Noriu į Gruziją: šašlykas su Tkemali padažu

Su kuo man asocijuojasi Gruzija? Neee, aš joje dar nebuvau, bet labai norėčiau nuvykti ir sužinoti, ar mano nuomonė teisinga. Todėl dalyvauju Borjomi konkurse : "Su „Borjomi“ keliauk į svetingiausią lietuviams šalį – Gruziją!"

Tad mano galvoje Gruzija yra tokia:

• linksmi, energingi, temperamentingi ir ypatingai svetingi žmonės
• karšti tamsiaplaukiai (stipriai -plaukiai) vyrai - labai dėmesingi, aistringi, emocingi, ech...
• žmonės, išskirtinai mylintys lietuvius (Lietuvoje pasakojamos vos ne legendos apie lietuvių ir gruzinų bičiulystę ir meilę, be to, pažiūrėkim, kas gi daugiausiai balsuoja už mus Eurovizijoje. Iš tiesų, gruzinai ir lietuviai turi kažkokio bendrumo, kažkokią dvasinę vidinę tarpusavio simpatiją, kurią pastebėjo jau seniai daugelis žmonių - dar nuo sovietmečio laikų. Gruzija - tai šalis, kuri sušildo širdį. )
• stiprūs šeimyniniai saitai, šiltas bendravimas, ilgos skanios vakarienės šeimos rate su dainomis, šokiais
• dar pridėkime šiek tiek išdidumo, ypatingo garbės suvokimo ir voila - manoji Gruzija

Iš ties, Gruzija man niekada neturi jokių konotacijų su greitmaisčiu, junk food'u ar McDonalds'u. Kol nenuvyksiu, nepatikėsiu, kad gali būti kitaip :). Man gruzinų virtuvė - lėtosios virtuvės (slow food) pavyzdys, kai gaminama su meile, susikaupus, tik iš natūralių vietinių produktų, be jokių pusgaminių. Kai valgoma vakare su artimaisiais susėdus ilgai, skaniai ir linksmai, pasijuokiant iš dienos nutikimų, pasidalinant rūpesčiais, pasipasakojant liūdesius. 

Todėl mano sveiko maitinimosi supratimas - gaminti lėtai, skaniai ir įdomiai. Šios dienos patiekalą degustavo keletas užmiesčio rezidencijos (na gerai, pavadinkim įprastai - kolektyvinio sodo) kaimynų, kuriems patiko šis šašlykų marinavimo būdas, ar tiksliau rezultatas: iškepti šašlykai bei jų dip'as - ar tiesiog mirkalas/padažas. 

Iš tiesų, šašlykų ruošimas ir kepimas gali atstoti neblogą meditaciją. Mėsos pjaustymas ir marinavimas, malkų kapojimas, ugnies kūrimas išvaiko visas blogas mintis, išvalo smegenis, išdegina rūpesčius - na nors valandėlei, kol sotūs ir palaimingi atsiremiame kėdėje priešais tuščią lėkštę ir atsidūstame. Ak tiesa, būtina užgerti visą tai stikline Borjomi - mineralinio vandens, kuris tikrai tinka prie tokios mėsytės. Ir taure raudono vyno. Gaumardžios (į sveikatą!). 

Šašlykai

2 kg kiaulienos sprandinės ar perpus sprandinės ir kumpio (sprandinė yra dažniausiai šašlykams naudojama mėsa. Aš, mėgstanti sausesnę mėsą, mieliau renkuosi kiaulienos kumpį)
2 šaukšteliai druskos
1 šaukštelis pipirų
3-4 svogūnai
0,5 l Borjomi

Mėsą supjaustome 3-4 cm dydžio kubeliais, svogūnus supjaustome griežinėliais. Į mėsą sudedame svogūnus, suberiame druską ir pipirus, viską gerai išminkome rankomis kelias minutes. Tada supilame Borjomi mineralinį vandenį ir paliekame kelias valandas marinuotis. Atkreipkite dėmesį į šašlykus nuotraukoje - tie tamsesni yra sprandinė, o šviesesni - kumpis.

Tkemali padažas

Šis padažas - tradicinis gruzinų padažas, valgomas su šašlykais, vištiena, bulvių patiekalais. Tkemali padažą gruzinai naudoja taip, kaip mes ketčupą. Yra įvairiausių šio padažo receptų, aš dariau savaip, bet man pačiai labai patiko.

