Šparaginių pupelių pakora

Dievinu indišką virtuvę, jų prieskonių mišinius, patiekalus, samosas, pakoras, etc. Tad šįvakar iš nuo pietų likusių virtų pupelių pasidariau šparaginių pupelių pakorą. Ją galima daryti ir su baklažanais ar panyru ar kuo tik šaus į galvą. Labai skanu, o tie pupelių piršteliai dar ir labai gražiai atrodo! 50 g kvietinių miltų, aš naudojau ekstra 50 g žirnių ar avinžirnių miltų (naudojau žirnių, nes kaip tik avinžirnių Sveiki produktai Kaune neturėjo ) 150 ml vandens Druska, pipirai, žiupsnis juodgrūdės sėklų, arbatinis šaukštelis sambar ar sabji masalos (arba vietoj jos galima pasidaryti mišinį iš kalendos, ciberžolės, asafetidos, aštriosios paprikos) 250 g virtų šparaginių pupelių, nusausintų Visus miltus persijojame, suberiame prieskonius ir plakdami šluotele įmaišome vandenį. Gaunasi tešla gal ciut tirštesnė nei lietinių. Į ja mirkome šparagines pupeles ir dedame į keptuvę su įkaitintu aliejumi (aliejaus įpilame tiek, kad beveik virtų jame). Iškepusias pupeles dedame ant popierinių servetėlių, kad susigertų aliejaus perteklius. Valgome šiltas su daržovių salotomis kaip pagrindinį patiekalą, ar be nieko, galima patiekti prie alaus kaip užkandį, galima valgyti su pomidorų padažu, vežtis šaltas į iškylą.

Įdaryti pomidorai ir užkeptas moliūgas

Jei būtų mano valia, maitinčiausi vien daržovėmis. Bet darbo dieną, kai valgau ne namie, ne visada pasiseka. Kažkodėl vis dar apie vegetarus kavinės visai negalvoja. Taigi papietavau vakar nevegetariškai ir savęs už tai nemylėjau. Užtat vakarienė buvo mano skonio! Lengvutė, gaivi, gardi ir gali savęs neriboti su kiekiu, nes ką jau ten, vienos daržovės ir truputis sūrio. Dieviška ir dviese su MB surijom viską. Ir visai nebuvo per daug. Taigi, du receptukai, kurie gali būti garnyras prie rimtesnio patiekalo, užkandėlė arba lengva vakarienė: p.s. abu receptus dariau vienoje skardelėje Užkeptas moliūgas į skardelę sudėjau supjausčius moliūgo gabalėlius (turbūt nepilno centimetro storio gabalėliai buvo), juos aptepiau dviejų aliejų mišiniu: extra virgin alyvuogių ir šalto spaudimo kepintų moliūgų sėklų aliejumi. Pabarsčiau druska, pipirais, kapotais šviežiais bazilikais ir tarkuotu džiugo sūriu. Įdaryti pomidorai Paėmiau 5 nedidelius pomidorus, perpjoviau juos išilgai pusiau. Išėmiau vidurinę dalį su sėklom (kadangi buvau alkana, kaip begemotas, tai iškart tą išimtą dalį susigrūdau į burną. Kitaip nežinau, ar būčiau sulaukusi, kol iškeps...). Į pomidorų vidų įbėriau po trečdalį arbatinio šaukštelio maltų džiūvėsėlių, kad sugertų drėgmę, ir ant jų dėjau po šaukštą įdaro. Įdarui sumaišiau lygiom dalim (5 pomidorams maždaug po 40 g): lydytą sūrelį, tarkuotą fermentinį sūrį, susmulkintą Stiltoną (jo pirkti yra tik Rimi) bei varškės sūrelį. Viską kepiau 180 laipsnių orkaitėje, laiko nematavau, tiesiog su šakute pabadžiau, ar minkšti. Skanaus!

Mano lėlytės

Sagė tetulei iš Varšuvos

Prisėdau vakar vakare skubiai padaryti viešniai iš Varšuvos dovanėlę. Sagė išėjo šiek tiek mažesnė nei visada, bet gal dėl to grakštesnė. Dovaną įteikė vaikai, nes jau buvau išbėgusi į darbelį ir nespėjau atsisveikinti. Labai tikiuosi, kad jai patiko.

