2011 m. kovo 31 d., ketvirtadienis

Lazanija iš naminių makaronų



Nuo tada, kai įsigijau makaronų gaminimo mašinėlę, man knietėjo padaryti lazaniją. Be to, vakar mažoji užsiminė, kad norėtų lazanijos. Mašinėlės plotis idealiai atitiko mano turimą kepimo indą, todėl darbas ėjosi tikrai sklandžiai ir rezultatu likau žiauriai patenkinta. Tikrai darysiu dar ir dar!




Makaronams:
2 kaušiniai
200 g miltų
druska

Visus ingredientus sumetam į kombainą ir su peilio antgaliu išsukam - jie pavirsta į trupinius. Tuos trupinius išsiberiam ant kočiojimo lentos ir suminkome į vientisą tešlą, kurią dar truputį pakamuojam minkydami. Tada šiek tiek suploninam kočėlu ir dedam į makaronų mašinėlę. Prasukam tiek kartų ir tokio storio, kiek reikės, aš baigiau 7 plonumu. Aišku galima ir rankomis kočioti, bet tešla kietoka, manau galima vargais negalais iškočioti ir finale labai didelius raumenis užsiauginti... Išsikočiojus susipjausčiau tešlą dideliais kvadratais ir sluoksniavau su padažais ir sūriu.

1 padažas "Raudonasis"
1 pakelis sojos faršo - verdam 10-15 min. pasūdytame vandenyje, tada nukošiam.
1 svogūnas
1 morka
5 šaukštai pomidorų padažo
druska, pipirai, mėgstami prieskoniai
Svogūną pakepinam ant aliejaus, sudedam morką, pomidorų padažą ir patroškinam. Tada į kompaniją įmaišome sojos faršą, prieskonius, paskanaujam ir paliekam. Aš mėgstu aštrėliau, tai beriu ir maltų čili pipirų. Jei padažas sausokas, įpilkite vandenėlio.

2 padažas "Baltasis"
Gabalėlis sviesto (gal kokie 40 g)
1 kupinas šaukštas miltų
350 ml pieno druska, tarkuotas muskato riešutas, pipirai
Jei mėgstate galima dėti ir žolių – krapų, petražolių.
Prikaistuvyje išleidžiame sviestą ir jame pakepiname miltus, tada po truputį pilame pieną ir maišome. Užviriname - tada padažas turi sutirštėti. Sudedame prieskonius ir druską.
Susitarkuojame kokius 200 g fermentinio sūrio.

Sluoksniuojame lazaniją:
ant kepimo formos dugno pilame šiek tiek raudonojo padažo, ant jo dedame vieną makaronų lakštą. Jį aptepame baltu padažu ir užbarstome sūrio. Dedame kitą lakštą ir ant jo pilame ir gražiai paskirstome raudoną padažą, ant jo makaronas ir vėl baltas padažas ir sūris. Taip viską susidėliojame, o ant pačio viršutinio makaronų lakšto turi būti baltas padažas ir daug daug sūrio. Į kraštus pilame pusę stiklinės vandens - jis kepdamas susigers, kiek bus perdaug išgaruos, bet neleis kepiniui išsausėti.

Kepam 200 laipsnių orkaitėje apie 25 minutes. Lazaniją su pirktiniais makaronais reikėtų kepti ilgiau, naminiai nedžiovinti iškepa greičiau, dar 25 minutės buvo kaip tik. Iškepusią lazaniją reikia ištraukti ir palaukti 7-10 minučių prieš pjaustant. Tada viskas tinkamai susigeria, pasiskirsto ir sluoksniai neišsiardo pjaustant!

P.S. tiesa, kas nežinojo, kad naudojau sojos faršą, visai nesuprato, kad lazanija be mėsos...

Morkų pyragas pagal Algės mamą


Pasibuvimas Kulinarijos studijoje ir stebuklingas žiurstas (prijuostė, aha, prijuostė, žinau), mane taip stipriai užturbino, kad grįžtu, rišuosi žiurstą ir neišlendu iš jo ir virtuvės... Šįvakar buvo Algės mamos morkų pyragas. Atspaudintą receptą nusigviešė arbatėlės užbėgusi draugė, tad man beliko dar kartelį atsidaryti Algės blogą ir nukopijuoti jį jums, nes pyragas to labai labai labai vertas. Drėgnas, kvepiantis ir tirpstantis burnoje!

1/2 kg smulkiai tarkuotų morkų
1/2 kg cukraus
250 g tirpinto margarino
4 kiaušiniai
1 stiklinė kefyro
1 arbat. šaukštelis kepimo miltelių
4 stiklinės miltų (tešla turi gautis kaimiškos grietinės tirštumo).

