Gruzdinti makaronai ir mano valia

Ar žinote, koks gėris yra makaronai? O jei dar gruzdinti??? Gruzdinti neturiu omenyje proceso atliekamo tokiu baisiu riebaluotu įrengimu, vadinamu gruzdintuve, o tiesiog keptuvėje ant gan didelės ugnies ir greitai! Tada šie spagečiai tampa dievišku skanumynu. O dar baisiau yra tai, kad nepaisant džiaugsmingų vaikų šūksnių, išgirdus vakaro meniu, ir nepaisant jų skanaus burnyčių čepsėjimo, aš SUGEBĖJAU jiems šiandien atsispirti. Taip taip, vakar nesugebėjau, o šiandien sugebėjau. Nes mane vėl persekioja keli nereikalingi kilogramai. Nekenčiu jų! Užtat leidau sau ką kitą, tiksliau mano sistema man leido, o tai irgi yra neaprėpiamas gėris - Blue Shropshire. Jis nerealiai skanus, eina koja kojon su mano mylima Gorgonzola, Stilton'u ir kitais pelėsiais apaugusiais geruliukais. Ale gi spagečius pamiršau iš tos laimės! Tad vaikams džiuginti - o nepažįstu vaikų, kurie nemėgtų makaronų - gruzdinti spagečiai. Juos išskaičiau pas Oliverį, laba ipaprasta ir labai gardu. Išsiverdam pusę pokučio spagečių (visas pokutis 500 g, pusė 250 g), perpilam šaltu vandeniu, šiek tiek susmulkinam (aš pjaunu maždaug į tris dalis, bet tikrai nesistengiu nieko matuoti, iš akies čiaukšt čiaukšt). Sutarkuojam sūrio (kieto ar puskiečio, iš bėdos tiks ir fermentinis), kad būtų apie porą-trejetą saujų. Sumušam tris-keturis kiaušinius, juos šakute paplakam, sumaišom su sūriu, žiupsnelis druskos, pipirų, žiupsnelis džiovinto raudonėlio, sumetam spagečius ir išmaišom. Keptuvėje įkaitinam šiek tiek aliejaus ir dedam dalį makaronų. Per visą keptuvę, bet kad būtų kaip blynas. Kai viena pusė apkeps ir paskrus, apverčiam į kitą pusę. Taip per kelis kartus iškepu visus spagečius. Vienas mano vaikas valgo be nieko, kitas su pomidorų padažu. Ir taip skanu, ir taip!