Cukinijų-obuolių pyragas

Recepto autoriaus aš nepamenu, kažkada seniai atsispausdinau musiau iš SM. Bet pyragas vertas dėmesio! Tiesa fotografuoti vakare prie dirbtinės šviesos nemoku, nekenčiu ir dėl to iš anksto atsiprašau. Gal būčiau tą dariusi vėliau, bet draugė per skype'ą išgirdusi, kad ragauju šiltą pyragą, užkėlė vėją, kodėl jis dar ne bloge. Taigi... 3 kiaušiniai (trynius išsukti su cukrumi, baltymus išplakti iki standžių putų) 2 stiklinės cukraus ¾ stiklinės aliejaus 3 stiklinės tarkuotų cukinijų ir obuolių (aš darau 50/50) 2 šaukšteliai kepimo miltelių 3 stiklinės miltų 1 šaukštas grietinės ½ šaukštelio cinamono Žiupsnelis druskos Razinos, riešutai (pagal pageidavimą) Į išsuktus trynius su cukrumi sudėti tarkuotą cukiniją ir obuolius, sudėti visus kitus tešlos produktus, išskyrus išplaktus baltymus ir išmaišyti. Po to atsargiai įmaišyti baltymus, įberti razinų ir riešutų. Kepti 180 laipsnių orkaitėje apie 45-50 min. Pabandžius pagaliuku, jis turi išlįsti sausas. Kiekis nurodytas gan didelei formai. Iškepusi pyragą galima aptepti cukraus pudros ir citrinos sulčių glaistu ar pabarstyti cukraus pudrą. Pyragas labai drėgnas, purus ir nuostabiai skanus.

Lašišos pyragas, improvizacija

Buvo akcija maxėse, tad pirkom lašišos. Mano baisingas noras buvo išsikepti ją folijoje ant grotelių. Taip ir padarėm. Iškimšau ją bazilikų lapeliais ir šiek tiek sviestelio, apsukom foliją ir iškepėm. Kadangi buvo 23 val., tai jau nelabai ir norėjosi valgyti. Buvo skanu, nors šiek tiek ir sausoka, be to, man atrodo, kad tos nelaisvėje auginamos lašišos tikrai nebeturi to tikro lašišos skonio... Lašišos šiek tiek liko nesuvalgytos. Taigi šiandien susmulkinau lašišos likučius (manau ten buvo apie 200 g ), išsiviriau vieną pokutį ryžių, sumaišiau, pribėriau krapų, įsukau sviesto apie 75 gramus, porą šaukštų grietinės, grūstų pipirų, druskos, gerai išmaišiau. Atšildžiau vieną pokutį sluoksniuotos bemielės tešlos (6 lapeliai) ir puse tešlos išklojau kepimo formą, ant jos sudėjau įdarą ir užklojau likusia tešlos dalimi. Kad gražiau gautųsi teko ją šiek tiek pakočioti. O iš nupjaustytų kraštelių padariau dekoratyvinius lapelius. Kepiau 180 laipsnių orkaitėje apie 45 minutes.

Ką galima nuveikti per pusantros valandos miške???

Turbūt atspėjote, rinkti. O šiuo metu laiku rinkti galima tikrai nemažai. Taigi... Pridaviau vaikus sodo kaimynei, prisikalbinau mamą ir pajudėjom link miško. Valandai atseit. Na, užtrukom pusantros, bet! derlius buvo pakankamai vertas paminėjimo. Tikslas buvo bruknės, tačiau iš pat pradžių jų neradome. Mama pasiūlė rinkti mėlynes virtinukams. Ėmė rinkti, kol atradau visą puikią pievelę bruknių. Pasišaukiau mamą, o kol ji artinosi link tos pievelės, išgirdau šūksnius: voveraitė, oj kokia graži, o dar viena, dar viena! Susinervavau baisingai, nes voveraičių ieškant reikia kursuoti, tada galima iš akių pamesti bruknių pievelę. Vos ne vos prisikalbinau mamą tupti prie bruknių, bet jas berenkant jai vis tiek pasitaikydavo voveraičių... Kai pagaliau pievelė baigėsi, lengviau atsikvėpiau ir ėmiausi voveraičių. Radau jų šiek tiek ir tada paaiškėjo, kad jau esame miške šiek tiek per ilgai. Ką gi, susipakavom ir grįžom, o mudviejų derlius apytikriai toks: voveraičių pietūs dešimčiai žmonių, apie 2 litrai bruknių ir apie 1 litras mėlynių.

