2011 m. gruodžio 28 d., trečiadienis
Makaronų apkepas su žiediniais kopūstais ir sūriu
Kolegė man padovanojo knygą "Oliverio ministerija" - vis pažiūrėdavau į ją, bet nepirkau, tai vat ir gavau dovanų. Puikią apžvalgą apie šią knygą galite rasti Žaidimų aikštelėje. Nuo savęs pridėsiu, kad labai apsidžiaugiau, kad pagaliau kažkas Worcestershire padažą išvertė ne "vorčesterio" padažas, o "vusterio" - taip kaip ir reikia. Ir deja aptikau klaidą - kuminą išvertė į kmynus, ech...
O šįvakar sūnus pageidavo iš šios knygos vakarienei gauti Makaronų apkepą su žiediniais kopūstais ir sūriu iš 48 psl. Mano variantas:
Pusė žiedinio kopūsto
120 g minkšto čederio sūrio (jis būna kvadratėliais, atskirai supakuotais į celofaną)
Žiupsnis petražolių
250 g vamzdelio formos makaronų
150 ml grietinėlės
Sauja tarkuoto rokiškio fermentinio sūrio
Druska
Gabalėlis sviesto
Užkaičiame puodą su pasūdytu vandeniu. Kalafiorą padaliname į žiedinėlius. Kai vanduo užverda, suberiame kalafiorą ir makaronus (mano makaronams buvo nurodytas virimo laikas 7-9 minutės, tad juos įmečiau po 2 minučių nuo kalafioro įdėjimo). Per tą laiką, kol makaronai su kalafiorais verda, kitame nedideliame puode šildom grietinėlę su čederiu, kol ištirps. Sudedame petražoles. Įkaitiname orkaitę iki didžiausio karščio (250), įstatome kepimo formą su gabalėliu sviesto, kad jis ištirptų. Makaronus su kalafiorais nusunkiame, sudedame į kepimo formą, užpilame sūriu su grietinėle bei petražolėmis. Išmaišome, ant viršaus pabarstome tarkuotu sūriu ir kišame 10 min. į orkaitę. Paprasta ir skanu!
Pekino antis
Teko susidurti su tokiu iššūkiu... Iškepti Pekino antį! Hm... Čia mat giminaitis užsakė tiek antį, tiek pagaminimo būdą, o man teliko pildyt jo norus - Kalėdos juk, norų išsipildymo metas (aha, ir stebuklų, ir netikėtumų...). Prisižiūrėjau vaizdų youtube'ėje, videojug'e, prisiskaičiau receptų, antis atkeliavo ir atgulė ant stalo, o mano ieškojimuose dar vis nebuvo aiškumo. Namiškiai ją pasūdė ir pabarstė pipirais, o aš vis drąsinausi. Įsidrąsinau ir čiupau ją. Tiesa, originaliame recepte visai nėra druskos nei pipirų - jie mirko anties gabalėlius hoisin padaže ir tada valgo. Ką gi, aš dariau savaip.
Kaip priklauso, išviriau "kisieliuką": keletas stiklinių vandens+2 šaukštai medaus+1 šaukštas balto vyno acto+2 šaukštai krakmolo (krakmolą reikėtų atskirai ištirpdyti keliuose šaukštuose vandens ir tik tada supilti į vandenį su medumi ir actu bei išvirti) ir ėmiau laistyti ją. Tikslas - apvilkti tą antį salstelėjusia plėvele, kuri ant odos sudžiūtų ir kepant neleistų ančiai išsausėti. Taigi sulaisčius iš lėto ir po truputį (apie 10 min. "malonumo"), reikia palikti antelę džiūti minimum 6 val. Aš palikau pernakt. Kitą rytą antelė keliavo į 200 C įkaitintą orkaitę ant grotelių: maždaug 45+45+45 min. T.y. iš vienos pusės 45 min, apverčiam - kepam 45 min. ir vėl atgal apverčiam. Nelaistom, tačiau apačioje orkaitės padedam skardą su vandenėliu, kuris turi garuoti ir taip palaikyti drėgmę. Be to, į tą skardą turi lašėti anties taukai. Juose labai labai skanu iškepti bulves... Ir voila! Visai lyg ruoštųsi nuskristi, tik galvos nebėr, haha.
