Aptepui ištirpinkite sviestą su šokoladu, įmaišykite kakavą, cukraus pudrą ir pieną. Jei masė gavosi per tiršta, įdėkite dar šaukštą pieno.

Iškepus pyragui jį aptepkite šokolado mase, papuoškite riešutais ar džiovintomis vyšniomis, kaip padariau aš.

 

Vandos Statkevičienės keksas

Vandos Statkevičienės - Juozo Statkevičiaus mamos - keksą esu ragavus keletą kartų. Jis toks nerealus, kad užmiršti tikrai niekaip neišeina. Todėl kažkada paskambinau pačiai poniai Vandai ir paprašiau papasakoti, kaip jinai jį kepa. Internete šio kekso receptų yra daug, ir įvairių variacijų, tad norėjau tikslesnių pasakojimų. Šitą jos receptą turiu jau du metus, dalinausi su savo buvusia kolege kažkada ir ji pirmoji bandė kepti. Jai nepavyko, tad aš atidėjau jį į šalį ir kuriam laikui pamiršau. Tačiau vėl gavau progą paskanauti tuo keksu ir išsitraukiau receptą. Nežinau, kodėl kolegei nepavyko - man keksas iškilo ir iškepė. Tik padariau keletą nedidelių klaidų, t.y. per mažai ištepiau formą riebalais, tad buvo sunkumų išimant, be to, razinų nepavoliojau miltuose, tad jos visos nusėdo į dugną (t.y. ant pačio kekso viršaus, nes jis išverčiamas aukštyn kojomis).

Vandos Statkevičienės keksas

2 stiklinės cukraus (1 stiklinė - 200 ml)
2 stiklinės miltų
5 dideli arba 6 mažesni kiaušiniai
250 g Vilniaus margarino
200 g 40 proc. Dvaro grietinės
1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
300g razinų, papildomai galima pridėti riešutų, kokoso drožlių ir pan.

Margariną sutarkuoti per burokinę tarką ir maišyti su cukrum ir miltais, kol pasidarys trupiniai.

Kiaušinius išplakti, kol suputos. Sudėti grietinę. Tada po truputį dėti trupinius ir plakti, ko ištirps cukrus ir tešla taps vienalytė.

Kekso kepimo formą ištepti riebalais, tada dėti trečdalį tešlos, pusę razinų, vėl trečdalį tešlos, kitą pusę razinų ir užbaigti tešla. Išlyginti paviršių ir dėti į įkaitintą orkaitę, kepti 1 val. 10 min. 175 laipsnių orkaitėje.

Iškepusį pyragą aptepiau glajumi: stiklinė cukraus pudros, pora šaukštelių citrinos sulčių ir dar truputį vandens, kad būtų ne per skysta ir ne per tiršta, tinkama varvinti šaukštu.
Labai skanu!

2011 m. lapkričio 9 d., trečiadienis

Skonio žinynas


Vakar Žaidimų aikštelė su Vagos leidykla, Vilkyškių pienine bei Virtuvės mitų griovėjais, pakvietė sudalyvauti Niki Segnit knygos "Skonio žinynas" pristatyme. Renginį vedė Virtuvės mitų griovėjas Alfas Ivanauskas, o jame dalyvavo visas tuntas įžymybių: Inga Valinskienė, Jazzu, Agnė Jagelavičiūtė, Mantas Petruškevičius, Inga Paksaitė-Stumbrienė ir daug kitų. Todėl apie renginį rašo visi populiariausi interneto portalai: delfi, balsas, 15 min. Na bet ir aš pasišildžiau žvaigždžių spinduliuose (nors kam man tai? Man dzin... Man svarbu turinys šiuo atveju).