Tarkuoto muskato riešuto, trintų gvazdikėlių, tarkuotų apelsino žievelių, graikiškų riešutų, razinų, cinamono miltelių, migdolo kvapų - žodžiu, ką turite po ranka
Viską gerai išplakti, supilti į riebalais išteptą skardą (arba išklotą popieriumi, kaip kam patogiau). Kepti apie 45 min.-1 val. 180-200 laipsnių orkaitėje.

Štrudelis su troškintais kopūstais

Kol dar žiema nepabėgo ir yra parduotuvėje raugintų kopūstų (raugiame kopūstus ir patys, tik suvalgom vasariui neatėjus...) galima pasidaryti štai tokį skanėstą. Vaišinau bendradarbę - labai gyrė, namiškiai irgi patenkinti buvo. Na jie išvis džiaugiasi, kad aš daug gaminu.

Tešla:

150 g kvietinių miltų

1 trynys

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

druska

60-70 ml šilto vandens

Miltuose su druska padarome duobutę ir į ją įleidžiame trynį. Šakute lengvai maišome su miltus su tryniu ir po truputį pradedame pilti vandenį su aliejumi. Tešlą gerai išminkome (apie 10 min.) ir uždengę paliekame kambario temperatūroje pailsėti ir pabrinkti. Per tą laiką pasidarome įdarą.

Įdaras:

Svogūnas

Rauginti kopūstai (maišelis)

Paprika

Keli šaukštai pomidorų padažo

Druska, pipirai, kmynai

Mažas gabalėlis čili pipiro

Virta bulvė (nebūtinai)

Pasikepiname svogūną su paprika, sudedam raugintus kopūstus ir troškiname (pusvalandį tai tikrai). Paskaniname pomidoru padažu, prieskoniais. Jei įdaras skystokas, įtarkuojame virtą bulvę.

Štrudelio surinkimas:

sviestas

jūros druska

kmynai

Tešlą iškočiojame labai plonai į stačiakampį, patepam keliais šaukštais tirpinto sviesto. Geriausia kočioti ant kepimo popieriaus, kad po to nereiktų niekur vyniotinio perkėlinėti, nes perkeliant jis gali suplyšti. Dedam įdarą ir gražiai paskirstome po tešlą, palikdami išilginį kraštelį sulipinimui. Vyniotinį susukame, dedame su kepimo popieriumi ant kepimo skardos. Viršų patepam tirpintu sviestu, pabarstom jūros druska ir kmynais. Kepam 230 laipsnių orkaitėje 25 minutes.

2011 m. kovo 30 d., trečiadienis

Vakaras Kulinarijos studijoj: alaus ir maisto derinimas

Dažnai man nutinka taip, kad jei išsitariu kam nors apie manęs laukianti malonų dalyką, jis ima ir neįvyksta. Nuo tada, kai gavau laiškelį apie renginį Kulinarijos studijoje, praėjo šiek tiek laiko, bet nesivadovavau taisykle nutylėti. Džiaugiausi dažnai ir daug kam J. Ir labai labai norėjau sudalyvauti. Taigi vakar po darbo sėdau ir nudūmiau į Vilnių, susiradau Kulinarijos studiją ir sudalyvavau.

Renginys buvo skirtas maisto ir alaus derinimui, kuriame buvo numatyta ruošti vištienos petukus su rozmarinais bei troškintomis morkomis, tilapijos file su alyvuogių padažu bei kuskusu pagardintu feta ir pomidorais bei riešutų-morkų-medaus pyragą. Visa tai derinome su trimis alaus rūšimis: Švyturio ekstra, Švyturio baltu ir Švyturio Adler Bock.

Sesiją vedė virtuvės šefas Donatas Dabrovolskas, labai fainas kaip žmogus ir kaip virėjas. Labai viską aiškiai mums dėstė, daug naujo sužinojau, o ir bendravo betarpiškai, labai draugiškai ir šiltai. Tiesa, susirinko kompanija irgi nepėsčia, visi vienaip ar kitaip susiję su maisto gaminimu, domėjimusi maistu, rašymu apie tai ir galų gale kramsnojimu.

Labai patiko pati kulinarijos studija – įrengta baisiai fainai ir patogiai, darbastaliai sustatyti kompaktiškai, kiekvienas galėjome laisvai pjaustyti, bendrauti ir žiūrėti kaip kitiems sekasi tą daryti. Ir viską smagiai užgeriant alumi ;). Atvirai pasakius, anksčiau nesusimąsčiau apie alaus derinimą prie maisto, o po šio vakaro, matyt, tapsiu išranki ir šitam deriniui.

Taigi pradėjome nuo vištienos petukų.

