Baklažanų ikra

Kai prasideda toookie orai, kaip buvo penktadienį, man rodos, reikia aštraus maisto. Kitaip nei nuotaikos, nei gyvenimo džiaugsmo, tik niūruma ir gresiantis peršalimas. O kadangi aš prijaučianti vegetarė, tai mano aštrusis maistas - daržovės. Po to šeimynykščiai dejuoja ir grasinasi daugiau nevalgyti, nes jiems dega burnos :). O man kuo aštriau - tuo skaniau. Na, bet taikstantis su tuo, kad gyvenu ne viena, reikia pamažinti to gėrio :). Tiesa, šį patiekalą galima dėti į stiklainius ir vekuoti žiemai, o galima valgyti iškart. Ar nunešti bendradarbiui stiklainiuką, kaip padariau aš.

Baklažanų ikra

1 baklažanas

1 paprika

2 svogūnai

5 skiltelės česnako

5 slyviniai pomidorai (galite naudoti bet kokius, rūšį nurodžiau tik todėl, kad įsivaizduoti jų dydį)

4 šaukštai pomidorų padažo (kėdainių be konservantų)

Prieskoniai (naudojau Kitchen King, Pav Bhaji, kuminą, kajeną), druska, pipirai

Aliejus kepimui

Užkaičiam puodą su šiek tiek aliejaus, kai aliejus įkais, suberiam prieskonius. Kai jie suputos (~20 sek) dedame baklažaną supjaustytą kubeliais, maždaug 1x1 cm ir kepam vis pamaišant. Tuo metu visas kitas daržoves sumetam į kombainą ir su peiliu susmulkinam į tyrę. Kai baklažanas šiek tiek apkeps, supilam sutrintas daržoves ir troškinam kol suminkštės. Pagal skonį beriam druskos, pipirų.

Naminis pomidorų padažas žiemai ar kasdienai

Aš pasiduodu... Jei taip dar trys dienos - iškeliauju į Šiaurės ašigalį. Nepakeliu karščio, jo nemyliu nei aš, nei kompas (kaista zaraza). Sode prūdas žydi, maudytis jame visai neseksualu, dar netgi sako (tetulė biologijos profesorė), kad pavojinga... Mol ten tame žydėjime kažkokios bakterijos veisiasi ir galima susirgti. Na vaikai ten tupi po dvi valandas kas pusę valandos ir dar nesusirgo, bet man tai kažkaip nesinori... O šiaip - pomidorai užderėjo, jei ką... Gal kas ir pastebėjo, gal ne, bet jau tenka su jais dorotis. Šiandien pradėjau nuo naminio pomidorų padažo. Nors nusikaliau per dieną juodai ir dar šiek tiek apsirgau nuo mašinos kondišino (nors jį vos vos leidau, bet vis tiek suveikė), užsimaniau padaryt pomidorų padažą. Man jis labai patiko (puodą išlaižiau ir aplaižiau). Dariau taip: surinkau sode bliūdą pomidorų ir juos nuplikiau karštu vandeniu. T.y. užviriau puode vandens, įmečiau tiek pomidorų įpjautų kryžiumi, kad juos apsemtų, už pusės minutės išėmiau, ir taip visus. Kol jie šiek tiek aušo, kad galėčiau lupti, susipjausčiau du svogūnus, vieną visą česnaką, sutarkavau dvi morkas, pasidariau žolių ryšelį (bazilikai, gelsvė, saliero lapai, petražolės - nuplauti, sulankstyti ir susukti siūlu). Puode, kuriame ruošiausi virti padažą (geriausia naudoti storadugnį, kad neprisviltų apačia), pastačiau kepti svogūnus, morkas ir česnaką su alyvuogių aliejumi ant mažos ugnelės. Nusilupau visus pomidorus, išpjausčiau jų žalias dalis prie kotelių. Pomidorus sukapojau su kombainu iki tyrės, kurią supyliau į tą patį puodą ir ėmiau virti. Tyrės tiesa gavosi lygiai 2 litrai. Į verdančią masę dar pridėjau: 4 kupinus šaukštus cukraus, šaukštą druskos, primaliau pipirų, įmečiau šiek tiek malto kumino, 1/2 šaukštelio sabji masalos, žolių ryšulį. Viriau dvi valandas, kol visas turinys sumažėjo maždaug iki 1,2 litro (puodas sugraduotas). Tada pasiruošiau stiklainius, juos iškaitinau mikrobangėje (3 min.), dangtelius nusivaliau spiritu. Kai stiklainėliai pravėso šiek tiek, sudėjau pomidorų padažą, nuvaliau stiklainėlių kraštus ir užsukau dangtelius. Voila!

Lino agurkai su garstyčiomis žiemai

Pasirodo vasaros jau praktiškai du trečdaliai baigėsi... Et, net nespėjau pastebėti. Taip, žinoma, paskrudau šiek tiek - prie jūros, sode, bet galima būtų ir daugiau. Tiek to, gerai kaip yra. Pastaruoju metu mėgaujuosi naktimis gerais filmais, gerom knygom, protingais pašnekesiais, tad bus ką prisimint (vėliau gal pasidalinsiu įsimintiniausiais filmais ir knygomis) :). Ir žinoma, vasaros gėrybes reikia sudėti ne tik į atminties stalčiukus, bet ir į stiklainius. Mano jau tuoj beveik buvęs kolega yra pasidalinęs nuostabiu receptu. Šitaip pagamintus jo agurkėlius per darbo šventes surijam pačius pirmutinius - nė ženklo nelieka. Būt kuris drąsesnis, tai turbūt ir marinatą iš stiklainio išgertų :). Tikiuosi jis nesupyks, kad receptu pasidalinsiu su jumis (paklausiu pirmadienį, jei ką, nusirašykite iki pirmadienio)...

Agurkus susipjaustom griežinėliais - pjaustykite peiliu, aš užpernai nutariau kombainu pasmulkinti, tai jie vargšiukai gavosi tokie plonyčiai, kad užmarinuoti ėmė byrėti... Tiesa, šįmet agurkus lupau, nes teko skubiai susitvarkyt su peraugėliais, tad jų oda nebuvo nei išvaizdi, nei seksuali, nei šiaip estetiškai priimtina. Normalių agurkų lupt nereikia. Marinatas: 

1 l vandens 
1 stiklinė cukraus (namie suabejojom, ar tikrai reikia tiek daug, tai ciut pamažinom, žodžiu dėkit mažiau ir ragaukit, jei ką, paragavus pridėsit) 
1 stiklinė obuolių ar balto vyno acto 
3 nubraukti šaukštai druskos 
6 šaukštai (su kaupu) garstyčių su grūdeliais. Perkam parduotuvėje, stiklainėliuose, paprastas valgomas :) 
krapai (su stiebais, kaip matosi foto), 
juodieji pipirai (nesmulkinti) 

Marinatą užvirti, paragauti, ar nieko netrūksta, juo užpilti stiklainiuose sudėtus agurkus su krapais. Mes namuose marinavimo procesą baigiam taip: sudedam stiklainius į puodą su vandeniu, palaikom tempratūrą ne daugiau 80 laipsnių 25-30 min., tada stiklainius užsukam, apverčiam ir paliekam atvėsti. Užrašom datą ant jų ir nešam į rūsį.