Apie knygą: knygą, kaip ir minėjau, išleido Vagos leidykla, puikiai išvertė Eglė Aleksandravičiūtė. Labai gražiai apipavidalinta, netikėtai spalvotais lapų šonais. Knygos pabaigoje puiki rodyklė, padedanti susigaudyti. Nuotraukų nėra, užtat vertingos informacijos - iki kaklo. Kaip ir ką su kuo derinti, kas tinka ir netinka. Yra daug receptų, žymių virėjų, knygų, filmų apie maistą paminėjimų, patiekalų kilmės nuorodų. Manau, ji kurį laiką bus mano knyga prieš miegą, o po to ir pastovi pagalbininkė.

Vakaro metu buvo pristatytas ir vynas, kurį, sako,  serviruoja žymiajame restorane "Noma". Vynas "Sancerre" iš Sauvignon Blanc vynuogių, kurios auginamos Prancūzijos Luaros (Loire) slėnyje. Labai kvapnus vynas, ryškaus obuolių aromato. Ir jo etiketėse puikuojasi lietuviški žodžiai "Auksinis", "Akmeninė", "Skeveldra". Vynas gaminamas nededant cukraus ir stabilizatorių bei sulfitų.

Vakaro akimirkos:


Skanavome: sūriu įdarytus pomidorus su pomidorų džemu, kvepiančiu cinamonu; fetos sūrį apvyniotą kumpiu ir pabarstytą triufelių (galvos neduosiu, bet lyg taip prisimenu) ikrais, žiedinių kopūstų kremą su šukutėmis ir alyvuogių dribsniais...
Įėjusius svečius pasitiko Luaros putojantis vynas (Cremant) Langlois. Man tiko ir patiko.

_______________________________________________________________
Papildymas:

130 knygos psl. rašoma:
Šparagai ir bulvės. Tiek vieni, tiek kiti puikuojasi žemišku, riešutiniu charakteriu. Jane Grigson rekomenduoja išvirti šviežias bulves su šparagais ir patiekti pietums su minkštai virtais kiaušiniais, namine duona, sviestu ir Luaros slėnio baltuoju vynu. "Sancerre" iš Luaros ir "Sauvignon Blanc" iš Naujosios Zelandijos gaminami iš tos pačios rūšies vynuogių, kurios pasižymi šparagų savybėmis, todėl šie vynai idealiai tinka prie aikštingų daržovių.

_______________________________________________________________
O juk mes ir skanavome "Sancerre", tik nebuvo šparagų, nei bulvių... Bet vis tiek buvo gerai!

2011 m. lapkričio 6 d., sekmadienis

Karamelinis obuolių pyragas

Nerealiai gražus ruduo pasitaikė - vos ne kas  rytą negaliu atitraukti akių nuo vaizdo per langą ir perkelti žvilgsnį į kompiuterio ekraną. Per langą - saulė pro rūką, medžių viršūnės, o kompe - darbas darbas darbas... O kadangi kabinete vėsu, tai su kiekvienu arbatos/kavos puodeliu ir spoksau sau per langą. Šiandien prie kavos dar turėjau laaaabai gero pyrago gabalėlį. Kai AJ receptą skaičiau, man neatrodė, kad bus taip gerai, nors ten taip ir buvo parašyta. Turbūt ne visada tikiu tuo, ką skaitau. Kartais reikia ir taip.



Karamelinis obuolių pyragas (su mano pakeitimais)

Pagrindas:200 gr. kambario temperatūros sviesto
180 gr. cukraus (ėmiau 100 gr. balto ir 80 gr. rudojo cukraus)
1 a.š. vanilinio cukraus
žiupsnelis druskos
3 kiaušiniai
2 a.š. kepimo miltelių
250 gr. miltų

Obuolių sluoksniui:

apie 1 kg. obuolių (geriau saldžiarūgščių, o ne rūgščių)
397 gr. indelis "Rokiškio" karamelizuoto sutirštinto pieno



Trupiniams:

90 gr. miltų
75 gr. rudojo cukraus
1 a.š. cinamono
75 gr. šalto sviesto

Pagrindas. Minkštą sviestą su cukrumi ir druska mikseriu ar kombainu plakame iki purumo - apie 3-5 min. Mušame po vieną kiaušinius, ir po kiekvieno kiaušinio plakame 1 min. Suberiame kepimo miltelius ir persijotus miltus, gerai išmaišome iki vienalytės masės ir pastatome į šalį, kol pjaustysime obuolius.