2 porcijoms

10 vištienos petukų

Pundelis čiobrelių

Pundelis rozmarino

2-4 skiltelės česnako

1 čili pipiras

2-4 morkos

Petražolės

Alyvuogių aliejus

20-30 ml sojos padažo

Druska, pipirai

Pasidarėme marinatą iš česnakų su druska, žolelių (čiobrelių ir rozmarino), čili pipirų ir alyvuogių aliejaus, įtrynėme juos ir palikome pasimarinuoti. Po kiek laiko įkišom orkaitėn ant skardos. Tada ėmėmės morkų – jas nusilupom, susipjaustėm šiaudeliais (šita dalis buvo gan sunki, nes į šefo šiaudelius man nesigavo susilygiuoti). Įkaitinome sausą keptuvę ir sudėjome morkas bei pabarstėme šviežiom kapotom petražolėm. Greitutėliai apkepėm ir pačioj pabaigoj šliukštelėjom šaukštą sojų padažo. Morkas į lėkštę, šalia iškepusius petukus ir skanavome su Švyturio ekstra. Žiauriai skanu. Visai paprasta, bet labai gerai, nes jie derėjo kartu puikiai – nei vištiena, nei alus nenorėjo dominuoti, o ėjo lygiom teisėm ir skoniais. Tiesa, išbandėme po to ir nelabai tikusį variantą – žaliąją alyvuogę užgėrėm tuo pačiu Švyturio ekstra. Visai netiko, alyvuogės rūgštumas nustelbė alų ir atrodė, kad ne alų, o kažkokį fufliaką geriam. O su Švyturio Baltu alumi žalios alyvuogės labai tiko.

Antras gamintas patiekalas buvo Tilapijos kepsnys patiekiamas su pomidorais ir fetos sūriu, paskaninamas "cous cous" kruopomis.

2 porcijoms

2 vnt. baltos žuvies filė

30 gr. sviesto (kepimui)

Šakelė šviežių čiobrelių ir rozmarino

pundelis daigintų kviečių

1 stiklinė Cous-cous kruopų

1 stiklinė vandens

1 skiltelė česnako,

žiupsnelis ciberžolės

100 gr. Fetos sūrio

10 vynuoginių pomidoriukų

10 Žaliųjų alyvuogių

2-3 šaukštai alyvuogių aliejaus

Druska, pipirai

Tilapiją marinavome su šlakeliu alyvuogių aliejaus, čiobreliais ir rozmarinu. Muskuso kruopas pakepinome sausai su vos vos česnakėlio su druskyte, tada užpylėme karštu vandeniu, pagardintu ciberžole, išmaišėme, uždengėme ir palikome brinkti. Pasiruošėme alyvuogių padažą: Žalias alyvuoges susipjaustėme smulkiai, tada sukapojome pundelį daigintų kviečių ir viską sumaišėme su šaukštu alyvuogių aliejaus. Keptuvėje įkaitinome sviesto gabalėlį ir pradėjome kepti žuvį. Kuskuso kruopas sumaišėme su šaukštu alyvuogių aliejaus ir ėmėme kepinti kitoje keptuvėje, kai sušilo, sudėjome 5 perpus perpjautus vyšninius pomidorus bei po kelių minučių gabalėlį kubeliais supjaustytos fetos. Kepinome tik tiek, kad pomidorai suminkštėtų trupučiuką, o feta nespėtų pasileisti. Kepančią žuvį pabarstėme druska ir pipirais. Lėkštėn subėrėme paruoštą kuskusą, ant jo iškeptos žuvies gabalėlius, aplink padažo kauburėlius. Skanavome su Švyturio baltu alumi bei citrina. Dieviška...

Desertui morkų pyragą ruošėme visi kartu, o ne kiekvienas savo porciją, kaip prieš tai. Finalinius akordus jam suteikė virtuvės šefas.

20 g kepimo miltelių

2 stiklinės miltų

Žiupsnelis šviežiai tarkuoto cinamono ir muskato riešuto

500 ml pieno

500 ml medaus

Sauja razinų ir kepintų migdolų drožlių

3 vidutinio dydžio morkos

Pieną pakaitiname su medumi, kartu dedame tarkuotą muskatą ir cinamoną. Ištirpus medui, masę šiek tiek atvėsiname, dedame miltus ir smulkiai tarkuotas morkas, išmirkytas razinas ir kepintų migdolų drožles. Viską gerai išmaišome, dedame kepimo miltelius ir pilame į kepimo skardą. Kepame gerai įkaitintoje orkaitėje 160-180 laipsnių temperatūroje, 40-60 min.

