2010 m. gegužės 29 d., šeštadienis

Sex and the City 2 - aš jau pažiūrėjau, o jūs???

Šiandien kinuose pradėjo rodyti Seksą ir miestą 2. Kaip tyčia pradėsiu nuo to, kad mane nuliūdino... Jos visos kažkaip stipriai paseno :( Ir liūdna, ir gaila. Gal šiek tiek per daug scenų, kur a la "tik ką nusipraususios", be makijažo, tai labai ir matosi raukšlės virš lūpų, apie akis ir nudribę raumenys prie bicepsų. Bet kitose scenose, kur jos visos gerokai pačiustytos, tai yra į ką pažiūrėti, oj yra. Iš tiesų šitoj serijoj Samanta (kurią aš mažiausiai mėgstu, bo ji baisiai vulgari), atrodė geriau... nors elgėsi blogiau, hahaha.

Labai labai patiko gėjų vestuvės :) ir šiaip buvo daug vietų, kur galima pasijuokti, vaizdų, kurie užburia, rūbelių, kurių baisiai baisiai norėtųsi.. ir žinoma gražių vyrų :). Išėjau labai pakilusios nuotaikos, už tai ačiū, filmą įsigysiu ir tikrai pažiūrėsiu dar kelis kartus, kaip ir pirmąją seriją. Beje, ši gerokai linksmesnė už pirmąją. ;) Visada antra dalis būna gerokai prastesnė už pirmąją, bet Sekso ir miesto atveju nedrįsčiau taip vienareikšmiškai to teigti. Emocinis krūvis mažesnis, tad sąlyginai - tai silpnesnė dalis, bet iš esmės man ji tikrai patiko. Rekomenduoju pažiūrėti ;)

2010 m. gegužės 24 d., pirmadienis

Lietiniai su špinatų, varškės ir pelėsinio sūrio įdaru

Jau sudygo pirmieji špinatai. Labai juos mėgstu, nors vaikai nevalgo. Šiandien pietums pasidariau lietinius su špinatų įdaru ir ką tik pasimėgaudama vieną sukirtau. Lietinių tešlos mano bloge rasite bent kelis variantus, todėl nesikartosiu (naudokitės prašau paieška), o įdarą gaminau taip (iš nurodyto kiekio padariau įdarą 14 vnt. lietinių): 1 nemažą svogūną smulkiai sukapojau ir pakepiau aliejuje, kai jis suminkštėjo, sudėjau nuplautus ir supjaustytus špinatus, pakepinau. Špinatų buvo gan nemaža krūvelė, bet jie kepdami labai susitraukia. Todėl galima įsivaizduoti, kad jų reikės nemažai. 1 pakelį varškės pagardinau druska (nepersūdykit, kadangi pelėsinis sūris duoda nemažai sūrumo), pipirais, tarkuotu muškato riešutu ir saujele šviežių susmulkintų krapų. Sutrupinau ~200 g pelėsinio sūrio (mėlynojo pelėsio, šįkart naudojau lietuvišką "Aurą"). Viską sumaišiau, paragavau ar nieko netrūksta ir voila! įdaras paruoštas. Belieka vynioti, kepti ir mėgautis.
Posted by Picasa

2010 m. gegužės 22 d., šeštadienis

Lavašo traškučiai

Pagal Elžbietą padariau vaikams traškučius. Labai paprasta, o vaikai įvertino nerealiai gerai. Jokių parduotuvinių čipsų mes nevalgom ir neperkam, nes mama (t.y. aš) griežtai draudžia, tačiau šitie ne tik kad juos pakeitė, bet mano kuklia nuomone, perspjovė. Naudojame: 1 lavašas (man iš vieno lavašo išėjo dvi skardos) Druska Pipirai Majonezas Sūris Priedai (mano atveju raudonėlis, skrudinti linų sėmenys) Lavašą pasidedame ant kepimo skardos ir ištepame majonezu plonu sluoksniu. Ant jo beriame viską, ką norime. Aš šiek tiek pabarsčiau smulkiai tarkuoto sūrio, bet tikrai nedaug. Tada rupią jūros druską, pipirus, raudonėlį ir linų sėmenis. Su žirklėm ar labai aštriu peiliu susipjaustom taip paruoštą lavašą į kvadratėlius ar trikampėlius ir kepam 220 orkaitėje kol paskrus. Atsargiai - kepa greitai ir skrunda irgi labai greitai.
Posted by Picasa