Saldaus pieno sūris

Šįvakar tarp įvairiausių namų ruošos darbų pasidariau saldaus pieno sūrį. Suvisai paprastai, taip, kaip man patarė viena mano gera draugė. Gavosi labai skanus. Kai ateity darysiu, norėsiu apvolioti žolelėse ir prieskoniuose. Nes be nieko jis labai švelnus, man norisi nors menko aštrumėlio ir žolių skonio. Užkaitinau ~2,5 l kaimiško pieno, laukiau kol pradės kilti (labai ilgai laukiau, jau visai buvo atsibodę stovėt, netgi dukra pabėgo, nors labai norėjo pamatyt, kaip daromas sūris), tada į jį supyliau nepilną litrą pirktinio kefyro, permaišiau vis dar ant ugnies, palaukiau kokią pusę minutėlės, kol išsiskyrė žalsvos išrūgos. Tada į pasiruoštą sietelį, išklotą keturguba marle, supyliau visą masę, lengvai išspaudžiau ir palikau pravėsti. Už valandos išėmiau iš marlės gražų baltą sūrį. Rekomenduoju!

Šimtasis pranešimas

Mano blogui šioks toks jubiliejus - 100-sis įrašas. Nors ir gaminau nemažai, bet neturėjau laiko nuotraukoms, dirbau, plušau. Tad receptų nebus, nes receptai be nuotraukų suvisai neįdomūs. Šįkart tik pora savaitgalio akimirkų

Dovana draugei

Buvo draugės gimtadienis, kuriam per savo atostogas nespėjau nieko padaryti, taigi nors ir pavėluotai bet vieną vakarą prisėdusi išsiuvinėjau sagę. Prie jos pridėjau palinkėjimų laišką, kurį suklijavau iškarpiusi iš įvairių žurnalų žodžius, užrašus ir raides. Vienas žmogus, pamatęs ką darau, nusišiepė ir sakė, kad ne taip darau. Mol, reikia su pincetu po vieną raidę klijuoti, kad neliktų pirštų antspaudų. Et, svarbu draugė patenkinta liko. Štai ta sagė:

Nauja apyrankė

Senų seniausiai,gal prieš tris mėnesius nusipirkau sau išsvajotus akmenėlius apyrankei, o prisėst laiko neradau per du trečdalius vasaros. Suvisai liūdna. Bet vakar vaikų nebuvo, vakaras buvo ramus, ėmiau ir pasidariau ją. Savo svajonių apyrankę. Štai:

Pomidorų sriuba

Išsiviriau sriubos, o ji tokia dieviška, kad negalėdama ja pasidalinti su MB (mano brangiausiuoju), kurio mylimiausia sriuba ir yra pomidorinė, jam ant zlasciaus dalinuosi su jumis. Tik gaila, kad virtualiai... Beje, mane inspiravo Oliveris, receptas panašus į „Gaminame su Oliveriu“, tačiau ne visai toks. Tiesa sakant, aš darau daug pomidorinės variacijų, šįkart ji sodraus skonio, ciut balinta, beveik pertrinta, bet visumoje nuostabi.

Mums reikės:

2 svogūnų 

1 nemažos morkos

Poros skiltelių česnako 
Gabalėlio aštraus pipiro (gal 2 cm) 
Krūvos pomidorų (gal kilogramo ar ciut daugiau) 
Bouquet garni (manasis buvo iš saliero lapų, petražolių, bazilikų, krapų ir gelsvės) 
1 arbatinio šaukštelio sambar masalos (rasite maximose ar sveiko maisto krautuvėlėse) 
Kvapniųjų pipirų ir paprastų pipirų grūdelių, kalendos grūdelių, baziliko lapelių 
Druskos, maltų juodųjų pipirų, cukraus (jei pomidorai rūgštoki). Kadangi mūsų dar nėra sunokę tiek, kad būtų jau beveik pernokę, tai dėjau keletą šaukštų cukraus 
Šlakelio saldžios riebios grietinėlės (kokie 3 šaukštai) 
Alyvuogių aliejaus 

 Puodan pilame aliejų ir, kai jis įkais, į jį suberiame sambar masalą, smulkintą svogūną, smulkintą aštrų pipirą, česnaką ir smulkiai tarkuotą morką. Kepiname ant mažos ugnelės gal 15 min. Per tą laiką sudedame pomidorus į kokį indą ir užplikome verdančiu vandeniu. Po poros minučių vandenį nupilame ir pomidorus nulupame bei smulkiai susipjaustome. Sudedame į tą patį puodą ir užpilame dar maždaug litru vandens, sudedame bouquet garni, pipirus, kalendas, susmulkintus bazilikų lapelius ir paliekame virti ant mažos ugnelės kokį pusvalandžiuką. Atvėsiname šiek tiek, išimame bouquet garni ir pertriname labai ar nelabai. Šįkart aš tryniau nepilnai, tai yra liko gabalėlių ir jie labai skaniai valgosi. Tada užkaičiame, supilame grietinėlę, paskaniname sriubą cukrumi, druska, maltais pipirais. Pasikartosiu, dieviškas reikalas.

