Kolegė man padovanojo knygą "Oliverio ministerija" - vis pažiūrėdavau į ją, bet nepirkau, tai vat ir gavau dovanų. Puikią apžvalgą apie šią knygą galite rasti Žaidimų aikštelėje. Nuo savęs pridėsiu, kad labai apsidžiaugiau, kad pagaliau kažkas Worcestershire padažą išvertė ne "vorčesterio" padažas, o "vusterio" - taip kaip ir reikia. Ir deja aptikau klaidą - kuminą išvertė į kmynus, ech...
O šįvakar sūnus pageidavo iš šios knygos vakarienei gauti Makaronų apkepą su žiediniais kopūstais ir sūriu iš 48 psl. Mano variantas:
Pusė žiedinio kopūsto
120 g minkšto čederio sūrio (jis būna kvadratėliais, atskirai supakuotais į celofaną)
Žiupsnis petražolių
250 g vamzdelio formos makaronų
150 ml grietinėlės
Sauja tarkuoto rokiškio fermentinio sūrio
Druska
Gabalėlis sviesto
Užkaičiame puodą su pasūdytu vandeniu. Kalafiorą padaliname į žiedinėlius. Kai vanduo užverda, suberiame kalafiorą ir makaronus (mano makaronams buvo nurodytas virimo laikas 7-9 minutės, tad juos įmečiau po 2 minučių nuo kalafioro įdėjimo). Per tą laiką, kol makaronai su kalafiorais verda, kitame nedideliame puode šildom grietinėlę su čederiu, kol ištirps. Sudedame petražoles. Įkaitiname orkaitę iki didžiausio karščio (250), įstatome kepimo formą su gabalėliu sviesto, kad jis ištirptų. Makaronus su kalafiorais nusunkiame, sudedame į kepimo formą, užpilame sūriu su grietinėle bei petražolėmis. Išmaišome, ant viršaus pabarstome tarkuotu sūriu ir kišame 10 min. į orkaitę. Paprasta ir skanu!
4 komentarai:
koks susipratęs vaikinas :) aš jei tokį iškepčiau, jaučiu visas visas visas man vienai atitektų, bet jau aš tai pasidžiaugčiau
Nepatikėsi, mano antroji pusė kaip tik vakar pažymėjo šį receptą kaip must make (ruošiuosi savo 2012 m. iššūkiui :D ).
O dar kai šitaip išgirtas, tai reiks bandyt artimiausiu metu.
Egle - super :). Man jis iš tiesų patiko, lengvas, greitas ir gardus!
Dalia - mano vaikai dievina makaronus ir labai mėgsta kalafiorus, taigi derinys tiko :)
O man nepatiko, matyt reikėjo kalafiorus labiau susmulkinti, nes makaronų skonis tai puikus, nors kaip bebūtų keista, sūnus pats vienas beveik visą ir suvalgė, o jis daržovių nemėgėjas. O knyga gerulė, vyras reikalauja kario, bet aš kaip niekad tokio negaminusi, nesiryžtu, bijau, kad skonis bus toks, kad teks išmesti.
Rašyti komentarą