Salotos su kinva

Panašu, kad kažkas paskleidė kinvos virusą.. Gal Beata Nicholson, o gal kas kitas, bet virusas pasisėjo. Kinvos nusipirkau ir aš, nesiplėsiu apie jos istoriją, nes apie tai jau rašė daug kulinarijos blogerių, ir galite patys paskaityti čia ir čia. Pasidariau paprastutes salotas ir jos man labai tiko ir patiko. Taigi: stiklinaitė kinvos, kurią minutėlę kitą pakepiname puode aliejuje, tada užpilame dvigubai daugiau vandens nei buvo kinvos ir verdame. Man užteko apie 10-12 min. Ji vis dar buvo traški, bet kartu ir minkšta. Kinvą atvėsinau, į ją dėjau: pomidorų kubeliais, agurkų kubeliais, petražolių ir krapų, šiek tiek citrinos sulčių, šlakelį aliejaus, druskos ir pipirų. Labai miela ir gaivu. Man pasirodė, kad ją tinka naudoti kaip kuskusą, tik ji daug skanesnė už kuskusą ir ne tokia sausa.
Posted by Picasa

Nerealusis kefyro pyragas

O dabar apie tą minėtą nerealųjį pyragą. Jis susijęs su ta juodai balta sage, kurią dovanojau savo kitai mamai. T.y., nebūtų sagės, nebūtų ir pyrago recepto, nes nebūčiau pas ją apsilankiusi, ji nebūtų papasakojusi ir prašau – šitoks pyragas būtų prarastas plačiai visuomenei. Noriu neperdėdama pabrėžti, kad praradimas būtų ryškus. O tai savaime suprantama reiškia, kad pyrago nerealumas visai nėra perdėtas, jis gali būti patvirtintas liudininkų parodymų. Jei netinka jums giminystės ryšiais susiję liudininkai, ragavę šį konditerijos šedevrą, turiu ir nepriklausomą ekspertę – kaimynę-draugę, kuri pasižymi išlavintais pojūčiais ir skonio receptoriais, ir kuriai jos pojūčiai padiktavo paprašyti pakartojimo.

Po šios puikios įžangos, prašom receptas (tiesa, aš vis galvoju, kad būna žmonių, kurie savo firminių visokių ten išgirtų ir išgarsintų šedevrų receptus slepia ir džiaugiasi pagyrom neišduodami technologijos, o va aš ne tokia. Keista, bet mane tik džiugina, jei koks įdomesnis receptas pasklinda plačiai, kaip kažkada nutiko su tartos receptu, kurį paskleidžiau supermamos forume – jis kaip koks virusas užkariavo daug virtuvių, tame tarpe ir ko gero visi mano bendradarbiai jį išbandė ir su pasisekimu perdavė draugams, giminiečiams ir prijaučiantiems. Man tai atrodo būtina, kad tas šedevras gyvuotų, o tarta per visas vaikų šventes ugdymo įstaigose paprastai dingsta pirmoji ir visi jos recepto prašo.):

Pagrindas:

2 pakeliai sausainių Selga (naudojau 1 karamelinį ir 1 kondensuoto pieno skonio)

1 pakelis sviesto (naudojau 200 g Rokiškio sviestą. Ne tepų riebalų mišinį, o sviestą!)

Sausainius sutrinam į trupinius. Aš tai dariau kombainu su peiliu, jei tokio dalyko neturite, galite sausainius įdėti tarp popieriaus lakštų ir sutrinti kočėlu. O jei neturite net kočėlo, naudokite švarų butelį. Sausainių trupinius tada užpilame ištirpintu sviestu ir išmaišome. Kepimo formą išklojame kepimo popieriumi ir suberiame į ją pagrindo masę bei gražiai šaukštu apspaudžiame ją prie dugno ir kraštų.

Įdaras:
O štai čia ir prasideda įdomybės. Įdarui reikia pasiruošti IŠ ANKSTO! T.y. prieš kelias dienas.