Kaip priklauso, išviriau "kisieliuką": keletas stiklinių vandens+2 šaukštai medaus+1 šaukštas balto vyno acto+2 šaukštai krakmolo (krakmolą reikėtų atskirai ištirpdyti keliuose šaukštuose vandens ir tik tada supilti į vandenį su medumi ir actu bei išvirti) ir ėmiau laistyti ją. Tikslas - apvilkti tą antį salstelėjusia plėvele, kuri ant odos sudžiūtų ir kepant neleistų ančiai išsausėti. Taigi sulaisčius iš lėto ir po truputį (apie 10 min. "malonumo"), reikia palikti antelę džiūti minimum 6 val. Aš palikau pernakt. Kitą rytą antelė keliavo į 200 C įkaitintą orkaitę ant grotelių: maždaug 45+45+45 min. T.y. iš vienos pusės 45 min, apverčiam - kepam 45 min. ir vėl atgal apverčiam. Nelaistom, tačiau apačioje orkaitės padedam skardą su vandenėliu, kuris turi garuoti ir taip palaikyti drėgmę. Be to, į tą skardą turi lašėti anties taukai. Juose labai labai skanu iškepti bulves... Ir voila! Visai lyg ruoštųsi nuskristi, tik galvos nebėr, haha.
2011 m. gruodžio 19 d., pirmadienis
Saldumynų dėžutės
Štai kaip atrodo mano dovanojamos saldumynų dėžutės, kuriose yra: du mano rankų darbo triufeliai, du gabalėliai fadžio, du gabalėliai stollen'o, vienas gabalėlis šveicariško riešutinio pyrago ir du briedžiai, saugantys visą šitą gėrį.
2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis
Fadžis su karamele
Šįmet ketinu daryti saldžias dovanėlės vaikų mokytojams, į kurias įeis gabalėlis Stollen, gabalėlis Šveicariško riešutinio pyrago, koks vienas kitas briedis Rudolfas, naminiai triufeliai bei keletas gabalėlių fadžio. Praktiškai viskas jau pagaminta, tik nesudėliota ir nesupakuota. Netgi dėžutes jau išlanksčiau. Sūnui buvau davusi užduotį surasti kaip pagaminti dėžutes ir mane išmokyti. Ir surado. Lankstosi puikiai, greitai ir išeina labai mielos dėžutės. Be dangtelių, bet man ir taip gerai, nes viršuje tiesiog užsuksiu vyniojamą popierių.
O fadžį (fudge) dariau trijų aukštų, t.y. rudas fadžis, karamelinis sluoksnis ir baltas fadžis. Skanumėlis...
Trijų aukštų fadžis
I-Juodojo šokolado fadžis
170 g juodojo šokolado
100 g kondensuoto saldinto pieno
prieskoniai: cinamonas, maltų čili pipirų (po žiupsnį)
šokoladą ištirpiname inde, įstatytame į kitą indą su karštu vandeniu. Įmaišome kondensuotą pieną ir prieskonius. Supilame į formą, išklotą kepimo popieriumi, padedame šaltai, kad sustingtų.
II-Karamelė
100 g sviesto
75 g cukraus
1 šaukštas medaus
200 g kondensuoto pieno
Viską verdame apie 10 min. storadugniame puode visąlaik maišydami. Iš pradžių atrodys skystoka, bet kaitinant turi sutirštėti ir paruduoti. Truputį pravėsinam ir supilam ant pirmojo sluoksnio.
III-Baltasis fadžis
170 g baltojo šokolado
100 g kondensuoto pieno
Pora šaukštų kokoso drožlių
Ruošiame taip pat, kaip pirmąjį sluoksnį. Paruoštą supilame ant karamelės, papuošiame mėgstamais riešutais. Šaldome bent porą valandų.
Pjaustyti reikėtų karštu peiliu, anot šaltinių (nepamenu, iš kur spausdinau receptą...), bet man ir paprastu peiliu normaliai pjaustėsi. Laikyti šaltai ir sandariai.
O fadžį (fudge) dariau trijų aukštų, t.y. rudas fadžis, karamelinis sluoksnis ir baltas fadžis. Skanumėlis...
Trijų aukštų fadžis
I-Juodojo šokolado fadžis
170 g juodojo šokolado
100 g kondensuoto saldinto pieno
prieskoniai: cinamonas, maltų čili pipirų (po žiupsnį)
šokoladą ištirpiname inde, įstatytame į kitą indą su karštu vandeniu. Įmaišome kondensuotą pieną ir prieskonius. Supilame į formą, išklotą kepimo popieriumi, padedame šaltai, kad sustingtų.
