2011 m. vasaris 27 d., sekmadienis

I Am Love - filmas

Visa recenzija galėtų skambėti taip: Būtina pamatyti. Norit smulkiau? Prašom, apie tai rašė Kristina Sabaliauskaitė Lietuvos ryte. O norit mano nuomonės? Labai "skanus" filmas. Žiūri ir mėgaujies vaizdais, rafinuotomis moterimis, maistu. Fabula - vienos moters, o gal net visos šeimos drama. Nėr čia ko gražbyliauti, geriausia, įsipilti taurę vyno, patogiai įsitaisyti ir pažiūrėti!

Biskvitinis citrininis pyragas

Šiąnakt sapnavau sapną. Nieko keista, dažnai sapnuoju. Bet pirmąkart taip ryškiai ryškiai sapne jaučiau kvapą - vyriškų kvepalų, kadangi sapne dalyvavo vyriškis. Tokių su lengva dūmo gaidele, lengvų ir labai malonių. Jau norėjau jo paklausti, kuo jis kvepia, bet ėmiau ir nubudau. Et... Užtat turiu kvepiantį pyragą - labai labai gerai kvepia! Komentaruose skaičiau, kad mano dieviškasis Nelly Rubinstein citrininis pyragas kai kuriems pasirodė per riebus. Todėl prašom kitą, biskvitinį ir lengvutį citrininį pyragą, kuris lengvai gaminasi ir lengvai valgosi. Nors man Nelės pyragas vis tiek pirmoje vietoje :) Reikės: I 5 kambario temperatūros trynių 80 ml aliejaus (augalinio) 1 citrinos žievelės ir sulčių 150 g miltų 1 šaukštelio su kaupu kepimo miltelių II 5 kambario temperatūros baltymų 150 g cukraus 175 laipsniai orkaitė 21-23 cm kepimo forma 1. Trynius, aliejų, citrinos sultis ir žievelę išplakam. Įmaišom miltus su kepimo milteliais. 2. Baltymus plakam,kai jie jau bus beveik standūs, po truputį dedam cukrų ir plakam toliau. Kai baltymai bus standūs ir visas cukrus ištirpęs, juos atsargiai įmaišom į trynių masę. 3. Sukrečiam į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi ir kepam apie 35-45 min. Iškeptą pyragą pabarstom cukraus pudra.
Posted by Picasa

2011 m. vasaris 22 d., antradienis

Velsietiškas vaisių pyragas iš pirmosios Beatos Nicholson knygos

Šiandien turėjau svečią, tiksliau svetę (turiu omeny moterišką giminę), tad turėjau ir pyragą. Gerai gavosi, nors pjaustant šiek tiek trupa, bet išties labai kvapnus ir gardus. Gaminsiu jį tikrai dar :).
Beatos Nicholson receptas:
300 ml stiprios arbatos (naudojau Earl Grey)
300 g razinų (dėjau perpus šviesias su tamsiom)
200 g džiovintų slyvų (dėjau perpus su džiovintais abrikosais)
120 g sviesto (naudojau margariną)
160 g rudojo cukraus (dėjau baltąjį)
2 kiaušiniai
100 ml grietinės
350 g miltų
2 šaukšteliai kepimo miltelių
1 šaukštelis cinamono
1 šaukštelis prieskonių mišinio kepiniams (susigrūdau gvazdikėlius ir 2 rūšių kardamoną)
1. Razinas iš vakaro užpilame karšta arbata (užplikiau ir nukošiau po kelių minučių), tada jos išpamps ir bus mielos beigi putnios. Slyvas ir abrikosus nuplaunam ir susipjaustom į keturias dalis.
2. Sviestą išsukame su cukrumi, tada po vieną įmušam kiaušinius. Po to dedame grietinę.
3. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir prieskoniais.
4. Pusę miltų įmaišome į sviestą. Kitą pusę sumaišome su razinomis ir slyvomis beigi abrikosais. Razinų nukošti nereikia, pilam su visa arbata.
5. Abi dalis sumaišome, dedame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi. Kepame 180 laipsnių orkaitėje (man prireikė 50 min., nors Beatos knygoje nurodyta 1 val. 15 min.,tad žiūrėkite pagal savo orkaitę).
P.S. Kitąkart būtinai įdėsiu riešutų - jie čia prašyte prašosi! Tiesa, nuotraukoje atpjautas gabalėlis dar šiltas, užtat toks nelygus :)
Posted by Picasa