2 litrai kefyro (Naudojau įprasta parduotuvinį 2,5 proc. riebumo)
1 stiklinė cukraus
5 kiaušiniai

Su kefyru tenka pažaisti, tad klausykitės kaip aš tai dariau: trečiadienio vakarą nusipirkau kefyrą ir sudėjau jį į šaldymo kamerą, ketvirtadienio vakarą jį iš ten išsiėmiau, tada nakčia pasiuvau sūrmaišį, bo tokio neturėjau. Man rekomendavo pasiūti jį iš elementarių 40 den moteriškų pėdkelnių, ką aš sėkmingai ir padariau – nukirpau kojų dalį ir iš liemens srities padariau maišą – užsiuvau abiejų klešnių likučius su siūlu ir išskalbiau (na nešiotos gi buvo, naujų gaila...). Penktadienio rytą aš paėmiau puodą su skylutėmis (nuo garpuodžio, bet galima naudoti ir sietelį), jį aptempiau tuo kojinės maišu, po apačia pastačiau kitą puodą ir į kojinę supyliau atšilusį kefyrą. Išėjau į darbą. Grįžusi iš darbo radau puikiausiai nuvarvėjusias išrūgas ar kažką ten, ką sėkmingai supyliau į kanalizaciją, o tą likusią gražią baltą masę pasilikau. Štai tada ir gauname pagrindinį įdaro ingredientą ir galime grįžti prie pyrago!

Taigi, trynius su cukrumi išsukame iki baltumo, baltymus išplakame. Į trynių masę lengvai įsukame kefyro tirštimą (ar kaip jį pavadinti) ir atsargiai įmaišome išplaktus baltymus. Masę sukrečiame ant sausainių pagrindo ir kepame maždaug 45-50 min. 180 laipsnių orkaitėje.
Iškeptą pyragą pabarstome cukraus pudra.

Purumas ir švelnumas jo neišpasakytas, tirpsta burnoje ir šiaip labai labai geras pyragas. Tiesa, jei kam kils klausimų – nereikia jokių kepimo miltelių, jokių kvapų (vanilės ar citrinos, ar dar ko) irgi nenaudojau.
Ir tikrai neišsigąskite to šaldymo-atšildymo ir varvinimo, viskas labai nesudėtinga, netrunka ilgai, tik reikia nepamiršt atlikt ir viskas. O pats pyragas po to jau labai greitai ir lengvai pasidaro.

Posted by Picasa

2010 m. gegužės 21 d., penktadienis

Kauno dienos

Mūsų mieste prasidėjo „Kauno dienos“. Šurmulys jau nuo 8 ryto – važiuojant į darbelį mačiau kaip prekeiviai išsipakuoja savo stalus, pavėsines, veža prekes. Vakarop, apie pusę aštuonių, nudirbusi svarbius darbelius (pyragas (apie kurį kitame įraše, bo jis nerealus), skalbinių nurinkimas, moralo vaikams skaitymas, šiukšlių išnešimas, virtuvės tvarkymas ir t.t. žinote, eilinė eks-tarybinės moters podarbinė pavakarė... bėgi kažko, o pakeliui nuveiki dar penkiolika darbų darbelių), nusivedžiau vaikus trumpam pažiūrėti, kas įdomaus šventėje.

Žinoma, dauguma visi tie patys staleliai – kinietiški pseudo-žaislai, medinukai, auskarai, sagės, bla bla bla. Patiko, kad šiek tiek daugiau prekybininkų su duona, lašinukais, medaus pyragais, žolelėm. Tiesa, niekaip nesuprantu, kaip galima pardavinėti mėsos gaminius be jokio šaldytuvo, kai lauke +28 laipsniai. Ir žmonės perka... o aš ne. Na tiek to, šiandien apie kitokią Kauno dienų dalį.

Prezidentūros kiemelyje eksponuojama paroda „Transportas Laikinojoje sostinėje“. Nuotraukos iš praėjusio šimtmečio trečio, ketvirto dešimtmečių, kokybiškos, gražiai įrengtos, įdomios. Netgi labai daug jaunimo ėjo prie nuotraukų, jas aptarinėjo – tas mane labai nudžiugino. Beje, yra ir tikras eksponatas – autobusas – kuriame galima apsilankyti, pasėdėti, pasukinėti vairą. Žinoma, mano vaikai tą ir padarė. Dar labai nudžiugino JACOBS pavilionas, šalia kurio merginos dalino nemokamą kavą. Pavilione yra mažučiai staleliai, sėdėjimo vietos ir stogas virš galvos – labai jauku. Aš gal sena surūgusi tarka, bet tos merginos, kur dalino kavą, buvo dar labiau surūgusios. Ir nėra ko stebėtis, mat kol aš sulaukiau kavos, nė vienas tūlas pilietis nepasakė nei dėkui, nei ačiū, ar dar ko nors. Ima dyką daiktą ir tyliai kaip kiaulės džiaugiasi, nė kriukt. Baisu! Aš irgi surūgčiau bedieviškai. Tiesa, aš labai aiškiai pasakiau ačiū, tad viena mergina iš tiesų nustebo ir šyptelėjo.

