Pomidorų sriuba su kakava

Praėjusį savaitgalį įveikiau pirmą mokslų dieną. Nebuvo lengva, nes išvakarėse šventėme vestuves (ne mano, giminaičio) šeimoje, tad kitą dieną nebuvau labai stabili. Apie vestuvių vakarienę ketinu parašyti atskirai, tad laukite. O apie pirmą dieną moksluose - dabar. 

Publika susirinko žiauriai marga. Riboje nuo 20 iki 50 metų, baigę įvairaus plauko studijas nuo teologijos iki informacinių technologijų, dirbantys irgi visokiausio plauko darbus. Jaučiu, kad gali būti visai įdomu. Apsiginklavau sąsiuviniu, skirtu iškart penkiems dalykams ir bandysiu rasti savo gyvenime skyrelį mokslams. 

Stengiuos nustumti mintį, kaip rasti tam laiko ir jėgų, o galvoti apie pridėtinę vertę: naujas pažintis, įdomias patirtis, galimybes, žinias. Laikas reliatyvu, tereikia persidėlioti prioritetus. Norėčiau, kad tinklaraštis vis tiek būtų vienu iš svarbių prioritetų. Asmeninis gyvenimas palauks, juolab, kad jame ir neatsiranda naujų postūmių, o tie patys svyravimai ir prisirišimai, tos pačios abejonės, meilės, tik-čia-ir-dabar buvimas be dinamikos. Dar neatsisakysiu vakarinių padviračiavimų, nors jie ir neilgi, bet pabandykite pailginti, kai yra netvarkyti namai, alkani maisto ir dėmesio, namų darbų neypač pageidaujantys daryti vaikai, nelyginti skalbiniai ir t.t. 

Man patinka dargana. Šiandien ji tokia jauki, vis narinanti mano žandikaulį žiovuliu ir šildanti rankas garuojančiu arbatos puodeliu. Vienas trūkumas - vietoj geros knygos, reikia atakuoti susikaupusius darbus. Jau pasiilgau šildančio maisto, kuris tiktų čia kaip niekada. 

Pomidorų sriuba su kakava

(~6-8 porcijos)

Kartą, visai neseniai, pietavau vienoje picerijoj (per didelė garbė būtų paminėti jos vardą, tinklinė įstaiga ir tiek), nes tiesiog buvau žvėriškai alkana, o nieko neturėjau su savimi (paprastai nešuosi darban viską: pradedant pusryčiais, baigiant pavakariais). Užsisakiau trintą šiltą pomidorų sriubą. Tikėjausi kažko šildančio, tvirto kūno, tiršto ir kvapnaus. O gavau rausvą birzgaliuką, kurio spalva net neįkvėpė ragauti. Skonis irgi buvo nekoks, rūgštus, konservuotų pomidorų skonio "bet kas".

Pagalvojau - aš galiu geriau. Ir iškart supratau, kad reikės gerai pamąstyti, nes svarbu ne tik skonis, bet ir spalva, kvapas ir subalansuota rūgštelė! Todėl visi ingredientai, o ypač prieskoniai turi suteikti šilumos, ryškumo ir kvapnumo. Mąsčiau ir derinau galvoje visokius variantus, kol radau tai, kas man pavyko puikiai. O svarbiausia, kad jei mano sūnus žinotų, kas toje sriuboje, nebūtų jos nė lietęs - o nežinodamas suvalgė ir gyrė.

Ingredientai:

1 svogūnas

1 morka

1/2 raudonos paprikos

1/2 nedidelio baklažano

8 dideli arba 10 vidutinių pomidorai

Gabalėlis sviesto

Keletas stiklinių vandens (priklauso kokio skystumo sriubą mėgstate)

Šiek tiek alyvuogių aliejaus kepimui

sauja kapotų bazilikų

1 šaukštas nesaldintos kakavos

Keli žiupsniai muskato riešuto

1/3 arbatinio šaukštelio cinamono

1-2 arbatiniai šaukšteliai cukraus (priklauso nuo pomidorų rūgštumo, gali prireikti ir daugiau)

Druska, pipirai

P.S. Jei mėgstate aštriau, galite įdėti šiek tiek uoginės paprikos

Pomidorus įpjauname peiliu, sudedame į indą ir užpilame verdančiu vandeniu. Svogūną supjaustome gabaliukais, morką stambiai sutarkuojame. Storadugniame puode išlydome sviestą, įpilame aliejaus. Sudedame svogūną ir morką, apkepiname kelias minutes. Supjaustome kubeliais papriką ir baklažaną, sudedame į puodą. Nulupame pomidorus ir supjaustome kubeliais. Sudedame į puodą, pilame vandens ir troškiname, kol visos daržovės suminkštės. 

Sriubą sutriname blenderiu - siūlau nelabai kruopščiai tai padaryti, kad dar joje būtų šiek tiek smulkių daržovių gabalėlių. Beriame kakavą, cinamoną, muskato riešutą, druską ir pipirus. Pabaigoje beriame kapotus bazilikus. 

Patiekiame vėsų rudens vakarą su taure Švyturio Baltijos alaus. 

Visada galite pasiskrudinti skrebutį, bet tikėkite manimi - ši sriuba ir be to puiki.

Publikuota www.svyturys.lt