Pyragą galima patiekti su karamelizuotais riešutais arba vaniliniais ledais. Mums šefas karamelizavo migdolų drožles ir šiandien pat išbandžiau tai pati – nerealiai skaniai gavosi. Migdolų drožles kepiname sausoje keptuvėje, kai šiek tiek pakeičia spalvą, beriame porą šaukštų cukraus pudros ir gerai išmaišome bei kepiname toliau. Cukraus pudra ims karamelizuotis ir kai riešutai paruduos – greitai beriame juos iš keptuvės į lėkštę. Nes palikti įkaitusioje keptuvėje jie labai greitai sudegtų, nors ugnis ir būtų jau išjungta. Tokiais riešutais galima papuošti pyrago viršų.

Ragavome su Švyturio Adler Bock alumi ir ledais. Skanumėlis!

Kitus reportažus apie renginį galėsite pasiskaityti pas kitus vakarėlio dalyvius, tarp kurių buvo ir Savaitgalio randevous, Žaidžiame virtuvę, Popas, Vyrai virtuvėje (jų buvo vienas), Žaidimų aikštelė.

O čia aš su virtuvės šefu. Ir beje, prijuostę gavau dovanų, šiandien su ja jau straksėjau virtuvėje - tokios patogios dar neturėjau.

Taigi, ačiū visiems už fantastišką vakarėlį!

Alyvuogių aliejus

Atradau aliejų! Draugė pavaišino nuostabiai skaniu ir kvapniu alyvuogių aliejumi. Kontaktus atėmiau (juokauju, pati pasiūlė) ir įsigijau pati, o dar ir kolegoms pasiūliau. Neturiu ką daugiau parašyti, viskas lankstinuke (žr. foto). Atvežė man tiesiai darban, labai maloniai pasikalbėjom apie maistą ir graikus ir šiaip apie viską :) Pabandykit!

2011 m. kovo 28 d., pirmadienis

Žaliųjų lęšių troškinys su špinatais

Truputį apleidau blogą, nieko pikto nenorėjau, tiesiog taip gavosi :). Ha ha, aplinka kalta, ne aš. Visų pirma, kaltas neateinantis pavasarais - nėr įkvėpimo, visų antra, darbų lavina, po kurių nebesinori rašyti. Gaminti tai man norisi visada, tik parašyti nesusikaupiu kartais. O jei koks receptas užsiguli, tai ir būna pamirštas vėliau. Atvirai pasakius, niekada neturiu plano ką gaminsiu ir po ko, dažniausiai tai būna ekspromtu. Būna, kad nusižiūriu receptą ir jau kad gaminsiu, kad gaminius... Ir šnipštas. Ar ko nors nenusiperku jam, ar šiaip ūpas praeina. Vat taip ir būna. Šiandien labai labai norėjau lęšių, bet žiauriai. Senokai juos bevalgiau, ir kol neatšilo, jie labai tinka! Todėl surezgiau troškinį, kuris yra suvisai mano stiliaus ir labai skanus.
Dviems alkaniems žmonėms:
1 stiklinė žalių lęšių - užpilti 5 stiklinėmis vandens ir virti 25 minutes.
1 svogūnas
1 paprika
100 g špinatų
50 ml grietinėlės
druska, pipirai, prieskoniai (čili pipirai, muškato riešutas, kuminas)
Kol lęšiai verda, susismulkinam svogūną, apkepinam su prieskoniais, tada sudedam kubeliais supjaustytą papriką ir toliau kepinam.Kai paprika šiek tiek suminkštės - aš mėgstu ją dar traškią - sudedam išplautus ir susmulkintus špinatus. Kai jie susitrauks (1-2 minutės), supilam grietinėlę, sudedam išvirusius ir nukoštus lęšius, išmaišom, minutėlę kitą kartu patroškinam. Beriam druskos, pipirų, ragaujam!

2011 m. kovo 19 d., šeštadienis

Samosa

Šiandien buvom pakviesti į svečius, tai norėjau nusinešti ką nors skanaus. Namuose ilsėjosi pradėto baklažano gabalėlis, voliojosi pusė paprikos, iš sriubos išimtas saliero gumbas, pievagrybiai, kuriuos pirkau picai, kurios neiškepiau :) Taip ir gimė mano samosos - indiški pyragėliai su įdaru. Tešlos receptą gavau iš restorano "Radharanė" savininkės, kurios keptos samosos tiesiog dieviškos. Bet ir man neprasčiau gavosi... 

Tešla
400 g miltų 
160 ml drungno vandens 
115 ml aliejaus (pyliau alyvuogių) 
2 šaukštai cukraus 
1 šaukštelis druskos 
20 g šviežių mielių 

 Mieles sumaišom su cukrum ir trumpam paliekam. Į miltus supilam vandenį ir aliejų bei druską, tada mieles. Užminkome tešlą. Kadangi aš norėjau prieskoninės tešlos, tai į ją dar įbėriau pusę šaukštelio kurkumos ir žiupsnį malto kumino. Ji tapo smagiai geltona, tokia saulėta ir pavasariška. Tešlą paliekam šiltai pakilti, o per tą laiką pasidarom įdarą. 