II-Karamelė
100 g sviesto
75 g cukraus
1 šaukštas medaus
200 g kondensuoto pieno
Viską verdame apie 10 min. storadugniame puode visąlaik maišydami. Iš pradžių atrodys skystoka, bet kaitinant turi sutirštėti ir paruduoti. Truputį pravėsinam ir supilam ant pirmojo sluoksnio.
III-Baltasis fadžis
170 g baltojo šokolado
100 g kondensuoto pieno
Pora šaukštų kokoso drožlių
Ruošiame taip pat, kaip pirmąjį sluoksnį. Paruoštą supilame ant karamelės, papuošiame mėgstamais riešutais. Šaldome bent porą valandų.
Pjaustyti reikėtų karštu peiliu, anot šaltinių (nepamenu, iš kur spausdinau receptą...), bet man ir paprastu peiliu normaliai pjaustėsi. Laikyti šaltai ir sandariai.
Rudolfų banda
Yra toks briedis Rudolfas. Jo nosis šviečia iš tolo ir jis yra pagrindinis briedis, tempiantis Kalėdų senelio roges. Teisingas briedis, tegu jis ir toliau taip.
O vat Marks & Spencer parduotuvėje galima nusipirkti briedžio nosių - raudonų saldainių, kurie ir vadinasi Festive Chocolate Noses. Faini nerealiai ir labai skanūs. Ir juos galima panaudoti ir padaryti briedžius, kuriuos, man rašant šį postą, mano nuosavi vaikai vagia iš slėptuvės... Nes gavosi PERskanūs. :) Labai labai trapūs ir linksmi. Aišku žiaaaaaaaaaauriai toli iki tobulumo jiems, bet labai nesudėtingai pagaminami, gaminasi linksmai ir dingsta akimirksiu.
Jei negalite gauti tokių nosių, kaip mano, tiesiog naudokite M&M's ar pan. saldainius.
Receptas iš One Ordinary Day
Briedžiai Rudolfai (apie 50 vnt.)
115 g sviesto ar margarino kepiniams
250 g žemės riešutų sviesto
135 g cukraus (perpus balto ir rudo)
1 kiaušinis
2 šaukštai pieno
210 g miltų
1 šaukštelis kepimo miltelių
Sviestą išsukam su riešutų sviestu bei cukrumi iki purumo. Įmušame kiaušinį ir įpilame pieno, gerai išmaišom. Tada sudedam miltus su kepimo milteliais ir vėl išsukam. Įmame tešlos gabaliukus ir darome rutuliukus maždaug graikiško riešuto dydžio. Dedame ant skardos išklotos kepimo popieriumi ir vos vos suplojam. Kepam 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 9 minutes. Kai iškepa labai greitai, kol dar jie karšti įspaudžiame nosis ir įkišame ragus (tam naudojame trapius Pretzel sausainiukus). Aušo greitai, tad ne į visus spėjau sukišti ragus, reiškia reikia kepti po mažiau sausainių, t.y. po daugiau skardų (mano buvo dvi skardos). Akis "piešiau" tirpintu šokoladu.
Mielinės bandelės
Mano dainuojantys vaikai prieš Kalėdas turi TIEK renginių, kad galima sukreizėti. Tai ten dainuoja, tai ten važiuoja ir t.t.t. Visada reik pritept sumuštinių, įdėti pakramtukų ir pan. Taigi iškepiau bandelių su dešrelėmis. Viena bėda, kad neapsižiūrėjusi jas dar ne visai ataušusias uždariau ir jos dėžutėje suprakaitavo ir sudrėko :). Viskas per skubėjimą... Et. Bet likusios namie buvo labai skanios. Tešlos receptas iš tos pačios knygos, kaip ir keksas.
Tešla:
500 g miltų
250 ml pieno (pašildyti truputį)
20 g šviežių mielių
1 kiaušinis
50 g cukraus
50 g sviesto ar margarino (ištirpinti)
5 g druskos
Išeiga: dvi skardos :)
Mieles sumaišome su šaukštu cukraus ir paliekame trumpam. Tada tiesiog užminkome tešlą ir paliekame šiltai pakilti. Kai pakils, kočiojame ir formuojame bandeles. Tokias, kokias patinka. Aš pjausčiau trikampiais ir vyniojau į jas dešreles. Tada patepiau tryniu išplaktu su šaukštu pieno. Palikau dar pusvalandį pakilti.