Čia mano supratimas apie lietuvių tautos kultūrą ir mandagumą galėtų būti išsamiai išdėstytas, bet aš jūsų pasigailėsiu... Geriau žiūrėkite keletą šventės akimirkų ir parodos nuotraukas:

Posted by Picasa

2010 m. gegužės 19 d., trečiadienis

Zamiokulkas pražydo

Darbe turiu pinigų medį arba kitaip zamiokulką. Vat jis ėmė ir pražydo :). Nesu daug mačiusi jų žydinčių, tad įmetu čia :). Aišku blogai, kad jis darbe, nes sako, kad tokį auginant namie, jis atneša laimę ir turtus. Vat į darbą turbūt neatneš??? Reikės parsinešti namo ko gero. Žiedas man šiek tike primena smegenis, taigi irgi yra gerai, augalas akivaizdžiai protingas ir sumanus, toks kaip ir aš (hahaha). Įdomu, kas toliau su tuo žiedu nutiks...
Posted by Picasa

2010 m. gegužės 17 d., pirmadienis

Balionų šventė Birštone

Gegužės 13 dieną Birštone įvyko 18-asis Lietuvos karšto oro balionų čempionatas. Apsilankiau ir aš, keletą akimirkų užfiksavau. Tiesą sakant, pačia organizacija nusivyliau. Matyt, Lietuvoje įprasta viską daryti bet kaip. Prie Birštono įvažiavimo stovėjusi policija nurodė, kad balionai kils nuo ežerėlių, ten būriavosi žmonės ir laukė. Niekas nevyko kurį laiką, jokie balionai nesirodė, tad pasiskambinau į VIC‘ą ir sužinojau, kad vietą pakeitė – pasakyta, kad balionai kils iš mokyklos stadiono.

Stadioną radau, nors hej! kodėl niekas žemėlapyje nežymi mokyklų, a??? Stadione ramiai vyko futbolo rungtynės. Pasigailėjau, kad nepačiupau alaus skardinės, nes prie futbolo būtų netgi labai tikę. Ir pagaliau viena po kitos ėmė važiuoti mašinos su priekabomis ir rikiuotis aikštėje. Iš priekabų ridenosi balionų krepšiai, vyniojosi balionai, žmonės lakstė kaip patrakę. Stebėti buvo iš tiesų įdomu – kiekvienas aiškiai turėjo savo užduotį ir lakstė tikslingai. Kai balionai buvo išpakuoti, dujų balionai su ugnimi išbandyti, balionžmogiai ėmė ramiai bendrauti laukdami starto. Kuris ne kuris paleisdavo mažą balionėlį su helio dujomis, žiūrėdami kaip jis kyla ir nustatydami kokia kryptimi jį neša vėjas.

Raudoną vėliavą pakeitė geltonoji, kas dar buvo nepasibaigę darbų, juos pabaigė ir laukė. Kai buvo pakelta žalia vėliava, visi ėmė bruzdėti, kilo triukšmas, į balionus ėmė pūsti karštą orą, o kai jie gerokai prisipildė, paleido ugnį. Net per kokius 20 metrų karštis jautėsi. Įspūdingai atrodė vienoje futbolo aikštėje vienu metu banguojanti balionų jūra, vis didėjanti ir prisipildanti, auganti ir bujojanti. Balionai tapo tokie, kokius paprastai matome skrendančius, bet vis dar buvo ant žemės. Kiekvienam balionui atskirai davė startą ir tik tada jie vienas po kito atsikabino nuo prilaikančių virvių ir grakščiai kilo į dangų. Keletas balionų netilpo prisipūsti vienu metu su visais, tad dabar ramiai prisipūtė ir nuplasnojo padange tolyn.