Įdarą galite daryti kokį jums šaus galvon, mano įdaras tokiam tešlos kiekiui buvo toks:

Įdaras 
1/3 baklažano 
2 svogūnai 
1/2 didelės raudonos paprikos 
15 mažų pievagrybių 
1 virtas saliero gumbas 
2 šaukštai pomidorų padažo 
druska, pipirai, kiti jūsų mėgstami prieskoniai (aš naudojau sabji masalą ir kumino sėklas) 

Visas daržoves ir grybus gana smulkiai kubeliais supjausčiau ir pakepinau aliejuje su prieskoniais šiek tiek, po to patroškinau įdėjus pomidorų padažo. Kai įdaras atvėso, iškočiojau tešlą, išpjausčiau skrituliukus, į jų vidurį dėjau po šaukštą įdaro ir, perlenkus, užlipinau kraštus. Patepiau pienu ir pabarsčiau kmynais bei jūros druska. Kepiau 200 laipsnių orkaitėje apie 15 min. 
Labai labai skani tešla ir šiaip - puikūs pyragėliai. Svečiuose jie dingo ūmiai!

Posted by Picasa

Varškėtis kakavinėje tešloje

Panašu, kad žiema sugrįžo? Man taip, ypač mano kosuliui taip atrodo. Jau pradėjo kieme dygti snieguolės, mažais baltučiais žiedeliais ir vėl jas apsnigo. Mane irgi apsnigo - kosuliu, šaltkrėčiu. Užtat geriausia reabilitacija virtuvėje. Ir šiandien joje svečiuojasi šitas varškėtis. Tiesą pasakius, jis su ricotta, tai nevisai varškėtis, labiau rikotietis :). Skirtumas toks, kad ricotta 45 proc. riebumo, o mūsų varškė daugiausiai būna 18 berods... Bet vakar Maximoje buvo akcija ricottai - todėl nusipirkau jos 3 indelius (po 2,99 Lt) ir išėjo šis puikus pyragas. Aš jį valgiau su miško avietėmis. Atsišildžiau jas ir radau dar net ir mėsos - kelias puikias kirmėlytes. Sūnus nenudžiugo jas radęs savo lėkštėje, o man kažkaip nesugadino apetito - nors nekenčiu sliekų, aviečių kirmėlytės suvisai negyvos manęs nesiaubina. Vienok gyvos tikrai nepatinka... 

Receptas: 
Tešla 
2 stiklinės miltų 
0,7 stiklinės cukraus 
3 šaukštai nesaldintos kakavos 
1 šaukštelis kepimo miltelių 
130 g sviesto ar margarino 
2 kiaušiniai 
3 šaukštai grietinės 

 Miltus sumaišom su cukrumi, kakava ir kepimo milteliais. Į juos įtarkuojame šaltą kietą sviestą ar margariną ir trupiname tarp pirštų, kol vienodai pasiskirstys. Tada įmušam kiaušinius, sudedam grietinę ir greitai užminkome tešlą - perdaug minkyti jos nereik, kai tik ima jungtis, suformuojam rutulį ir dedam porai valandų į šaldytuvą. Jei tiek laiko neturit - kiškit į kamerą. Svarbu, kad ji sukietėtų ir galima būtų ją tarkuoti. 

Įdaras
3 indeliai ricottos po 250 g (viso 750 g) 
5 kiaušiniai 
1 stiklinė cukraus 
2 šaukštai bulvių krakmolo 
100 g išmirkytų razinų 
1 citrinos žievelė ir pora šaukštų jos sulčių 
1 šaukštas miltų razinoms apvolioti 
šiek tiek vanilės esencijos 

 Trynius išsukam su cukrumi iki baltumo, baltymus išplakame. Į ricottą įmaišome trynius, krakmolą, razinas sumaišytas su miltais, vanilės esenciją, citrinos žievelę ir sultis. Viską kruopščiai išmaišom ir tada atsargiai įmaišome baltymus. Į kepimo formą įklojame popierių, ant jo burokine tarka užtarkuojame maždaug du trečdalius tešlos, ant tešlos sudedame įdarą, ant jo tarkuojame likusią tešlos dalį. Kepam 180 laipsnių orkaitėje apie 50 min. Iškeptą pabarstome cukraus pudrą. Labai skanus pyragas! 

Jei norite gaminti su paprasta lietuviška varške, siūlau į ją įsukti apie 100 g sviesto, tada ji bus riebesnė ir pyragas išeis labai panašus.