Obuolių sluoksnis. Obuolius nulupame, išimame sėklalizdžius ir supjaustome plonomis riekelėmis arba kubeliais. Sumaišome obuolius su karamelizuotu sutirštintu pienu.

Trupiniai. Suberiame į dubenį sausus produktus, sudedame gabaliukais supjaustytą arba sutarkuotą sviestą ir pirštais triname, kol gausime trupinius.

Surinkimas. Į kepimo popieriumi išklotą formą pilame tešlą, išlyginame paviršių. Ant viršaus sudedame obuolius. Trupinius užberiame tolygiai ant viršaus. Kepame iki 180 C įkaitintoje orkaitėje apie 50-60 min.

Na tikrai, nerealiai skanus pyragas!

2011 m. lapkričio 2 d., trečiadienis

Šokoladiniai pyragėliai

Tos šventės... Nesvarbu, kad liūdos, bet vis tiek - grynas apsirijimas. Po to tenka tas pasekmes ilgai liuobti nuo savo kūno. Tai, žinoma, nepakelia gyvenimo kokybės ir nuotaikos, tad tenka džiugintis kitais malonumais. Pavyzdžiui... Knyga! Perskaičiau PinCity paskolintą knygą Jane Austin "Įtikinėjimas" (Persuasion). Mano mėgstamiausias filmas yra BBC pastatymo serialas pagal Jane Austin romaną "Puikybė ir prietarai" (Pride&Prejudice) ir ta knyga man daug labiau patiko nei "Įtikinėjimas". Man užkliuvo, kad siužetas vis po truputį eina į kulminaciją, eina, eina ir staiga! pfffffffff... Vietoj geros meilės scenos, kad galėčiau kaip žmogus nuleisti ašarą kitą, pasakojamu stiliumi parašo, kad va, herojai išsiaiškino jausmus ir jau viskas gerai - jie myli vienas kitą. Na ačiū... bet ne - tai ne man. Tačiau filmas, panašu, daug geresnis - pažiūrėjau treilerį ir ketinu jį patį neužilgo pažiūrėti. O prie jo labai tiks šokoladiniai pyragėliai. Ketinu juos kepti dar kart, tik su kitokiu pagrindu - norėjosi stipresnio ir sunkesnio pagrindo. Na, bus matyt.

Šokoladiniai pyragėliai

Pagrindas:
270 g miltų
180 g sviesto
šaukštas cukraus pudros
žiupsnis druskos
4 šaukštai šalto vandens

Miltus su sviestu, cukraus pudra ir druska trinam į trupinius, tada įmaišom vandenį ir užminkome tešlą. Ją padedame šaltai pusvalandžiui. Po to kočiojame, išpjaustome, išklojame formeles (kokias turite, manosios buvo kelių dydžių, nes išeina nemažai pyragėlių), jas subadome šakute ir kepame 10-15 min. 180 laipsnių orkaitėje.

Įdaras:
175 g šokolado (naudojau juodą)
50 g miltų
4 kiaušiniai
75 g sviesto
100 g cukraus

Šokoladą su sviestu ištirpiname (geriausia viename inde, įstatytame į kitą su verdančiu vandeniu) ir praušiname. Kiaušinius išplakame su cukrumi kol jie pabaltuos ir taps puria mase. Į šokolado ir sviesto mišinį įmaišome kiaušinius bei miltus. Paskirstome į formeles su iškepta tešla ir dar kepame 6-8 minutes 180 laipsnių orkaitėje.
Labai skanu - ta šokoladinė dalis išeina tokia puri ir tirpstanti burnoje. Šokolado mėgėjams tikrai patiks.