Posted by Picasa

Balionų šventė (nuotraukų tęsinys)

Posted by Picasa

2010 m. gegužės 14 d., penktadienis

Dvi naujos sagės

Padariau naują sagę kažkam, gal sau - tai toji gėlė. O juodai balta skirta mano kitai mamai :). T.y. antram žmogui šiame pasaulyje, kurį vadinu mama. Deja, giminėmis taip ir netapome, tačiau bičiulėmis tikrai taip.
Posted by Picasa

2010 m. gegužės 12 d., trečiadienis

Pavasaris 2. Obelų žydėjimas

Labai gražiai graži šiandien diena. Pagaliau gi! Vakare pačiupau keletą akimirkų, kad jos nepaspruktų. Galva pilna visokių dūzgiančių minčių, planų, abejonių, kurios neleidžia dorai išsimiegoti, kad užsimiršti reikia stipriai padirbėti. Tikiu, kad viskas anksčiau ar vėliau išsispręs į gerą. Galvoju, kad jei yra blogai, tai atsiranda daug daugiau galimybių, kad būtų gerai, o jei jau yra gerai, tai ko dar norėt??
Posted by Picasa

2010 m. gegužės 9 d., sekmadienis

Rabarbarų pyragas su pudingu

Nedžiugina nusikalus po visos dienos sode dar kepti pyragą. Norisi tik susirangyt i lovą ir miegot miegot. Juolab, kad labai jau destruktyvia veikla užsiiminėjau - pjoviau sušalusį rožės krūmą velniop, karpiau serbentus, svaranainius, pjūklavau negyvą slyvą... Žodžiu nepaisant pirštinių jaučiuosi subraižyta, skausminga ir nusikalusi. Vienok pyragas gavosi laaabai skanus. Šiaip jis skirtas rytdienos svečiams, bet du maži nuprausti velniukai užsipageidavo prieš miegą po gabalaitį. Nuotraukos pyrago tragiškos, bo buvo jau tamsu, tad bandau jas pagyvinti plukėmis :). Pudingas: 2 šaukštai (30 ml) pudingo miltelių, vanilės arba grietinėlės skonio 2-3 šaukštai cukraus 250 ml pieno (1 puodelis) 1 šaukštas sviesto šiek tiek vanilės ekstrakto Tešla: 200 g minkšto sviesto (naudojau margariną) 110 g cukraus 2 kiaušiniai 185 g kvietinių miltų 1 šaukštelis kepimo miltelių likę pudingo milteliai + vienas didelis šaukštas kukurūzų krakmolo 350 g nuluptų ir supjaustytų į gabalus rabarbarų kelis šaukštai Demerara cukraus cukraus pudra pabarstimui po kepimo Didžiąją dalį pieno pudingui užvirti, o likusią išsukti su pudingo milteliais. Supilti į verdantį pieną, įdėti cukraus. Užvirti maišant. Kai sutirštės, nuimti nuo ugnies, sudėti sviestą ir vanilę, leisti atvėsti. Paruošti tešlą. Minkštą sviestą dėti į kombainą ir išsukti su sviestu iki purios masės. Po vieną įmušti kiaušinius ir toliau sukti. Tada sudėti visus sausus produktus. Tiesa, aš dar pagardinau tešlą cinamonu, mat rabarbarai ir cinamonas – man neatsiejama. Tešlą dalyti į dvi dalis. Pyrago formą su 21 cm skersmens iškloti kepimo popieriumi. Sudėti pusę tešlos, išlyginti, ant jos dėti atvėsusį pudingą, likusią tešlos dalį ir berti rabarbarus. Paspausti, kad jie panirtų į tešlą. Pabarstyti keliais šaukštais Demerara cukraus. Kepti 180 ° C temperatūroje apie 40-50 min. Valgyti šiltą, šaltą ar kaip tik šaus į galvą. Labai skanu! Netgi du vienetai mažamečių piliečių pasakė, kad 10 balų. Naudojausi šituo receptu.
Posted by Picasa