Kepti reikia 220 laipsnių orkaitėje 8-12 min.
Skanumėlis :)
Tešla:
500 g miltų
250 ml pieno (pašildyti truputį)
20 g šviežių mielių
1 kiaušinis
50 g cukraus
50 g sviesto ar margarino (ištirpinti)
5 g druskos
Išeiga: dvi skardos :)
Mieles sumaišome su šaukštu cukraus ir paliekame trumpam. Tada tiesiog užminkome tešlą ir paliekame šiltai pakilti. Kai pakils, kočiojame ir formuojame bandeles. Tokias, kokias patinka. Aš pjausčiau trikampiais ir vyniojau į jas dešreles. Tada patepiau tryniu išplaktu su šaukštu pieno. Palikau dar pusvalandį pakilti.
Kepti reikia 220 laipsnių orkaitėje 8-12 min.
Skanumėlis :)
2011 m. gruodžio 14 d., trečiadienis
Tvirto kūno keksas
Yra tokia mano mėgstama knyga, iš kurios gvelbiu bazinius tešlų receptus. Vakar kepiau Drezdeno Stollen pagal variantą iš Neringos blogo, pastačiusi kildinti tešlą, nutariau išnaudoti laiką ir iškepti ką nors kito. Keksą. Paprastą, tvirto kūno keksą. :) Taip, žinau, ne apie vyną kalbu, bet vis tiek, šitas keksas tvirto kūno ir pašvilpkit jūs man, jei norit.
Sviestą išsukam iki purumo, tada mušame kiaušinį, beriame po šaukštą cukraus ir miltų (sumaišytų su kepimo milteliais), išsukame. Ir taip po truputį viską sudedam. Kai tešla paruošta, į ją įmaišome nuplautas ir nusausintas razinas, kvapus. Kepame riebalais išteptoje keksinėje formoje apie 45-55 minutes įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje. Kai iškeps (pabadžius pagaliuku turi būti sausa), ištraukiame, atvėsiname ir pabarstome cukraus pudra. Galima glazūruoti cukraus pudros ir citrinos sulčių glazūra (apie 1/2-1 stiklinės cukraus pudros sumaišoma su 2-4 šaukštais citrinos sulčių).
P.S. aš razinas sumaišiau su šaukštu kakavos ir dėjau tik kekso apačioje, todėl tas vienas kampelis toks rudas.
Tvirto kūno keksas
(66 psl., I receptas)
300 g miltų
200 g sviesto ar margarino
200 g cukraus
4 kiaušiniai
200 g razinų
1 šaukštelis kepimo miltelių
Vanilė ar kitokie mėgstami kvapai
Sviestą išsukam iki purumo, tada mušame kiaušinį, beriame po šaukštą cukraus ir miltų (sumaišytų su kepimo milteliais), išsukame. Ir taip po truputį viską sudedam. Kai tešla paruošta, į ją įmaišome nuplautas ir nusausintas razinas, kvapus. Kepame riebalais išteptoje keksinėje formoje apie 45-55 minutes įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje. Kai iškeps (pabadžius pagaliuku turi būti sausa), ištraukiame, atvėsiname ir pabarstome cukraus pudra. Galima glazūruoti cukraus pudros ir citrinos sulčių glazūra (apie 1/2-1 stiklinės cukraus pudros sumaišoma su 2-4 šaukštais citrinos sulčių).
P.S. aš razinas sumaišiau su šaukštu kakavos ir dėjau tik kekso apačioje, todėl tas vienas kampelis toks rudas.
2011 m. gruodžio 12 d., pirmadienis
Canon, "Fotoprojektai" ir "Notre Vie"
Prieš kelias savaites mano pašto dėžutėn įkrito kvietimas į Canon renginį. Buvimas tinklaraštininke išties kartais labai džiugina. Tokie renginiai man vertingi ne tik žiniomis, bet ir pažintimis bei bendravimu. Visada yra apie ką pakalbėti su kitais tinklaraštininkais, juolab, kad mus visus vienija meilė maistui, knygoms, žinioms ir tobulėjimui.
