Eilėraštis prie uogienės tai visai ne prie ko. Labiau prie manęs, prie mano buvimo ir jautimo. Ir susivokimo. Ir sapnų. Nusipurtom tai lyg rudeninius lapus ir verdam uogienę.
XXVIII
Mes stovėjom, ir upė sau plaukė.
Mes žiūrėjom, ir vandenys sruvo.
Mes tylėjom ir nieko nelaukėm:
Plaukė upė, ir nieko nebuvo.
Mes tik klausėm, ir paukščiai krykštė.
Mes tik žengėm ir žvelgėm į kelią...
Tai ir buvo, kas niekad negrįžta,
ką visą gyvenimą gelia.
(Marcelijus Martinaitis, "Atmintys")
Moliūgų-citrinų uogienė
1 kg moliūgo, supjaustyti kubeliais
0,5 kg cukraus
2 citrinos (vienos citrinos žievelė, abiejų citrinų permaltas minkštimas)
Moliūgą užpilame cukrumi ir paliekame kelioms valandoms, kad susidarytų skystis. Perkošiame ir skystį verdame tol, kol jo apimtis sumažės iki trečdalio. Suberiame moliūgų kubelius ir verdame toliau. Jei norime, kad moliūgų kubeliai liktų savo formos, citrinas sudedame iškart. Jei norime, kad jie išsileistų, citrinas dedame vėliau (mat rūgštis neleidžia suminkštėti). Verdame iki norimos konsistencijos.
Labai skanu su baltu sūriu.