Dvispalvis pyragas su varške

Atėjus vienai šeimos šventei iš vakaro iškepiau pyragą. Darbo diena buvo, tad terliotis su tortais nesiruošiau, o pyragas gavosi tikrai gardus. Man patiko, kad jo daug, pjaustosi gražiai, kvepia kokosais ir cinamonu, o ir šiaip džiugina. Tešlai: 400 g miltų 20 g (3 valgomieji šaukštai) kakavos 1/8 šaukštelio druskos 1/2 šaukštelio cinamono 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių 50 g (8 šaukštai) kokoso drožlių ar miltų (aš naudojau miltus) 100 g cukraus 250 g šalto sviesto 2 kiaušinių tryniai Visus sausus produktus sumaišome, tada įdedame sviestą gabalėliais ir trupiname tarp pirštų, kol pasiskirstys tolygiai sviestas ir miltai. Tada sudedam trynius ir pakartojam trynimą. Tiesa, man pasirodė per mažai trynių, tad aš pridėjau apie 40 ml šalto vandens. Tešlą padedam atšalti į šaldytuvą (valandai). Įdarui: 1 kg 9 proc. varškės 1 stiklinė kefyro 1 didelis šaukštas kukurūzų krakmolo 2 dideli šaukštai miltų Likę du baltymai ir dar trys kiaušiniai 1 stiklinė cukraus Vanilės esencijos Įdarui viską gerai išsukame kombainu ar mikseriu. Masė gaunasi ganėtinai skysta, bet taip ir turi būti. Į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, sutrupiname didesnę dalį tešlos. Kišame į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie 10 min. Ištraukiame ir supilame varškės masę. Kepame kol viršus sutvirtės ir galėsime suberti likusius trupinius, t.y. maždaug 20 min. Suberiame likusius trupinius ir dar kepame apie 15-20 min. Iškepusį pyragą atvėsiname ir valgome pasigardžiuodami. Tešlą nužiūrėjau čia, o įdarą pati sukomponavau.
Posted by Picasa

2010 m. gegužės 8 d., šeštadienis

L'Oreal naujienos

A, manot aš reklamos auka??? Na kad ne, nepirkau, piniginės netuštinau, tiesiog gavau dovanų. Turbūt pastebėjote, kad dabar visuose droguose ir panašiuose kosmetikos parduotuvėse labai daug reklamų apie šitą L'oreal liniją. Ką gi, pastarąsias keletą savaičių naudojau ir aš. Nesu jau tokia baisiai sena, bet kuri nenori būti jaunesnė, tegu meta į mane akmenį. :) Taigi... Botulino susileisti neketinu, tai nors šitaip jauninuos:). Šitų priemonių esmė, kad jose yra adenozinas. O tai toks dalykėlis, kuris dalyvauja ląastelių kūrimo procesuose. Tai reiškia, kad mums senstant oda sausėja, nes lėtėja riebalinių liaukų veikla, ir paskatinti atsinaujinimo procesams, adenozinas dedamas į kremus. Iš vienos pusės galima sakyti, kad puiku, nuostabu ir visos mes tuojaus atjaunėsim po 10, na bent jau 5 metus. Bet mano giminietė chemikė teigia, kad viskas gerai, kol naudoji... O va kai nustoji, visos raukšlės sugrįžta kur buvusios ir senėji kaip reikiant :). Žodžiu, jei pradėjai naudoti, tai turi naudoti visąlaik, kad išlaikytum poveikį. Nežinau kiek tiesos, kol kas tik naudoju, kai nustosiu, tada ir sužinosiu. Mano asmeniniai įspūdžiai: kvapas malonus, tepasi gerai, susigeria irgi gerai ir labai greitai. Mano sausai odai kiek per silpnas... Buteliukai mielučiai, bet va to serumo (juodas ilgas) dangtukas tai atsiprašau... Jei ji imi nors kiek drėgnais ar kremuotais pirštais, tai slysta ir nenori atsisukti, tokia ne iki galo apgalvota pakuotė. Tiesa, visokių konservantų parabenų pavidalų juose tikrai yra, tad tai ne visai atitinka mano ekologėjančią natūrą.
Posted by Picasa

2010 m. gegužės 2 d., sekmadienis

Pavasaris

Keletas pavasario akimirkų, kurias šiandien išsaugojau :)
Posted by Picasa

Sveikuoliški morkų sausainiai

Sveikuoliški morkų sausainiai 

2 stiklinės cukraus
220 g sviesto
2 dideli kiaušiniai
2 stiklinės miltų
2 šaukšteliai kepimo miltelių 
2 stiklinės avižinių dribsnių
1,5 stiklinės smulkiai tarkuotų morkų
1 stiklinė razinų
¼ šaukštelio druskos
Prieskoniai: cinamonas, imbieras, muškato riešutas (po pusę šaukštelio), vanilės esencijos keletas lašų 