Šio renginio organizatoriai net trys: svetingai mus priėmusi ir vaišinusi vyninė "Notrie Vie", fotografavimo studija "Fotoprojektai" ir Canon.
"Notre Vie" buvau ne pirmą kartą - teko vasarą vakaroti, labai patiko. Kiti irgi minėjo, kad ko gero geriausia vyninė Vilniuje. Priėmimas - kaip senų gerų pažįstamų - šiltas, jaukus ir laaaaaaaaabai svetingas. Nepykite, nepajėgėme tiek suvalgyti, nors ir labai skanu buvo: keptas camembert'as, užkandžių lėkštė (sūriai, kumpis, alyvuogės, saulėje džiovinti pomidorai), quesadilla (kesadilija), užtepėlė iš saulėje džiovintų pomidorų su kaparėliais, šokoladinis pyragas ir t.t. Viskas buvo žiauriai gardu. Nors... šokoladinį pyragą būčiau pagardinusi grūstomis kardamonų sėklomis - labai norėjosi cinkelio jame. Bet daugiau nieko nekeisčiau, mat mėgstu sugrįžti į pamiltą vietą ir rasti ten tai, ką prisimenu.
Canon'as iš savo pusės davė mums pažaisti naujais fotoaparatais Ixus'ais: 220, 230, 1100 ir kt. Faini, spalvoti, lengvučiai ir plonučiai. Aš taip moteriškai pasakyčiau: lengva nešioti ir atrodo stilingai. Ir labai jau gražios jų spalvos, ypač ta rožinė... Techninių savybių neapibūdinsiu, neturiu tam kompetencijos, bet sako, pats geriausias Nikon'as - tai Canon'as (aišku turėjau tą pacituoti, nes aš irgi jau kelios dienos kaip turiu Canon'ą, dar tik įvaldysiu jį ir bus viskas ok).
"Fotoprojektai", kuriuos atstovavo Artūras Valiauga ir Gintaras Janavičius, su mumis pasidalino savo patirtimi fotografuojant maistą. Iš esamų baldų ir daiktų greitutėliai įrengė improvizuotą fotografavimo box'ą ir parodė, kaip canonai gali fotografuoti tiesiai į kompiuterį. Papasakojo, kaip apšvietimą padaryti, kaip komponuoti maistą. Išgyrė Canono soft'ą, todėl imsiu ir susiinstaliuosiu jį artimiausiu metu. Faini vyrukai tie fotografai man pasirodė. Tiesa, diskutavom apie maisto fotografavimo tendencijas, kiek pasakojo kiti bloger'iai bei kiek pati pastebiu, maisto fotogrija linksta į fotografavimą tikroje dienos šviesoje, kiek įmanoma natūraliau, kad nufotografavus, galėtum jį imti ir suvalgyti, kaip kad mes blogeriai dažniausiai darome - gaminam, kad valgyti, o ne kad fotografuoti. O profesionalūs fotografai, atlikdami komercinius užsakymus, fotografuoja studijoje prie dirbtinės šviesos. Mūsų klimato sąlygom didesnę metų dalį kitaip ir neišeitų.
Ir šiaip... labai kalėdiškas gavosi tas mūsų pasisėdėjimas - rytinio sniego pabaltintas Vilnius, kalėdinės vyninės dekoracijos, šventiška nuotaika, pažįstami šilti veidai - žiauriai gerai.
Šio renginio organizatoriai net trys: svetingai mus priėmusi ir vaišinusi vyninė "Notrie Vie", fotografavimo studija "Fotoprojektai" ir Canon.
"Notre Vie" buvau ne pirmą kartą - teko vasarą vakaroti, labai patiko. Kiti irgi minėjo, kad ko gero geriausia vyninė Vilniuje. Priėmimas - kaip senų gerų pažįstamų - šiltas, jaukus ir laaaaaaaaabai svetingas. Nepykite, nepajėgėme tiek suvalgyti, nors ir labai skanu buvo: keptas camembert'as, užkandžių lėkštė (sūriai, kumpis, alyvuogės, saulėje džiovinti pomidorai), quesadilla (kesadilija), užtepėlė iš saulėje džiovintų pomidorų su kaparėliais, šokoladinis pyragas ir t.t. Viskas buvo žiauriai gardu. Nors... šokoladinį pyragą būčiau pagardinusi grūstomis kardamonų sėklomis - labai norėjosi cinkelio jame. Bet daugiau nieko nekeisčiau, mat mėgstu sugrįžti į pamiltą vietą ir rasti ten tai, ką prisimenu.