Šaltinis: BBC Good Food

Citata

Be komentarų...

2011 m. spalio 28 d., penktadienis

Saulėgrąžos su medumi

Nuostabiai saulėtas ir gražus ruduo papuolė - ar norit pasiginčyti? Netikiu. Kiekvienąkart grįždama namo matau štai tokį rudeninį grožį.


Otokiu metu laiku, reikia kažko tikrai sotaus ir saulėto - kad nebūtų liūdna, jog anksti temsta, kad nebūtų sunku dirbti, tiesiog, kad būtų jauku. O tai - maistinga, skanu, dingsta akimirksniu... Saulėgrąžos su medumi. Sakysit, nejaugi? Ha, pasidarykit.

Saulėgrąžos su medumi

Tereikia stiklinės gliaudytų saulėgrąžų (pas mano malūnininką tik 7 lt/kg) ir didelio šaukšto medaus.

Sausoje keptuvėje pakepiname saulėgrąžas visąlaik maišant, kol skaniai paskrus. Suberiame į dubenį ir įkrečiame šaukštą medaus. Maišome, kol medus sušilęs gražiai pasiskirstys po saulėgrąžas. Kai atvės, saulėgrąžos apstings ir galima bus atsilaužti gabalėlius ir sukramtyti prie kavos. Dingsta nespėjus ištuštėti kavos puodeliui. (Atsiprašau - fotografuota su mobiliu telefonu - prie kavos puodelio.)


Ir prie progos norėjau rekomenduoti man pastaruoju metu be proto patikusį raudoną vyną - nebrangus, bet sodrus, ryškaus juodųjų serbentų skonio - Tormenta 2006 (Chile). 100 % Cabernet.

2011 m. spalio 26 d., trečiadienis

Vapiano



Prieš savaitę gavau pakvietimą apsilankyti „Vapiano“ – itališkos dvasios restorane Vilniuje, prekybos centre „Europa“. Dvejoti atsakant neleido tai, kad jame jau esu buvusi – ir man ten patiko! O pasiūlymas pačiupinėti jų virtuvę iš arčiau, iš vidaus tikrai nenukrenta man kasdien į pašto dėžutę. Taigi, keturios merginos: Jovita iš PinkCity, Indrė iš GP Magijos ir Jurga iš Savaitgalio rendez-vous susitikom skaniam vakarui.



Pirmąjį „Vapiano” restoraną 2002 m. sumanė atidaryti vienas vokietis, dirbęs McDonald restorane – jo idėja buvo atidaryti greito maisto restoraną, kuris vis dėlto gamintų sveikai. Tam išties tiko itališka virtuvė bei jos patiekalai: pizzos bei pasta. Vapiano – tai pasaulinio tinklo restoranas, kol kas vienintelis Lietuvoje, nors mano ausis pasiekė gandai, kad antrasis bus Kaune. Kada – restorano atstovai neišdavė. O gaila, labai laukiu.


Restoranas iš kitų restoranų išsiskiria išties daug kuo. Visų pirma tuo, kad restorane padavėjų nėra - įėjus gaunate kortelę, kurioje sukaupiama informacija apie jūsų suvalgytus patiekalus ir išgertus gėrimus. Išeidami kortelę grąžinate kasininkei ir su ja atsiskaitote. Na kažkas tokio kaip vietinės reikšmės banko kortelė.


Antrasis išskirtinumas – atvira virtuvė. Užsisakę patiekalą jūs matote praktiškai visą jo gaminimo procesą, kuris užtrunka tik keletą minutėlių. Ar tai greitasis maistas? Ir taip, ir ne. Taip – nes pagaminama labai greitai. Ne, nes pagamintas maistas iškart atiduodamas klientui - nieks jo nedžiovina šilumą išlaikančiose lentynose, kol bus nupirktas. Ne, nes naudojami tik kokybiški produktai, iš kurių pagaminamas patiekalas per tokį trumpą laiką todėl, kad naudojamos specialios indukcinės viryklės, wok’ai bei akimirksniu reguliuojama temperatūra.

