Pekino antis

Teko susidurti su tokiu iššūkiu... Iškepti Pekino antį! Hm... Čia mat giminaitis užsakė tiek antį, tiek pagaminimo būdą, o man teliko pildyt jo norus - Kalėdos juk, norų išsipildymo metas (aha, ir stebuklų, ir netikėtumų...). Prisižiūrėjau vaizdų youtube'ėje, videojug'e, prisiskaičiau receptų, antis atkeliavo ir atgulė ant stalo, o mano ieškojimuose dar vis nebuvo aiškumo. Namiškiai ją pasūdė ir pabarstė pipirais, o aš vis drąsinausi. Įsidrąsinau ir čiupau ją. Tiesa, originaliame recepte visai nėra druskos nei pipirų - jie mirko anties gabalėlius hoisin padaže ir tada valgo. Ką gi, aš dariau savaip.

Kaip priklauso, išviriau "kisieliuką": keletas stiklinių vandens+2 šaukštai medaus+1 šaukštas balto vyno acto+2 šaukštai krakmolo (krakmolą reikėtų atskirai ištirpdyti keliuose šaukštuose vandens ir tik tada supilti į vandenį su medumi ir actu bei išvirti) ir ėmiau laistyti ją. Tikslas - apvilkti tą antį salstelėjusia plėvele, kuri ant odos sudžiūtų ir kepant neleistų ančiai išsausėti. Taigi sulaisčius iš lėto ir po truputį (apie 10 min. "malonumo"), reikia palikti antelę džiūti minimum 6 val. Aš palikau pernakt. Kitą rytą antelė keliavo į 200 C įkaitintą orkaitę ant grotelių: maždaug 45+45+45 min. T.y. iš vienos pusės 45 min, apverčiam - kepam 45 min. ir vėl atgal apverčiam. Nelaistom, tačiau apačioje orkaitės padedam skardą su vandenėliu, kuris turi garuoti ir taip palaikyti drėgmę. Be to, į tą skardą turi lašėti anties taukai. Juose labai labai skanu iškepti bulves... Ir voila! Visai lyg ruoštųsi nuskristi, tik galvos nebėr, haha.