100 g džiovintų slyvų
1 skiltelė česnako
1 šaukštelis cukraus
prieskoniai: žiupsnis kmynų, žiupsnis kajeno pipirų, žiupsnis rūkytos paprikos (pimento) miltelių, druska, pipirai
30 ml viskio (mano priedas)

Slyvas iš vakaro nuplauname ir užmerkiame šaltame vandenyje, kad suminkštėtų ir išbrinktų. Nusilupame česnako skiltelę ir ją sutraiškome česnakų traiškykle. Slyvas nusunkiame ir sumalame blenderiu iki vientisos masės. Sudedame česnakus, prieskonius, įpilame viskį, šiek tiek vandens ir storadugniame prikaistuvyje užkaičiame ant silpnos ugnies. Verdame vis pamaišydami apie 10-15 min. Paragaujame, ar ko netrūksta - galbūt šiek tiek daugiau aštrumo? Žinoma, jei mėgstate.

Naminis pomidorų padažas žiemai ar kasdienai

Aš pasiduodu... Jei taip dar trys dienos - iškeliauju į Šiaurės ašigalį. Nepakeliu karščio, jo nemyliu nei aš, nei kompas (kaista zaraza). Sode prūdas žydi, maudytis jame visai neseksualu, dar netgi sako (tetulė biologijos profesorė), kad pavojinga... Mol ten tame žydėjime kažkokios bakterijos veisiasi ir galima susirgti. Na vaikai ten tupi po dvi valandas kas pusę valandos ir dar nesusirgo, bet man tai kažkaip nesinori... O šiaip - pomidorai užderėjo, jei ką... Gal kas ir pastebėjo, gal ne, bet jau tenka su jais dorotis. Šiandien pradėjau nuo naminio pomidorų padažo. Nors nusikaliau per dieną juodai ir dar šiek tiek apsirgau nuo mašinos kondišino (nors jį vos vos leidau, bet vis tiek suveikė), užsimaniau padaryt pomidorų padažą. Man jis labai patiko (puodą išlaižiau ir aplaižiau). Dariau taip: surinkau sode bliūdą pomidorų ir juos nuplikiau karštu vandeniu. T.y. užviriau puode vandens, įmečiau tiek pomidorų įpjautų kryžiumi, kad juos apsemtų, už pusės minutės išėmiau, ir taip visus. Kol jie šiek tiek aušo, kad galėčiau lupti, susipjausčiau du svogūnus, vieną visą česnaką, sutarkavau dvi morkas, pasidariau žolių ryšelį (bazilikai, gelsvė, saliero lapai, petražolės - nuplauti, sulankstyti ir susukti siūlu). Puode, kuriame ruošiausi virti padažą (geriausia naudoti storadugnį, kad neprisviltų apačia), pastačiau kepti svogūnus, morkas ir česnaką su alyvuogių aliejumi ant mažos ugnelės. Nusilupau visus pomidorus, išpjausčiau jų žalias dalis prie kotelių. Pomidorus sukapojau su kombainu iki tyrės, kurią supyliau į tą patį puodą ir ėmiau virti. Tyrės tiesa gavosi lygiai 2 litrai. Į verdančią masę dar pridėjau: 4 kupinus šaukštus cukraus, šaukštą druskos, primaliau pipirų, įmečiau šiek tiek malto kumino, 1/2 šaukštelio sabji masalos, žolių ryšulį. Viriau dvi valandas, kol visas turinys sumažėjo maždaug iki 1,2 litro (puodas sugraduotas). Tada pasiruošiau stiklainius, juos iškaitinau mikrobangėje (3 min.), dangtelius nusivaliau spiritu. Kai stiklainėliai pravėso šiek tiek, sudėjau pomidorų padažą, nuvaliau stiklainėlių kraštus ir užsukau dangtelius. Voila!

Karamelinis padažas su jūros druska

Kaip ir prisižadėjau facebook'e, išbandžiau Eglės iš žaidimų aikštelės padažą. Egle, man labai labai patiko :). Aišku, kam patiko dar labiau - vaikams. Ta karamelė.. Ech. Beje, manyčiau kad per greit pyliau grietinėlę, tai šiek tiek jos sušoko į kietus cukraus gabalėlius, bet tai irgi buvo sutikta labai palankiai. T.y. padažą aš perkošiau, o tuos gabalėlius vaikai sukrimto kaip nuostabiausius saldainius :). Nuotraukoje kairėje lietiniai su varškytės įdaru palaistyti karamelės padažu - mano tėčiui. Vaikai valgė blynus be nieko (dešinėje), tik palaistytus padažu:). Tiesa, aš naudojau ne sūdytą sviestą, o įbėriau rupios jūros druskos, labai labai tiko.