 Virtuvės vadovas Tomas Pipiras daug pasakojo mums apie produktus, kokybę, patiekalus, neišduodant receptūros, nes ji griežtai saugoma. Makaronai gaminami tik iš semolinos ir vandens, restorane yra nuosavas makaronų fabrikėlis, kuriam vadovaujantis jaunas virėjas akivaizdžiai su meile gamino makaronus ir dėliojo juos prie svarstyklių. Mat kiekvieną porciją sudaro 180 g makaronų ir jie jau būna susverti į specialius indelius. Indeliai tada atsiduria už virėjų nugarų, patogiai laukdami savo eilės ir savo padažo.





Kiekviena porcija klientui gaminama atskirai, jam stebint ir su juo bendraujant. Išties, vienas iš pagrindinių personalo atrankos kriterijų yra komunikabilumas. Virėjas, gamindamas klientui patiekalą, turi sugebėti su juo pabendrauti, sužinoti, ar klientas mėgsta aštriau, ar švelniau, su česnaku ar be ir pan. Gal netgi pajuokauti ar priversti nusišypsoti. Na, pats virtuvės šefas sudarė linksmo ir labai bendraujančio žmogaus įspūdį. O dar ta pavardė.. mmm :). Beje, jis prisipažino, kad išties mėgsta aštrų maistą.


 Taigi apžiūrėjusios visą procesą, gavome ir pačios pažaisti virėjus. Aš pasirinkau gaminti Pesto pastą. Pesto padažą gamina restoranas pats sau, tad jis visada šviežias, be to, žiauriai skanus ir kvapnus. Fotografuoti laiko nebuvo, nes gaminimo procesas labai greitas ir nėra kada atsitraukti nuo keptuvės - kitaip padažas gali sudegti. Taigi visų pirma alyvuogių aliejuje pasikepiname pinijų (ar kitaip kedro riešutų, bet tik ne indiškų), kartu su jomis galima įsidėti ir aštrios paprikos, jei mėgstate aštriai. Tada dedame kaušelį pesto, išjungiame ugnį ir išmaišome. Kvapas pasklinda dieviškas... Išvirtus makaronus suberiame į padažą ir gerai išmaišome. Dedame į lėkštę ir užbarstome tarkuoto kietojo sūrio. Puošiame baziliko lapeliais. Tai iš tiesų TAIP paprasta. Ir be proto skanu.




Kol valgėme savo pasigamintus patiekalus, kalbinome virtuvės šefą ir restorano vadovę, jie pasakojo apie gyvąjį alyvmedį viduryje restorano ir kaip kas rytą jį pakalbina ir paglosto, mat jis neypač džiaugiasi savo padėtimi. Pasakojo apie kasdien atvežamus lietuviškus bazilikų vazonėlius, kurie puošia kiekvieną stalą ir juos galima skabyti ir dėti į savo patiekalą. Pasakojo apie rankomis kočiojamas picas bei nuostabiausią čyzkeiką Vilniuje – žinau, pati ragavau kelis kartus. Desertui mus juos ir pavaišino. Taip pat ir tiramisu bei panna cota, visa tai buvo tikrai įspūdinga.


Beje, visi indai iš Villeroy & Boch - funkcionalūs, baltutėliai - tokie, kokius norėčiau turėti namuose. Bet Vapiano ir galima jaustis kaip namie, prie kiekvieno stalelio yra rozetė kompiuteriui, gali sėdėti kiek nori ir netgi žiūrėti filmą per savo kompą, sako, klientai taip kartais daro...
Apsilankykite ir Jūs ;)