Mung pupelių, ryžių ir daržovių sriuba

Antradienis yra gera diena... Nes norisi daryti valgyti. Bent jau man. Šiandien po darbo per nepilnas dvi valandas sugebėjau padaryti tiek: 1. Picą (tešlą dariau pati, mielinę su kildinimu, prie to visų ingridientų pjaustymai, paruošimai, tešlos kočiojimas ir pan.) 2. Pyragą (apie jį bus kitas įrašas) 3. Sriubą - apie ją ir bus dabar, bet pirma... Pirma apie sūrį! Šiandien Maximoje užtikau sūrį, kurio nebuvau ragavusi - etiketė rašo: Minkštas sūris, 75% riebumas, "Delice Mon Sire". Brie tipo sūris, riebumas neišpasakytas, bet skonis... Tirpsta burnoj, net nebesvarbu, kad jis toks riebus, niekas nebesvarbu, svarbu tik KIEK jo yra :). Ok ok, turim pakalbėti apie sriubą, ne apie sūrį :) Mano sriuba buvo improvizacija, bet labai vykusi. Sriubai (apie 2,5 l) reikės: 1 stiklinės Mung pupelių 1 morkos 1 svogūno 1/2 paprikos 1 pakelio ryžių (rodos ten apie 100 g būna, ar ne? na gal 125...) Gabalo moliūgo (10x10 cm) šlakelio grietinėlės saujelės kieto sūrio, smulkiai tarkuoto prieskonių (masalų, krapų, druskos, pipirų) aliejaus kepimui Pupelių virimas užima daugiausiai viso laiko, tad pradedam nuo to, kad pastatome jas virti. Kol jos verda, puode įkaitintame aliejuje pakepiname svogūną su masalomis (naudojau Sabji, Pav Bhaji, Kitchen King). Suberiame morką ir papriką, supjaustytas kubeliais. Kai daržovės apkeps, suberiame ryžius, pilame vandens ir verdame. Morkai ir ryžiams suminkštėjus, sudedame moliūgą kubeliais ir išvirusias pupeles. Dar šiek šiek paverdame (moliūgui reikia apie 5 min.). Įpilame grietinėlę, suberiame sūrį, dedame krapų, druskos ir pipirų.
Posted by Picasa

In Vino - nebedžiugina

Savaitgalį pasidžiuginusi Knygų muge vakarojau su mieliausiomis In Vino, Vilniuje. Mėgstama bohemiška vieta, kurioje esu buvus ir penketą, ir trejetą metų atgal, ir pusmetį... Bet ėmė ir nustojo džiuginti. Sakysit, tai tu pasenai, tu. Kaip viename populiariame filme herojė pareiškė „I grew up“, o jos draugė atitarė: „then grow back down“. Taip nėra... Bet „In Vino“ nuoširdžiai mane nuliūdino ir nuvylė.

Menu galėdavau per vakarą sutikti bent penketą pažįstamų veidų, dabar gi nebuvo nė vieno. Jie visi juk kažkur yra, tik būtent ne čia. Kapiš? Pagal tai, kiek vakarojo žmonių, populiarumas šitos įstaigos nesumenkęs, bet publika – tikrai kita. Nepamenu, kad būčiau mačiusi anksčiau tiek vos apsiplunksnavusių jaunuolių, o brandžių bohemiškų individų nebeliko. Gaila.

Pamenu buvo mielas ir išmanantis (!) personalas. Dabar liko tik mielas... Renkantis vyną, padavėja tegalėjo pasiteisinti, kad gali perskaityti etiketėje vynuogių rūšys ir tai „nežinau, kaip jas tarti“. Dieve atleisk, nėr jų tiek daug, kad nebūtų galima pasitreniruoti tarimo (jei kartais mane skaito In Vino, rekomenduoju nors pasinaudoti žodynu www.m-w.com, ten yra audio – t.y. galimybė išgirsti tarimą). Ir patarimo vynų klausimų negavome jokio (gerai, kad kompanijoje buvo nusimanančių).