Sviestą išsukam su cukrumi iki purumo. Sudedam kiaušinius ir vanilę, toliau plakam. Sumaišom miltus su kepimo milteliais, druska, prieskoniais ir po truputį dedam į sviesto masę. Kai tik išsimaišo, iškart sustojam, kad nepermaišyti. Tada šaukštu įmaišome avižinius dribsnius, morkas, razinas.
Tešlą dedame į šaldytuvą kokiai valandai. Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių, ant kepimo popieriaus dedame šaukštu morkų tešlą, palikdami atstumus tarp sausainių.
Man gavosi keturios skardos po 16 sausainių. Kepame apie 15 min. Gaunasi drėgni, kvapnūs sausainiai. Tiesa, pagal pradinį receptą juos reikėtų po du suklijuoti su varškės įdaru, bet aš patingėjau. Jei norėsite, tai juos galima rasti čia
Posted by Picasa

Ensaimadas - ispaniškos bandelės

Iš tiesų labai labai skanios, purutėlės, minkštutėlės. Dariau jas mamos dienai ir vežiau mamai, tikrai jos vertos netgi porcelianinių lėkštučių su sidabriniais įrankiais ir kokia prašmatnia uogiene. Rekomenduoju iš visos širdies. Dariau tešlą iš vakaro, kepiau ryte. Nors galima kepti ir pakildinus kiek reikia, bet tos šalto kilimo buvo tooookios pasakiškos ir tokios didelės, kad ojojoj!


10-12 bandelių reikės:
500 g miltų
75 g ir 1 šaukštas cukraus
½ šaukštelio druskos
40 g šviežių mielių
200-250 ml pieno (aš dėjau 250), pašildyto tiek, kad pirštą įkišus būtų ciut šilta (jokiu būdu ne karšta)
2 kiaušiniai
2 šaukštai alyvuogių aliejaus
150 g minkšto sviesto (aš kambario temperatūros sviestą įstačiau į Marytės vonelę (bain Marie) ir išsukau.
T.y. į vieną dubenį įpyliau karščiausio vandens kokį galiu gauti iš čiaupo, į jį įstačiau kitą dubenį su sviestu ir jam minkštėjant, sviestą sukau.
Cukraus pudra pabarstimui.


1. Miltus su cukrumi ir druska išmaišome dideliame dubenyje. Viduryje padarome skylutę ir į ją sutrupiname mieles, užbarstome 1 šaukštą cukraus ir užpilame pienu tiek, kad jas apsemtų (gal trečdalis pieno kiekio), uždengiame ir paliekame 15 min. pakilti.


2. Supilame likusį pieną po truputį maišant mediniu šaukštu, tada įmaišome kiaušinius ir aliejų. Išmaišius perdedame ant kočiojimo lentos ir minkome keletą minučių pabarstant miltais. Tešla vis tiek turi likti lipnoka. Perdedame tešlą į aliejumi pateptą puodą, uždengiame ir paliekame kilti min. 30 min, arba tol, kol ji padvigubės.


3. Iškilusią tešlą perdedame ant kočiojimo lentos ir padaliname į 10-12 dalių. Iš kiekvienos suformuojame rutulį, pabarstome miltais, uždengiame ir vėl paliekame kilti apie 30 min.


4. Po to kiekvieną rutulį iškočiojame gana plonai, patepam plonu sluoksniu minkšto sviesto ir vyniojam į tutelę, kurią po to susukam į sraigę. Taip padarytą bandelę dedam ant skardos su kepimo popieriumi. Iš tokio kiekio tešlos teks kepti dvi skardas, tad optimalus bandelių kiekis būtų 6+6. Bandelių viršų aptepame dar truputį sviestu ir uždengiame. Jei norėsite kepti tą pačią dieną, tai galima kepti maždaug už dviejų valandų, jei darote tešlą iš vakaro ir kepsite ryte – paliekate ją vėsiai gerai uždengtą. Ryte bandelių dydis mane apstulbino... Jos buvo turbūt net patrigubėjusios.


5. Kepame 200 laipsnių orkaitėje apie 10-15 min, kol viršus apskrusta. Iškepusias pabarstome cukraus pudrą ir valgome. Labai labai labai skanu!
Posted by Picasa