Slyvų pyragas - labai greitas ir skanus

Vakar sode gavom dovanų maišelį slyvų, parsivežiau jas ir kažką reikėjo joms padaryti. Pas Neringą bloge radau slyvų pyragą, kurį ji nužiūrėjo lenkaitės Bea forume. Tai aš pagalvojau, kad jau jeigu taip, tai ir man reikia. Aš ką, ne bea??? Taigi iškepiau pyragą, kurio iškart neliko, o žadėjau į tą patį sodą grįžti su pyragu, taigi teko ryte kartoti. Galiu pasakyti, kad pasidaro su mano tempais ir kombainu, maždaug per 15-17 min, kepa apie 40 min. Vaikai irgi įvertino puikiai. Minkštutė tešla ir ciut rūgštelės nuo slyvų - super derinys. 2 kiaušiniai 150 g margarino ar sviesto 150 g cukraus 150 g miltų 1,5 šaukštelio kepimo miltelių 2 valg. šaukštai amareto likerio slyvos pora šaukštų cukraus cinamonas Sviestą ištriname su cukrumi, tada po vieną įsukame kiaušinius. Po to pilame likerį ir miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Tešlą sukrečiame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, ant jos dėliojame clyvų puselės vidine puse į viršų. Ant jų barstome porą šaukštų cukraus ir šiek tiek cinamono.Kepame 180 laipsnių orkaitėje, kol pagaliukas, įkištas į pyragą išlįs sausas.

Šokoladinis pyragas su raudonųjų serbentų želė

Vieną dieną užmačiau šį pyragėlį pas Sonatiną tinklapyje. Ir pagalvojau, dabar arba niekada. Nes serbentų derlius jau beveik prie galo, taigi iš tiesų reik paskubėt. Vieną savaitgalį parsivežiau serbentų, bet kepiau morengų pyragą, tad po savaitės jau rankas niežtėjo kaip reikėjo būtent šito. Receptą galite rasti čia: http://sonatinos-receptai.blogspot.com/2009/07/sokoladinis-pyragas-su-raudonaisiais.html Pakartosiu su šiokiom tokiom modifikacijom: Šokoladinė tešla 250 g miltų 60 g kakavos miltelių 150 g sviesto 60 g cukraus pudros 1 kiaušinis Raudonųjų serbentų želė 400 g raudonųjų serbentų 100 g cukraus 20 g želatinos Šokoladinis sluoksnis 200 g juodo šokolado 200 ml riebios grietinėlės Iš visų produktų greitai suminkyti tešlą, suvynioti į plėvelę ir pašaldyti mažiausiai pusvalandį. Želatiną išbrinkinti. Serbentus sutrinti (mikseriu,kombainu ar blenderiu), tada išspausti su marle ar pan. Išspaudas išmesti, o į skystį sudėti cukrų ir gerai išmaišyti. Ištirpdyti želatiną pusėje stiklinės verdančio vandens ir kai praauš supilti į serbentus ir gerai išmaišyti. Grietinėlę užvirti ir užpilti ant susmulkinto šokolado. Kelias minutes palaukti ir gerai išmaišyti. Turi gautis vienalytė masė. Tešlą iškočioti ir įkloti į 28 cm skersmens pyrago formą. Uždengti kepimo popieriumi, pripilti pupelių ir kepti iki 180° C įkaitintoje orkaitėje 20 minučių (jei neturite pupelių ar tiesiog nenorite taip terliotis, galima tešlą subadyti šakute ir tada kepti). Kepimo popierių su pupelėmis nuimti ir dar kepti 5 minutes. Ant praaušusio pyrago pagrindo supilti ataušusią želė ir šaldyti, kol sustings.Užpilti šokoladą ir gerai atšaldyti, geriausiai per naktį. Papuošti serbentais, avietėm, žemuogėm ar kitokiom uogom ir patiekti. Man patiko serbentų rūgštelė su šokolado saldumu ir trapia apačia. Geras derinys ir tai iš tiesų visai ne pyragas, o greičiau tortas...