Pakartosiu Eglės receptą: 

300 g cukraus
60 g sūdyto sviesto* 
250 ml riebios grietinėlės

 * jei neturite sūdyto sviesto, galite imti tokį pat kiekį paprasto sviesto ir šiek tiek mažiau nei 1/4 a. š. jūros druskos. 

Cukrų suberkite į storadugnį puodą ir paskirstykite vienodu sluoksniu. Kaitinkite ant vidutinės ugnies, kol cukrus puodo kraštuose pradės tirpti ir karamelizuotis. Maišykite, kol visas cukrus ištirps. Toliau virkite vis pamaišydami, kol karamelė puode ims šiek tiek rūkti, o kvapas pasklidęs virš puodo primins aromatą, lyg karamelė ruoštųsi degti. 

Tą pačią akimirką nukelkite puodą nuo ugnies, sudėkite sviestą, suberkite druską (jei sviestas nesūdytas) ir maišykite, kol sviestas visiškai ištirps. Tuomet palengva ir nuolat maišydami supilkite grietinėlę. Karamelė, įpylus grietinėlę, gali imti stingti ir kietėti, todėl gražinkite puodą ant viryklės ir nuolat maišykite kaitindami masę ant silpnos ugnies. Leiskite karamelei šiek tiek pravėsti, pilstykite į švariu stiklainėlius ir laikykite šaldytuve (jei po kurio laiko karamelės neatrodys tokia skysta, kokios norisi, šiek tiek pašildykite ant viryklės). 

 P.S. mano lietinių tešlos receptą galite rasti per paiešką :)

Voveraitės

Per tą penktadieninį karštį didelis noras paieškoti voveraičių nugynė mane į mišką. Nepamenu dar šįmet tokio sunkaus ir karšto oro. Visokie skraidantys ir zyziantis sutvėrimai kažkodėl taip nemanė ir drįso mane atakuoti įvairiais iškreiptais būdais - žinoma jų nuomone tai natūraliais, čia tik man jie iškreipti. Vienas sugebėjo įsisegti net į tokią vietą, kurios pavadinimo čia neparašysiu. Ir negti kasytis nepadoru... Bet vienok verta buvo praleisti valandą tokioj gausioj draugijoj, nes rezultatas mane nudžiugino šiandien perpiet. T.y. viską pasidariau dar penktadienio vakare, bet paskanauti radau laiko tik šiandien, kadangi vakar visą dieną praleidau su vaikais Anykščiuose - sūnaus choro mokyklos uždarymo iškyla. Pasivėžinom Siauruku, patvarkėm aplinką, paiškylavom. Bet apie tai vėliau. Taigi voveraitės... jos dar tokios mažutėlytės, tokios voveraitelytės. Bet ketvirtadienio liūtis jas šiek tiek išdaužė, aiškiai matėsi, kad Kazlų Rūdoj labai stipriai lijo. Vienok pasirinkau jų gan nemažai, t.y. tiek, kad padažui šeimynai užteko. Pats skaniausias ir paprasčiausias būdas joms paruošti: 1 smulkiai smulkiai sukapotas svogūnas, pakepinti aliejuje Pora saujų voveraičių Mažg 1 stiklinė grietinėlės (aš naudojau riebią, 36 proc.) gabalėlis sviesto druska, pipirai Į pakepintus svogūnus suberiame voveraites (dėl dydžio aš jų net nepjausčiau), pakepinam 5 minutėles, supilam grietinėlę ir sudedam sviestą. Patroškinam 10-15 min. Pagardinam druska ir šviežiai maltais pipirais. Dieviškai skanu su bulvytėmis ir krapais :)

Naujas pirkinis, arba baisulingai sunkus granito gabalas bei padažas

Labai troškau turėti tikrą akmeninę grūstuvę. Kaip Oliveris. Ir štai, nusipirkau. Miela nerealiai, bet sunki... Užmušt ką nors labai tiktų, o ant kojos užsimest nerekomenduoju - garantuotas vizitas traumpunkte.

