Lęšių-moliūgų-morkų sriuba su lydytu sūreliu

Vis dar pjaustau paskutinį moliūgą. Jis buvo tikrai didelis, bet kai jį prapjauni, tai reikia naudoti greitai. Todėl moliūgo dedam visur: į mėsytės įdarą lietiniams, į mėsytės įdarą cepelinams (aš jų nedarau, mama daro), į tartą, į sriubas ir t.t. Šiandien išviriau sriubytę su daug moliūgo, tačiau ne trintą, kaip dažniausiai darau, o su daržovių gabaliukais. Šiai sriubytei naudojau: Pusę stiklinės raudonų skaldytų lęšių 1 didelį svogūną 1 didelį morką gerą gabalą moliūgo porą didelių šaukštų lydyto sūrelio porą šaukštų aliejaus pagardinau: druska, pipirais, kuminais, sabji ir rajmah masala Pastačiau puodą su vandeniu virti, į jį subėriau nuplautus lęšius. Tuo metu įkaitinau porą šaukštų aliejaus, smulkiai sukapojau svogūną, smulkiai sutarkavau penktadalį morkos. Į keptuvę subėriau po pusę arbatinio šaukštelio abiejų masalų (nubraukti šaukšteliai) ir žiupsnį kumino (nepadauginkit, jo skonis labai stiprus!), kai prieskoniai ėmė putoti, sumečiau svogūną ir morką. Kepinau kol suminkštės. Visada šiek tiek kepinu tarkuotos morkos, tada sriubos spalva būna labai graži. Likusią morkos dalį supjausčiau nedideliais kubeliais ir sumečiau pas lęšius. Paskui ją sumečiau ir kepintą morką su svogūnais ir prieskoniais. Kol viskas gražiai virė, susipjausčiau moliūgą maždaug 1 cm kubeliais. Jam reik daug mažiau laiko išvirti nei morkai, tad ir dėjau jį vėliau, kai morka suminkštėjo. Sudėjus moliūgą, paviriau sriubytę dar maždaug 10 min., įbėriau druskos, pipirų, sudėjau sūrelį. Voila! Kai valgiau, į lėkštę įmečiau džiovintos gelsvės - dievinu ją.