Rodomi pranešimai su žymėmis duonkepė. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis duonkepė. Rodyti visus pranešimus

2013 m. liepos 8 d., pirmadienis

Maxima sūrių klubas: pizza su brinza ir cukinija



Dažnai namie kepu picą, nes vaikai mėgsta, nes tai visai paprasta ir greita. Ypač kai tešlą minkau ne rankomis - nors tai ko gero irgi smagu ir daugiau širdies įsideda - bet duonkepėje. Tada viskas labai greita: užstatei tešlą, atėjai po geros valandos, iškočiojai, užmetei keletą skanių dalykų ir už 12 min jau turi karštutėlę, kvepiančią picą. Šįkart išsikepiau didelę uždarą picą, kuri buvo užkandis dviračių žygyje.



Pizza su brinza ir cukinija


Tešla:
150 g šilto vandens
30 g alyvuogių aliejaus
300 g miltų
1 arbatinis šaukštelis druskos
1 šaukštas cukraus
15 g šviežių mielių

Mieles sumaišome su cukrumi. Miltuose su druska padarome duobutę, supilame vandenį ir aliejų bei mielių ir cukraus mišinį ir užminkome tešlą. Kad tešla būtų elastinga, minkome ją apie 7-10 min. Tada pastatome uždengtą šiltai pakilti. 

Įdaras:
1 jauna cukinija
150 g brinzos
keli griežinėliai kumpio
1 pomidoras

Viršus: šlakelis alyvuogių aliejus ir keli žiupsniai džiovinto raudonėlio

Cukiniją ir pomidorą supjaustome plonais (3-4 mm) griežinėliais, brinzą sutrupiname. 

Tešlą padaliname į dvi dalis: 1/3 ir 2/3. Didesnę dalį tešlos iškočiojame ir dedame ant skardos, išklotos kepimo popieriumi. Ant jos tolygiai paskirstome daržoves, kumpį ir sūrį. Iškočiojame mažesnę tešlos dalį ir užklojame ant viršaus. Kraštus iš apačios šiek tiek užlenkiame ir užspaudžiame. Picos viršų patepame alyvuogių aliejumi ir pabarstome raudonėliais. Kepame iki 250 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 12-14 min.



2011 m. spalio 11 d., antradienis

Moliūgų duona pagal Sonatiną


Šįmet akivaizdžiai buvo moliūgų metai: jų užaugo daug ir tokių visai visai nemažų. Prapjovus moliūgą, reikia jį skubiai doroti (ilgai nestovi, o šaldytuve vietos nėr...), tai aš jį greitai dalinu į kairę ir į dešinę bei darau visokiausius patiekalus. Šįkart buvo moliūgų sriuba, daržovių troškinys su moliūgais ir moliūgų duona pagal Sonatina. Ji man patiko, bet kitąkart dėsiu į pačią tešlą įvairiausių žolelių, man norėjosi ryškesnio skonio. Bet moliūgo panaudojimui puikus receptas. Duona susivalgė ir nė ženklo neliko. Beje, tokį niūrių rudeninį orą ši duona laaabai pagerina savo linksma saulėta spalva. Nes kitaip dar galima užsidepresuoti: šalta, nešildo, lyja... (vietoj daugtaškio prašau įsivaizduoti poriebį keiksmažodį).
Ir prie viso šito baisumo mane ištiko dar didesnis baisumas: mano mielasis rožinis telefonas išsimaudė klozete. Gal ir galima džiaugtis, kad prieš atliekant gamtinius reikalus, tačiau net ir šis faktas nepadėjo. Jis mirė ir niekas jo nebesutaisys. Labai tikiuosi, kad artimiausiu metu turėsiu naują telefoną, tik deja jis nebus rožinis. Et, teks aplipdyt swarovskiais (nors taip norėčiau panėšėti į fyfą, mat kažkodėl pastaruoju metu man vis kas nors pasako, kad esu baisiai griežta, fyfos gal nebūna griežtos, a?).

Bet kepkime duoną, tiek to tos modernios technologijos...