Šaltinis: w kuchennym oknie
Posted by Picasa

2011 m. kovo 14 d., pirmadienis

Dar apie Daiktą ir naminius makaronus

Pagauta įkvėpimo ir darbinio nuovargio (aš geriausiai pailsiu virtuvėje, man tai kaip meditacija), iškart šiandien nutariau padaryti naminius makaronus. Nuotraukos nebus, nes jie nesigavo pakankamai gražūs ir tobuli, kad juos įamžinti, bet savo klaidą supratau ir jos daugiau nekartosiu. Taigi, apie naminius makaronus :)
Mylimas ir gerbiamas Džeimi sako, kad naminių makaronų recepte vienam žmogui reikia 1 kiaušinio, vienam kiaušiniui - šimto gramų miltų. Taigi apsiskaičiuojam ir gaminam.
Aš šįvakar naudojau 3 kiaušinius ir 300 g miltų bei žiupsnelį druskos. Pripažinsiu, kad gal trims alkaniems žmonėms ir tinka, bet nelabai alkaniems - šiek tiek daugoka.
Viską sumetam į kombainą ir gerai su peiliu prasieinam. Rezultatas - puikūs trupiniai! Trupinius išsiberiam ir gražiai suminkom į tešlą - labai greitai ir neskausmingai, tiesiog sekundžių reikalas. Tada tešlą kočiojam ir kočiojam ir kočiojam :) Aš naudojausi savo nauju Daiktu, taigi viskas vyko greitai ir lengvai. Mano klaida, kurią padariau - nepabarsčiau tešlos papildomai miltais, kočiojant ir pjaustant į spagečius. Todėl mano spagečiai šiek tiek sulipo, bet skonis liko puikus. Kas svarbiausia, kad išverda žiaaaaaaaauriai greitai - praktiškai iškilo ir griebiam, gaunasi nuostabiai al dente. :)
Kai patobulėsiu nesulimpančių makaronų srityje - bus ir foto :). Bet malonumas dirbant kartu su vaikais tiesiog neįkainojamas. Jie sau rankenėlę suka, aš tešlą vynioju, visi gaminam, bendraujam. Juk statistika sako, kad šiais nykiais laikais suaugusieji skiria tik po 7 min. per dieną savo vaikams. Tai turiu viltį, kad mano statistika yra geresnė, nes aš dar ir knygą jiems kas vakarą skaitau ir pasikalbėjimus pravedam apie dienos įdomybes, nuveikimus ir kitokius dalykus. Ir namų darbus kartu ruošiam. Ir dar kokias 3-5 minutes prieš miegą su kiekvienu atskirai glėbesčiuojamės ir kasom nugarytes beigi galvytes...

Makaronų gaminimo mašinėlė

Prieš savaitėlę nusipirkau tokį daiktą... Na aš visada turiu ką nors nusipirkti, kai man pms, toks absoliučiai nevaldomas noras... Kartais tai į gerą, kartais nelabai - būna prisiperkti visokių nesąmonių, kurios po to dūla spintoje nenešiojamos ar nenaudojamos. Bet šįkart! Šįkart aš nusipirkau štai tokį Daiktą:
Daiktas blizga ir atrodo gražiai :) Turi vieną rankenėlę, kurią galima pritaikyti net trims skylutėms, prisisuka prie stalo ir šiaip smagus vartoti :). Daiktas mechaninis!
Vakar Daiktą išbandžiau - dariau prancūziškus ragelius Croissant. Daiktas susitvarkė puikiai! Pasuki rankenėlę ir išlenda tešlos lakštas, pasuki dar, išlenda dar ilgesnis ir plonesnis lakštas, ech sukčiau ir sukčiau :). Sutaupo laiko, čia faktas. Pyragui pagrindą kočiot gal ir nelabai išeis, nebent jį po to sulipinti iš dviejų gabalų, mat Daikto vidinės dalies plotis maždaug 16-17 cm.
Dar Daiktas gali daryti spagečius (spaghetti) arba taljetelius (tagliatelle), šito neišbandžiau, bet bandysiu artimiausiu metu. Tiesa, Daikto plauti negalima, tik švariai nušluostyti, kitaip neduokdie praras blizgesį, ims rūdyti ar šiaip nutiks kokia bėda :)
Taigi, labai paprastai - rekomenduoju tešlos mėgėjams.