Jei įstaiga populiari ir sausakimša, matyt, pelno šiokio tokio yra. Per n metų kiek ji veikia, nežinau, ar kas joje keitėsi, ar kiek nors buvo investuota – aš nepastebėjau. O aš vienareikšmiškai siūlau nors vėjo užuolaidą įsitaisyti. Fuck kaip buvo šalta! Durys ištisai darinėjosi, žmonės vaikščiojo ten ir atgal – dauguma parūkyti – ir visi vos už durų įsitaisę rūkaliai pagamino tokį debesį dūmų, kad man rūbai smirdėjo kaip senais laikais, kai kavinėse leisdavo rūkyti. Nedžiugina!

Džiugesys buvo nedidelis – super gera mano kompanija, vykusiai pasirinktas patiekalas (šildantis lęšių ir chorizo troškinys (meniu rašo, kad po jo norisi nusirengti), deja, ši priemonė padėjo tik dešimčiai minučių) bei po kiekvieno vyno butelio pakeičiamos taurės. Tiesa, draugė sakė, kad šparagai, įvynioti į kumpį, suprastėjo. Iš esmės, man ten norisi pokyčių... Geras produktas turi būti tobulinamas!

2011 m. vasaris 21 d., pirmadienis

Juoda duonelė duonkepėje

Šiek tiek reklamos, nors man iš to nieko, tačiau gerą daiktą griekas nepareklamuoti. Draugės draugė užrodėman http://www.delona.lt/, kur pagaliau radau įsigyti salyklo ir kitokių priedų duonelei normaliomis porcijomis (ne po 50 kg). Todėl jau antrąkart kepu juodą duonelę ir ji man tikrai patinka. Receptas taip pat iš to tinklapio, bet kartoju:

3 v.š. ruginio fermentuoto salyklo

3 v.š. kepimo mišinio "Tamsusis"

2 a.š. druskos

2 a.š. cukraus

2 a.š. aliejaus

350 ml verdančio vandens

180 g rupių miltų

320 g smulkaus malimo miltų

1,5 a.š. sausų mielių

2 a.š. sauso raugo

Kepant duonkepėje: į duonkepės kibirėlį sudėti salyklą, mišinį "Tamsusis", rupius miltus, druską, cukrų, aliejų, užpilti verdančiu vandeniu, išmaišyti ir palikti 15-30 min., kol praauš. Supilti likusius miltus, mieles ir raugą. Kepti pagrindine programa.

Tiesa, aš naudojau šviežias mieles (apie 20 g), papildomai dėjau džiovintų svogūnų ir saulėje džiovintų pomidorų. Ir vandens pyliau šiek tiek daugiau, 400 ml. Duonelė nėra puri, bet skani - tai faktas! Yra minėtame tinklapyje ir daugiau receptų nebūtinai duonkepei (netgi daugiau tokių, kurie neskirti duonkepei) bei visokių gėrybių, kurias galima atsisiųsti ar nusipirkti vietoje (Vilniuje).

Vilniuje nebus Guggenheim'o muziejaus

Pasirodo Lietuva nenusipelnė turėti Guggenheim'o muziejų Vilniuje. Turbūt pamenat, kad turėjo tokį pastatyti netoli Baltojo tilto prie Neries. Ir ką.. Vietoj Vilniaus, Guggenheim'as bus Helsinkyje! Nes mes pasirodo esam pernelyg korumpuoti. O tokia graži koncepcija buvo, pasaulyje žinoma super duper architektė, prestižas ir garbė. Ir še tau 3 mln. korumpuotų trečiarūšių beždžionėlių.. Negaliu, nervai nelaiko. Šaltinis čia.

Guggenheim Museum Rejects Corrupt Vilnius over Helsinki

After years of planning and excitement among the European Arts community, corruption is cited as the cause for The Guggenheim Museum Initiative to no longer considering the capital of Lithuania, Vilnius, as the site for the new regional art museum.

Led by the National Audit Office, allegations are being leveled at groups within the Vilnius municipal government for misappropriating funds which were to be used for a feasibility study regarding the building of the museum and related facilities.

The Hermitage/Guggenheim Vilnius Museum was to be designed by Zahos Hadid, an Iraqi architect with a firm in London. The futuristic museum would have been built next to the Neris River, along the White Bridge. Helsinki is now awarded the honor.