Moliūgų duona (paspaudus nukeliausime į Sonatinos receptą)

500 g moliūgo gabaliukų arba 300 g moliūgų tyrės
25 g. šviežių mielių
2 a. š. skysto medaus
500 g miltų
2 a. š. druskos
1 kiaušinio trynys + 1 v. š. pieno
2 v. š. moliūgų sėklų duonai pabarstyti

Užvirti didelį puodą pasūdyto vandens. Suberti moliūgo gabaliukus ir virti, kol suminkštės, apie 20 minučių. Nuvarvinti (skysčio neišpilti) ir pertrinti per sietelį ar sutrinti blenderiu. Tyrę ir paliktą nuovirą ataušinti iki kambario temperatūros (tai užėmė daugiausiai laiko).

Mieles sduėti į 60 ml palikto nuoviro (ar vandens, jei naudojate moliūgų tyrę). Supilti medų ir maišyti, kol ištirps.

Dideliame dubenyje miltus sumaišyti su druska. Viduryje padaryti duobutę ir supilti mielių mišinį, tuomet moliūgų tyrę.

Po truputį nuo kraštų įmaišyti miltus, kol gausis pakankamai standi lipni tešla. Jei tešla per kieta, įpilti kelis šaukštus moliūgų nuoviro (ar vandens). Jei per skysta - dar šiek tiek miltų.

Tešlą dėti ant miltais pabarstyto paviršiaus ir minkyti apie 10 minučių, kol ji taps lygi ir elastinga.

Dėti tešlą į švarų dubenį, uždengti rankšluosčiu ir kildinti, kol padvigubės, apie 1,5 valandos. Paminkyti ir leisti pailsėti 10 minučių.

Suformuoti duonos kepalą, dėti į aliejumi pateptą ar kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą ir uždengti rankšluosčiu. Kildinti, kol padvigubės, apie 1 valandą.

Patepti duoną kiaušinio trynio ir pieno plakiniu, pabarstyti moliūgų sėklomis. Kepti iki 220° C įkaitintoje orkaitėje 10 minučių, tada sumažinti temp. iki 180 laipsnių ir kepti dar apie 30 min. Ataušinti ant grotelių. Skanaus! 

Aš tešlą ruošiau duonkepėje, tad tešlos ruošimo laikas buvo trumpesnis.

2011 m. gegužės 1 d., sekmadienis

Juoda ruginė duona

Nerašau, vis dar žmoniškai nerašau, nes nieko gero su mano sveikata. Iškritau su virusu, o galų gale pasirodo man plaučių uždegimas. Ir niekas nebūtų man jo suradęs, jei nebūčiau pati užsimaniusi plaučių nuotraukos, mat tai, kad sunkiai kvėpuoju, norėjo nurašyti ant nervinių spazmų. Et. Bet finale diagnozė yra, vaistai yra, o pagerėjimo dar ne. Bet šiandien mane džiugina mano kepta ruginė duona. Suvisai paprastas receptas, bet labai labai skani duona. Aišku, jei turite iš kur gauti raugo stiklinaitę. Bet šiais laikais daug kas kepa ir raugo turi. Kai kurie darosi ir savo - aš kartelį bandžiau, bet nepavyko, manau, kad buvo per šalta namuose, kad imtų rūgti. Tačiau dabar jo turiu, nes kartą gavus, jau galima ir turėti - tik prieš kepant duonelę reikia nuimti šiek tiek išrūgusios tešlos į stiklainiuką ir pasidėti į šaldytuvą. Jei kas labai labai neturi iš kur gauti, tai prie progos galėsiu duoti (tai yra kai ateinantį kartą rauginsiu)
Pradžia:
50 g ruginio salyklo (pirkau Delonoje: http://www.delona.lt/)
1 stiklinė verdančio vandens
Salyklą užplikom verdančiu vandeniu ir paliekam ataušti.
600 g šilto vandens
700 g ruginių miltų
1 stiklinė raugo
sauja kviečių sėlenėlių
sauja avižinių dribsnių
1 stiklinė cukraus
2 arbatiniai šaukšteliai druskos
kmynai pabarstymui
Visus ingredientus bei salyklą gerai išmaišom, uždengiam ir paliekam apie 5-6 valandas šiltai rūgti. Kai duonelė parūgsta ir pakyla, suverčiam į kepimo formą (aš klojau kepimo popieriu, visada jį kloju, man taip patogiau), pabarstom kmynais ir kišam į šaltą orkaitę (!), įjungiam 200 laipsnių ir kepam ~1 val. Iškeptą duonelį ištraukiam ir apklojam sudrėkintu rankšluostėliu - tada pluta nebus kieta.
Mano iškeptas kepalas svėrė 1800 g. Turint omenyje, kad ruginių miltų 1 kg kainuoja 2 Lt (malūne pas p. Pranciškų), sėlenėlės ir dribsniai irgi ne karvę kainuoja, na gal tik cukrus gerokai brangiau, tai duonos savikaina tikrai nedidelė, net ir priskaičiavus orkaitės elektros sąnaudas. Tiesa, aš maišiau tešlą duonkepėje, ten ją ir rauginau, bet vis tiek gerokai pigiau nei parduotuvėje, o ir be jokio šlamšto viduje.