Canon'as iš savo pusės davė mums pažaisti naujais fotoaparatais Ixus'ais: 220, 230, 1100 ir kt. Faini, spalvoti, lengvučiai ir plonučiai. Aš taip moteriškai pasakyčiau: lengva nešioti ir atrodo stilingai. Ir labai jau gražios jų spalvos, ypač ta rožinė... Techninių savybių neapibūdinsiu, neturiu tam kompetencijos, bet sako, pats geriausias Nikon'as - tai Canon'as (aišku turėjau tą pacituoti, nes aš irgi jau kelios dienos kaip turiu Canon'ą, dar tik įvaldysiu jį ir bus viskas ok).
"Fotoprojektai", kuriuos atstovavo Artūras Valiauga ir Gintaras Janavičius, su mumis pasidalino savo patirtimi fotografuojant maistą. Iš esamų baldų ir daiktų greitutėliai įrengė improvizuotą fotografavimo box'ą ir parodė, kaip canonai gali fotografuoti tiesiai į kompiuterį. Papasakojo, kaip apšvietimą padaryti, kaip komponuoti maistą. Išgyrė Canono soft'ą, todėl imsiu ir susiinstaliuosiu jį artimiausiu metu. Faini vyrukai tie fotografai man pasirodė. Tiesa, diskutavom apie maisto fotografavimo tendencijas, kiek pasakojo kiti bloger'iai bei kiek pati pastebiu, maisto fotogrija linksta į fotografavimą tikroje dienos šviesoje, kiek įmanoma natūraliau, kad nufotografavus, galėtum jį imti ir suvalgyti, kaip kad mes blogeriai dažniausiai darome - gaminam, kad valgyti, o ne kad fotografuoti. O profesionalūs fotografai, atlikdami komercinius užsakymus, fotografuoja studijoje prie dirbtinės šviesos. Mūsų klimato sąlygom didesnę metų dalį kitaip ir neišeitų.
Ir šiaip... labai kalėdiškas gavosi tas mūsų pasisėdėjimas - rytinio sniego pabaltintas Vilnius, kalėdinės vyninės dekoracijos, šventiška nuotaika, pažįstami šilti veidai - žiauriai gerai.
2011 m. gruodžio 4 d., sekmadienis
Kaju Katli
Kaunas jau turi savo gražią eglutę - idėja su plastikiniais buteliais man labai patiko. Tiesa tamsoje dar nemačiau, bet ir dieną ji įspūdinga ir labai gražios smaragdinės žalios spalvos. Fotografavau prieš pat atidarymo šventę, kai dar paskutiniai darbai vyko.
O Kaju Katli - tai receptas skirtas norintiems užsikočioti raumenį - daugiau nei 20 min reikia maišyti maišyti maišyti, o ta tešla vis tirštėja ir vis sunkiau pasiduoda maišymui. Nežinau, ar dar pasiryšiu pakartoti, nes ir pirmas kartas nebuvo pats sėkmingiausias - turbūt truputį per ilgai užsižaidžiau, nes tešla gavosi per sausa ir per trapi. Bet skanu tai tikrai. Man viskas su riešutais skanu. Recepto šaltinis - Indian Simmer. Labai tinka kalėdinėms dovanėlėms gražiai supakavus padovanoti. Aš dariau iš pusės normos, bet pateikiu originalų receptą.
Taigi mums reikės:
pusės svaro anakardžių riešutų (maždaug 0,5 kg)
1 puodelio cukraus (atitinka 200 g)
1 šaukšto ghee ar sviesto
trupučio aliejaus (naudojau saulėgrąžų)
Anakardžius užpilame šaltu vandeniu ir paliekam 6-8 valandoms ar pernakt. Tada nupilam, nuplaunam, nuvarvinam. Sutrinam iki vientisos pastos - mikseriu ar kombainu su peiliu. Trinant įpilam truputį aliejaus, maždaug šaukštą. Sumaišom pastą su cukrumi ir ant nedidelės ugnies storadugniame puode imame kaitinti. Visąlaik maišome, visąlaik, visąlaik! Maišome, kol pradės tirštėti ir tamsėti. Maždaug 15-20 minučių. Tada įdedame sviesto ir dar kruopščiai maišome - tešla turi susiformuoti į kamuolį. Tešlą galime dėti ant sviestinio popieriaus, juo užkloti ir iškočioti. Kai atvės, supjaustome gabaliukais. Arba galima formuoti triufeliukus.