Užvakar Elžbietos blog'e išskaičiau apie naują žurnalą. http://zaidziamevirtuve.blogspot.com/2009/05/naujas-virtuve-nuo-iki-numeris.html Nebuvau jo mačiusi, o čia jau net trečias numeris. Labai sudomino padažai, kaip tik prisiauginom jau savo salotų, krapų, petražolių ir kitų skanių dalykėlių, tad labai norėjau pabandyti. Gavosi nežmoniškai skanu, tad pristatau ir jums. Proporcijomis nesivadovavau, nes tai ne pyragas, naudojau ne tik petražoles, bet ir krapus.

Žolelių padažas

1/2 stiklinės smulkintų petražolių

2-3 susmulkinti svogūnų laiškai

1-2 išspaustos česnako skiltelės

25 ml citrino sulčių (aš išspaudžiau pusę citrinos)

50 ml alyvuogių aliejaus

1/2 šaukštelio medaus

Sudėjau viską į grūstuvę ir gerai sugrūdau. Labai patiko. labai labai. Darysiu dar ir paįvairinsiu kitokiom žolėm, garstyčiom ar dar kuo, kas man šaus į galvą. Ir dar labai laukiu kol užaugs daug mano bazilikų - bus naminis Pesto. jeeeeeeeee..!

Du receptai

Šiandien pasidalinsiu savaitgalio patirtim. Kadangi namiškiai laukė svečių, teko pasidarbuoti. Senokai buvau užmetusi akį į vieną Jamie receptą iš jo antrosios knygos išleistos lietuviškai. Kadangi patiko, pasidalinu. Jethro tortas (pagal Jamie Oliver)

 30 cm skersmens 

255 g kedrinių pinijų
255 g sviesto
255 g cukraus
3 dideli kiaušiniai
4 valgomieji šaukštai medaus
115 g miltų
žiupsnelis druskos 

Tešlai 1
15 g sviesto,
100 g cukraus pudros,
žiupsnelis druskos,
225 g miltų,
2 kiaušinių tryniai,
2 valgomieji šaukštai šalto pieno arba vandens 

Tešlą galite minkyti rankomis arba virtuvės kombainu. Išsukite sviestą, cukrų ir druską, paskui įmaišykite miltus ir kiaušinių trynius. Kai pasidarys į rupius duonos trupinėlius panašus mišinys, įpilkite pieno ar vandens. Iš tešlos švelniai suvoliokite nedidelį rutuliuką. Suvyniokite jį ir palikite valandai.

Supjaustykite tešlą plonais griežinėliais ir jais išklokite 30 cm tortinės dugną ir šonus. Sujunkite tešlos griežinėlius, išlyginkite, patvarkykite kraštus. Uždenkite ir valandą laikykite šaldiklyje.

Įkaitinkite orkaitę iki 180 C ir kepkite maždaug 15 minučių, kol truputį parus. Sumažinkite temperatūrą iki 170.

Kol tešla kepa, paskrudinkite kedrines pinijas – kepkite maišydami ir labai prižiūrėkite, kad tik paskrustų, bet nesudegtų. Mentele ar virtuvės kombainu ištrinkite sviestą su cukrumi iki purumo. Suberkite kedrines pinijas, po vieną įmuškite kiaušinius, paskui įmaišykite medų, miltus ir druską. Sukrėskite ant tešlos ir kepkite 30-35 minutes.  
Antras receptas - tai padažas, kuris toks paprastas, kad bet kas galėtų jį pasidaryti, o tinka labai daug kur. Šįkart jis buvo serviruojamas su koldūnais, bet nuostabiai tinka su vištiena, makaronais ir pan. 

Reikės:
100 ml riebios grietinėlės
50 g mėlynojo pelėsio sūrio (tinka bet koks, aš naudojau Lazur, tačiau gali būti ir stiltonas, ir dor blue, ir kiti)
kubelis sviesto
grūsti juodi pipirai (jei neturite, dėkite maltus)
druskos nereikia.

Kaitiname grietinėlę su sviestu, į ją įmaišome sutrupintą sūrį ir maišomi, kol sūris ištirps ir gausis vienalytė masė. Įberiam pipirų ir padažas jau paruoštas. Skanaus!