2011 m. vasario 21 d., pirmadienis

Juoda duonelė duonkepėje

Šiek tiek reklamos, nors man iš to nieko, tačiau gerą daiktą griekas nepareklamuoti. Draugės draugė užrodėman http://www.delona.lt/, kur pagaliau radau įsigyti salyklo ir kitokių priedų duonelei normaliomis porcijomis (ne po 50 kg). Todėl jau antrąkart kepu juodą duonelę ir ji man tikrai patinka. Receptas taip pat iš to tinklapio, bet kartoju:

3 v.š. ruginio fermentuoto salyklo

3 v.š. kepimo mišinio "Tamsusis"

2 a.š. druskos

2 a.š. cukraus

2 a.š. aliejaus

350 ml verdančio vandens

180 g rupių miltų

320 g smulkaus malimo miltų

1,5 a.š. sausų mielių

2 a.š. sauso raugo

Kepant duonkepėje: į duonkepės kibirėlį sudėti salyklą, mišinį "Tamsusis", rupius miltus, druską, cukrų, aliejų, užpilti verdančiu vandeniu, išmaišyti ir palikti 15-30 min., kol praauš. Supilti likusius miltus, mieles ir raugą. Kepti pagrindine programa.

Tiesa, aš naudojau šviežias mieles (apie 20 g), papildomai dėjau džiovintų svogūnų ir saulėje džiovintų pomidorų. Ir vandens pyliau šiek tiek daugiau, 400 ml. Duonelė nėra puri, bet skani - tai faktas! Yra minėtame tinklapyje ir daugiau receptų nebūtinai duonkepei (netgi daugiau tokių, kurie neskirti duonkepei) bei visokių gėrybių, kurias galima atsisiųsti ar nusipirkti vietoje (Vilniuje).

2010 m. lapkričio 7 d., sekmadienis

Duona, kepta duonkepėje

Pagaliau, pagaliau, pagaliau! Turbūt prieš pusantro, ar gal net du mėnesius, nusipirkau savo išsvajotą duonkepę. Ir ką... Po keleto "puikių" bandymų man ėmė atrodyti, kad aš niekam tikusi virtuvėje. Na negi taip gali būti? Čia gi tik miltai, vanduo, cukrus, druska ir mielės. Kiba aš jau visai kvaila... Pasirodo, net ir tokiame paprastume turi būti kažkokia super proporcija - ir tada pavyks! Pavyko... Na ne iš vienuolikto karto, kaip poniai Lemurkai, bet iš kokio 5 ar 6-o. Ačiū, Lemurka, tavo receptas man suveikė ir aš atgavau šiek tiek prarasto pasitikėjimo savimi... Tiesiog pateikiu receptą, jei kas turi panašių problemų - go ahead, pabandykit šitą variantą! 270 ml drungno vandens 2 a.š. cukraus 1 a.š. druskos 1.5 š. alyvuogių aliejaus (galima pilti kokio kvapnaus - pvz. kanapių arba moliūgų sėklų) 560 g. miltų (naudojau kvietinius, pirktus malūne, apie kurį rašiau anksčiau) 1 a.š. Fermipan sausų mielių (supyliau visą pokelį - 11 g) Viską šita tvarka sudedame į duonkepę, pasirenkame atitinkamą jos programą ir įjungiame. (Manosios Moulinex 4 programa, 1 kg kepalui). Po trijų + val. namai nuostabiai pakvimpa ir galima gardžiuotis šilta šviesia duona, užsitepti sviesteliu, kuris nuostabiai aptirpsta ir valgyti. Ir beje - labai skani traški plutelė!
Posted by Picasa