2011 m. vasaris 20 d., sekmadienis

Vėlyvos nuostabiosios Kalėdų dovanos

Pagaliau susitikau seną draugę Algę su kalnu dovanų – vajetauz, kokios dovanos! Nerealiai patenkinta esu, nerealios dovanos. Trumpai apžvelgsiu nuo smulkiausios (dydžiu!). 1. Taylor & Colledge Vanilla Bean Paste – ant buteliuko rašo, kad 1 šaukštelyje šios pastos yra visa viena vanilės ankštis. Kvapas dieviškas. Jei imsiu naudoti savo kepiniuose - neišsigąskite :) Tiesiog naudokite ką turite, o aš naudosiu šį stebuklą, ech.. tik kol pasibaigs. 2. Star Kay White's Pure ChocolateExtract – natūralus šokolado ekstraktas iš kakavos pupelių. Irgi į kepinius! (o gal šiek tiek panaudosiu ir savo kūno malonumui – lašelis į kelis šaukštus kokosų aliejaus ir kvepėsiu kaip puikiausias šokoladukas) 3. Jamie's Italian napkins - 4 vnt. Jamie Oliverio stalo servetėlių – tokios baisiai jaukios ir mielos servetaitės. 4. Jamie's 30 Minute Meals - Jamie Oliver'io knyga, kurioje sudėlioti meniu komplektėliai, kur keletą patiekalų gali pagaminti per pusvalandį. Jei renkiesi visą 1 komplektą, tai surašyta labai patogiai žingsnis po žingsnio kokiam patiekalui ką turi padaryti. Ta prasme, kad kažką pašovei į orkaitę, per tą laiką kitam patiekalui kažką pjaustai, tada trečiam užkaiti ką nors ir pan. Jei išimti vieną patiekalą iš konteksto, tai truputį sudėtingiau atrinkti, kaip jį patį vieną padaryti, bet išties tik vos vos sudėtingiau. Knygoje yra labai fainų patiekalų, nuostabios nuotraukos ir, kaip ir visos Jamie knygos, ši – charizmatiška ir žavinga.

Posted by Picasa

Knygų mugė 2011

Šeštadienį buvau Knygų mugėje. Nors buvo darbo diena (man laisvadienis), žmonių buvo stingdančiai daug, kvėpuot net sunku buvo :). Rokiškis rašė: "Nu jūs man pasakykit, kokių galų į parodą susirinko tiek visokių durnių, kad net praeit neįmanoma, čia jums kas, cirkas, ko jūs ten neradot? Paroda yra skirta iškiliems žmonėms lankytis, o ne miniai visokių, per kuriuos praeit neįmanoma!". Gal aš taip aštriai ir nepasakyčiau, bet tikrai buvo perdaug žmonių. Prabėgdama mačiau Beatą Nicholson, Rolandą Kazlą, Algimantą Čekuolį (prie kurio stendo stovėjo gyva minimum 30 metrų eilė, laukianti autografų) ir kitus žymius žmones. Už skverno pagavau Dominyką Veličką ir gavau jo puikų autografą "Vyno istorijose". Tiesa, autorius per tą minutėlę, kurią man skyrė, sužavėjo nerealiai - labai rafinuota ir išlaikyta asmenybė su puikiu jumoru jausmu! Apsilankiau Andriaus Užkalnio trečiosios knygos "Prijaukintoji Anglija" pristatyme, kurį vedė Martynas Starkus. Lengvas ir smagus renginys, susilaukęs daug klausytojų, kaip ir visos autoriaus knygos, tapusios bestseleriais. Autorių spėjau pagauti iki renginio ir maloniai susirinkti autografus sau ir draugei. O labiausiai parodoje man patiko vaikams skirta dalis - joje buvo gerokai ramiau, mažyliai buvo užimti įvairia veikla. Mačiau, kad buvo pristatoma labai daug įvairių spausdinimo būdų, pvz. cyanotipija, vaikai galėjo spausdinti su specialiomis spausdinimo mašinėlėmis Brailio raštu ir pan. O vienoje vietoje buvo sukabinta daug parištų vaikiškų knygų, kurias buvo galima atsistojus perversti - ką mažieji ir darė. Pristatau keletą akimirkų iš parodos.
Posted by Picasa