2011 m. kovo 10 d., ketvirtadienis

Kakavos rudutis su riešutais

Viena geradėja dosniai mostelėjo man dovanų kakavos - porą kilogramų tai tikrai... Tad dabar vis atkreipiu dėmesį į receptus su kakava, bo gi ją reikia kuo greičiau naudoti. Evil chef mom neperseniausiai įdėjo receptą Cocoa Brownies with browned butter and walnuts, tai aš kažką panašaus ir sukurpiau. Lengvai padaroma, tik pjaustėsi man sunkiai. Gal reikėjo palaukt, kol visai atauš? Reikės: 141 g margarino ar sviesto 1 ir 1/4 puodelio cukraus (manau, kad puodelis yra 240 ml) 3/4 puodelio nesaldintos kakavos 2 kiaušiniai 1/3 puodelio miltų 1 puodelis riešutų (naudojau graikiškus) vanilės esencija Sviestą ar margariną ištirpiname ir leidžiame užvirti. Sudedame į jį cukrų ir kakavą (jei tai sviestas, dar įberiame žiupsnelį druskos, jei margarinas - druskos nededame) bei leidžiame pavirti. Išjungiam ir paliekam 5 min. praaušti. Tada įmušam po vieną kiaušinius ir po kiekvieno kiaušinio išplakame - plakiau šluotele. Po to suberiame miltus ir taip pat energingai išplakame. Finale vanilės esencija ir riešutai. Tešlą suberiame į sviestiniu popieriumi išklotą formą (22x22 cm) ir kepame 170 laipsnių orkaitėje apie 25-30 min. Iškepęs pyragas viduje vis tiek bus minkštas, drėgnas ir šiek tiek tąsus, bet labai skanu :)
Posted by Picasa

2011 m. kovo 9 d., trečiadienis

Josef Pfaff Bacchus - baltas vynas

Prie žemiau paminėtų špinatų pyragėlių, Užgavėnių, kovo 8-osios ir mano vardo dienos proga, šeimynykščiai ragavo Josef Pfaff Bacchus vyną, kurį pirkau Vyno mekoje. Vokiškas pusiau sausas baltas vynas litriniame (!) butelyje, pagamintas iš Bacchus vynuogių. Tinklapyje rašo: "santūraus vaisių aromato, neutralaus skonio su aiškiu vaisių poskoniu".
Išsirinkau šį vyną ragavimui todėl, kad draugė man apie jį pasakojo ir vadino "pokalbių vynu", mat jį geriantieji būdavo tiek įsikalba, kad nepastebi, kaip ateina gilus vakaras :). Tad mažas šeimos ir artimų kaimynų susiėjimas pasirodė gera proga jį ragauti. Pirmas įspūdis pauosčius buvo labai aiškus gaivus vaisių aromatas, tarsi persikų, ir nors gaivus, bet į citrusinius vaisius neatrodė panašu. Skonis mane iškart maloniai nustebino. Lengvas, nerūgštus, nors šiokia tokia rūgštelė ir yra - tačiau nežnaibo liežuvio, o labai maloniai gaivina. Geriasi išties labai lengvai ir maloniai. Nepavadinčiau to skonio neutraliu, greičiau vaisinio skonio. Man priminė gaivų pavasario rytą, kai žydi obelys, vyšnios ir abrikosai. :)

2011 m. kovo 8 d., antradienis

Pyragėliai su špinatais

Prieš keletą mėnesių perskaičiau internete (rašė ir alfa, ir balsas.lt, ir kiti) straipsnį, apie tai, kaip namų šeimininkė sukūrė dietą plaukams. Ta namų šeimininkė nuo streso buvo tokia išplikusi, kad net į nuotraukas baisu žiūrėti. Tai štai, ji sugalvojo, kaip atsiauginti plaukus. Ir įrodė, kad tai veikia - dabar ji puikiai ataugusiais plaukais, netgi stipresniais nei turėjo anksčiau. Kadangi pati susidūriau su tuo, kad mano plaukai labai slinko ir taip išplonėjo, kad teko nusikirpti ilgus plaukus ir vėl nešioti kare, pagalvojau, kad imsiu ir pabandysiu, kiba čia sunku. Esmė tokia, kad su maistu reikia gauti iki 15 mg geležies į dieną, nes būtent geležis yra svarbi, kad plauko folikulas būtų sveikas ir gerai funkcionuotų. Taigi ėmiau valgyti špinatus, šaldytas mėlynes, kriaušes, šiek tiek jautienos, ankštines daržoves ir pan. perdaug neskaičiuodama, kiek ten kuriame iš tų produktų yra geležies ir kiek jos suvalgau, tiesiog orientuodamasi į produktus, kurie turi jos daugiausiai. Ką gi, po pusantrų metų plaukų slinkimo, jie ėmė ir nustojo slinkti! O labai stengtis nė nereikėjo - mat špinatus ir kitus išvardintus produktus labai mėgstu. Žodžiu, dieta veikia! Ir ta proga Jums puikūs plauko folikulo funkcionavimą gerinantys pyragėliai su špinatais :) Be visos šios pompastikos, jie tiesiog labai labai skanūs pyragėliai, kuriuos padaryti paprasta, o su balto vyno taure - jie nuostabūs. Kitame poste parašysiu apie vyną Bacchus, kurį vartojau prie šių pyragėlių. Mums reikės: 3 lakštų šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos (t.y. pusė pakelio arba 250 g) 100 g špinatų 1 svogūno 2 šaukštų grietinės muškato riešuto fetos/favitos ar pan. sūrio druskos, pipirų aliejaus kepimui metalinių keksiukų formelių (manau, tiktų ir popierinės) Kol tešla atšils, gaminame įdarą. Susismulkiname svogūną ir pakepiname jį įkaitintame aliejuje. Kai svogūnas apkeps, sudedame nuplautus ir truputį susmulkintus špinatus. Kepdami jie stipriai sumažės ir tada dedame grietinės, įtarkuojame šiek tiek muškato riešuto, beriame druskos ir pipirų, patroškiname kelias minutes. Atšildytą tešlą pakočiojame ir kiekvieną lakštą supjaustome į 6 kvadratėlius (pjauname išilgai per pusę ir tada į tris dalis), kiekvieną kvadratėlį dedame į metalinę keksiukų formelę (niekuo jų netepiau), į vidurį dedame šaukštą špinatų, ant viršaus gabalėlį fetos sūrio. Jei neturite fetos, galite naudoti ožkos pieno sūrį - aš turėjau gabalėlį ožkos spiros iš Sūrininkų namų, tai sunaudojau šį sūrį, o kiek pritrūkau, dėjau kažko panašaus į fetą - Favitos. Kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 20 min. Skanaus!
Posted by Picasa