O Kaju Katli - tai receptas skirtas norintiems užsikočioti raumenį - daugiau nei 20 min reikia maišyti maišyti maišyti, o ta tešla vis tirštėja ir vis sunkiau pasiduoda maišymui. Nežinau, ar dar pasiryšiu pakartoti, nes ir pirmas kartas nebuvo pats sėkmingiausias - turbūt truputį per ilgai užsižaidžiau, nes tešla gavosi per sausa ir per trapi. Bet skanu tai tikrai. Man viskas su riešutais skanu. Recepto šaltinis - Indian Simmer. Labai tinka kalėdinėms dovanėlėms gražiai supakavus padovanoti. Aš dariau iš pusės normos, bet pateikiu originalų receptą.
Taigi mums reikės:
pusės svaro anakardžių riešutų (maždaug 0,5 kg)
1 puodelio cukraus (atitinka 200 g)
1 šaukšto ghee ar sviesto
trupučio aliejaus (naudojau saulėgrąžų)
Anakardžius užpilame šaltu vandeniu ir paliekam 6-8 valandoms ar pernakt. Tada nupilam, nuplaunam, nuvarvinam. Sutrinam iki vientisos pastos - mikseriu ar kombainu su peiliu. Trinant įpilam truputį aliejaus, maždaug šaukštą. Sumaišom pastą su cukrumi ir ant nedidelės ugnies storadugniame puode imame kaitinti. Visąlaik maišome, visąlaik, visąlaik! Maišome, kol pradės tirštėti ir tamsėti. Maždaug 15-20 minučių. Tada įdedame sviesto ir dar kruopščiai maišome - tešla turi susiformuoti į kamuolį. Tešlą galime dėti ant sviestinio popieriaus, juo užkloti ir iškočioti. Kai atvės, supjaustome gabaliukais. Arba galima formuoti triufeliukus.
Šokoladiniai keksiukai su žemės riešutų sviestu
Puikūs keksiukai, kuriuose dera ir saldumas ir sūrumas (nuo žemės riešutų sviesto). Viena draugė užbėgo pas mane trumpam ir išsinešė maišelyje keksiuką. Apie jį pamiršo iki kitos dienos, o tada suvalgė, užsigerdama kavos puodeliu. Paskambino ir padėkojo - sako, žinai, taip gerai buvo... Todėl siūlau iškepti ir dalintis. Labai labai dalintis, juk šventinis metas.
200 g sviesto ar margarino kepiniams
100 g cukraus
125 g saldinto kondensuoto pieno
3 kiaušiniai
190 g miltų
3 šaukštai nesaldintos kakavos
1 a. š. kepimo miltelių
Įdarui: žemės riešutų sviestas
Sviestą išsukame su cukrumi bei kondensuotu pienu iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius ir po kiekvieno kiaušinio išsukame. Tada įmaišome miltus, kakavą ir kepimo miltelius.
Po šaukštą tešlos dedame į keksiukų formeles, ant viršaus dedame arbatinį šaukštelį riešutų sviesto ir dar šiek tiek tešlos ant jo.
Kepame įkaitintoje 180 laipsnių orkaitėje apie 20 min.
Iškepusius keksiukus pabarstome cukraus pudra.
200 g sviesto ar margarino kepiniams
100 g cukraus
125 g saldinto kondensuoto pieno
3 kiaušiniai
190 g miltų
3 šaukštai nesaldintos kakavos
1 a. š. kepimo miltelių
Įdarui: žemės riešutų sviestas
Sviestą išsukame su cukrumi bei kondensuotu pienu iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius ir po kiekvieno kiaušinio išsukame. Tada įmaišome miltus, kakavą ir kepimo miltelius.
Po šaukštą tešlos dedame į keksiukų formeles, ant viršaus dedame arbatinį šaukštelį riešutų sviesto ir dar šiek tiek tešlos ant jo.
Kepame įkaitintoje 180 laipsnių orkaitėje apie 20 min.
Iškepusius keksiukus pabarstome cukraus pudra.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)