2011 m. vasaris 16 d., trečiadienis

SMS nuo Arvydo

Aš gavau sms nuo Arvydo! Lengvai apstulbau, nes mano telefono adresų knygutėje Arvydo nėra. O sms aiškiai rodė vardą, ne numerį. Pasirodo - tai politinė reklama, Arvydas Garbaravičius. Cituoju tekstą (neredaguotą): "Tikejimo, meiles ir vilties! Paciu silciausiu jausmu Sv. Valentino dienos proga Jums linki ARVYDAS GARBARAVICIUS". Bet palaukit, iš kur jie ištraukė mano telefono numerį ir informaciją, kad aš kaunietė? Nebent tokius sms siuntinėjo visoje Lietuvoje (ale kad būtų brangoka, manyčiau...). Ir ką, aš dabar turiu mylėti Arvydą Garbaravičių ir balsuoti už jį? Šiaip tai pasipiktinau. Pasijutau pažeidžiama, nesaugi ir šiaip sumenkinta. Net jei anksčiau ir galėjau turėti kokių nors netikėtų pms'inių minčių balsuoti už jį, tai dabar, patikėkite, TIKRAI NE. Ir tie mano draugai, kurie gavo tokius pačius sms (beje, vyriškos lyties irgi!), teigė tą patį! Arvydai, man rodos, pasirinkai labai netikusį reklamos būdą.

2011 m. vasaris 10 d., ketvirtadienis

Dar tobulesnės bandelės nei visos ankstesnės!

Nuostabaus grožio diena buvo šiandien... Kurią sugadino 10 val. ryto išgerta taurė putojančio vyno, mat taip reikėjo kolektyvo vardan. O ta taurė tuščiame pilvelyje pridarė tokių nesąmonių, kad ojojojoj.... Tačiau vakaras su šitomis bandelėmis ištaisė viską viską. Jos tiesą pasakius buvo visai neplanuotos, tai todėl tik dar puikesnės. Bandelių užsimanė vaikai, eiti parduotuvėn buvo tingu, be to, nieko skanaus ten vis tiek nebūna. 

20-25 g šviežių mielių
400-500 g miltų 
1 stiklinė (200 ml) pieno
60 g sviesto
2 kiaušiniai
1/2 stiklinės cukraus
žiupsnis druskos
pakelis vanilinio cukraus
smulkiai nutarkuota pusės citrinos žievelė

Uogienė įdarui (naudojau bruknių su kriaušėmis)
Kiaušinis aptepimui
pabarstukai

Gaminimas:
1. Kaip visada mieles su šaukštu cukraus išmaišome ir paliekame trumpam. Per tą laiką pieną su sviestu pašildome, kol sviestas ištirps ir pravėsiname (turi būti vos šilta).
2. Miltuose, išmaišytuose su druska ir cukrumi bei vaniliniu cukrumi ir citrinos žievele, padarome duobutę, į ją sumušam kiaušinius, supilam pieną su sviestu ir tada mieles. Išmaišom ir užminkom tešlą. Ją reikėtų paminkyti dar apie 10 min. (idealu ir 20), kol ji taps vientisa ir blizgi.
3. Pastatom tešlą šiltai, kad pakiltų. Be abejo, nepamirštame viršaus pabarstyti miltais ir uždengti. Man pakilo labai greit, užteko gal pusvalandžio.
4. Pakilusią tešla iškočiojame ir išpjaustome skrituliukus. Į jų vidurį dedame šaukštelį uogienės, perlenkus užlipdome kraštus ir suformuojame bandelę.
5. Bandeles dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir paliekame dar pusvalandį pakilti. Po to galima jas iškart kepti, patepus plaktu kiaušiniu, arba dar pabarstyti trupiniais-pabarstukais, kurie jas pakylėja į kitą dieviško skonio lygmenį.

Dieviško skonio lygmuo (pabarstukai): 1/2 stiklinės miltų 50 g margarino kepiniams ar sviesto 2 šaukštai cukraus Viską triname tarp pirštų, kol pasidarys smulkūs trupiniai. Mano mamai tas viršus ypač patiko. Man irgi :)

6. Pakilusias bandeles patepame kiaušinio plakiniu, pabarstome trupiniais ir kepame įkaitintoje 180 laipsnių orkaitėje, kol bandelės apskrus (man užteko apie 17 min. elektrinėje orkaitėje, kai kaista ir viršus, ir apačia).