2011 m. kovo 7 d., pirmadienis

Istorinės mados paroda "Art Deco stilius"

Kai visa tauta brukosi į Kaziuką, aš jį aplenkiau ratu, apsišopinau Marks&Spencer'yje ir ir užsukau į Aleksandro Vasiljevo istorinės mados parodą "Art Deco stilius". Pernai berods buvau Karalienės Viktorijos laikų apdarų ir aksesuarų parodoje, o šįmet štai šitoje. Man patiko, ką žinojau iki parodos - kad dėl karo lyčių balansas buvo toks išsiderinęs, kad vienai moteriai tekdavo visai nedaug vyro, gal kokia pusė ar trečdalis. Viena užpakalinė koja, kaip rašė Astrid Lindgren "Mes - Varnų saloje", tik ne apie vyrą, o apie šunį, xixixi... Užtat suknelės tokios ryškios, atkreipiančios dėmesį, kai kada netgi iššaukiančios, o jau aksesuarų grožis... Batuliai su blizgančiais kulnais, nugi dieviška :). Keletas akimirkų ir jums!
Posted by Picasa

2011 m. kovo 5 d., šeštadienis

Užgavėnės artėja: daržovių blynai

Artėjant Užgavėnėms turiu vieną skanų blynelių receptą. Bet pradžioje noriu pasakyti, kad šitos kelios savaitės buvo labai keistos. Viskas apie ką galvojau, pildydavosi. Pagalvoju apie kokį žmogų ir voila jis pasirodo, pagalvoju dar apie ką nors - ir tai įvyksta... Tik žinoma smulkmenose, ne globaliuose dalykuose. Mano ilgalaikės didelės apimties svajonės neišsipildė, nes taip greit ir nebūtų įmanoma. Bet laikas buvo keistas... Ale gi man taip patinka - tegu dažniau. O su blynais irgi buvo taip, kad namiškiai norėjo (ar aš jiems norėjau pasiūlyti) pietums tradicinių paprastučių bulvinių blynų. Po darbo radau bulves nuskųstas, tik daryk. Kažkaip ėmiau ir atidėjau dvi... Ir padariau iš jų savus blynus, kitokius, pagerintus. Kai kuriems namiškiams, tame tarpe man, jie patiko labiau nei tradiciniai! Reikės: 2 bulvės 1 svogūnas 1 saliero kotas gabalėlis moliūgo (dydžio kaip viena bulvė) 10 špinatų lapų žiupsnis krapų 1 kiaušinis 4 šaukštai kefyro/rūgpienio/grietinės 3 šaukštai miltų druska, pipirai Daržoves sutarkuojam su tarka - aš tarkavau kombainu, kurio tarka mažesnė nei burokinė, bet vis tiek gaunasi pagaliukai, o ne košė. Sudedam visus likusius ingredientus, išmaišom. Kepam įkaitintame aliejuje ant nedidelės ugnies po gerą šaukštą. Nepamirštam, kad tradiciniai smulkiai tarkuoti bulviniai blynai kepa trumpiau, šitie, tarkuoti stambiau, kepa ilgiau. Tiesa, galima į tešlą įdėti ir šiek tiek tarkuoto kietojo sūrio. Galima ir kokio kario šaukštuką mestelt ar indiškų prieskonių (masalų). Skanumėlis!
Posted by Picasa