Mano bandelės buvo ganėtinai didelės, išėjo 30 vnt., t.y. dvi skardos. Tiesa, bandeles lipdė dukra, man tik šiek tiek reikėjo jai padėti tame procese, todėl kai kurios bandelės (žr. foto apačioje) iš pasitenkinimo mažais mikliais vaikiškais pirštukais išsižiojo ir išsišiepė. Bet tokių buvo labai nedaug. :) Kitos pagarbiai susičiaupusios saugojo savo vidurius.
Posted by Picasa

2011 m. vasaris 6 d., sekmadienis

Kouign amann

Pyragas dieviškas, kepiau vakar, o šį rytą jo jau neberadau... Ir vėl aš apie tą patį: paprastume genialumas. Tiesiog duonos tešla iš miltų, vandens ir mielių (na dar ciut druskos ir cukraus), kurią praturtinus dideliu kiekiu cukraus ir sviesto, rezultatas kardinaliai pasikeičia - turime "stipriai karamelizuotą" stebuklą. Kai tik užtikau šitą David Lebovitz receptą, iškart žinojau, kad bandysiu - pastaruoju metu nesiskiriu su mieliniais gaminiais. Be to, imponuoja, kad tai senas bretoniškas (Prancūzija) receptas, datuojamas netgi 1865 m. (anot Vikipedijos). Tariasi [,kwiɲaˈmɑ̃an]. Tiesa, Davidas pateikia keletą labai svarbių pastabų, kurias reikia įsidėmėti, prieš kepant:

1. Reikia naudoti sūdytą sviestą.

2. Dirbti su šia tešla reikia greitai, leisti jai sušilti - ne pati geriausia idėja.

3. Nors nurodyta, kad reikia palaukti valandą prieš kočiojant, galima tešlai netgi leisti pailsėti pernakt.

4. Ir! Griežtai draudžiama galvoti apie dietas, gaminant ir mėgaujantis Kouign Amann!!!

Taigi receptas (su kiekvieno žingsnio nuotraukomis galite pasižiūrėti David'o puslapyje, aukščiau pateikiau nuorodą):

1 šaukštas (12 g) sausų mielių (aš naudojau šviežias, dėjau apie 25 g)
1 šaukštas cukraus
175 ml šilto vandens
260 g miltų
1/2 šaukštelio jūros druskos

Vėliau:
200 g cukraus
110 g sviesto (supjaustyti 2 cm kubeliais)
2-3 šaukštai lydyto sviesto
Papildomas cukrus kočiojimui

1. Mieles sumaišom su cukrum ir paliekam trumpam, tada į dubenį supilam miltus, druską, vandenį, sudedam mieles ir užminkom tešlą. Ją paliekam valandą šiltoje vietoje, kad pakiltų.
2. Iškočiojam tešlą į maždaug 30x50 cm dydžio stačiakampį, ant jo vidurio (kad užimtų vidurinį trečdalį) sudedam sviestą ir beriam 50 gramų cukraus (ketvirtadalį). Tešlą sulankstom: iš akies padalinam į tris dalis ir šonines dalis po vieną lenkiam vieną ant kitos. Tada per visą ilgį pabarstom 50 g cukraus (antrą ketvirtadalį) ir vėl sulankstom iš trijų dalių į vieną. Suvyniojam į maistinę plėvelę ir dedam į šaldytuvą valandai (arba pernakt).
3. Ant kočiojimo lentos pabarstome cukraus (vietoj miltų), pasidedam pakilusią tešlą ir iškočiojame ją į stačiakampį, pabarstome 50 g (trečiu ketvirtadaliu) cukraus. Vėl sulankstome į tris dalis ir dedame šaltai dar valandai (nepamirškite plėvelės!).
4. Tešlą išimame iš šaldytuvo, dedame į kepimo formą, pirštais formuojame pagal ją. Viršų pabarstome likusiu 50 g cukraus ir palaistome tirpintu sviestu. Kepame apie 40 min. 220 laipsnių orkaitėje, kol viršus stipriai karamelizuosis. Voila!
Posted by Picasa