Burokėlių traškučiai

Prieš kelias dienas dariau burokėlių traškučius, radau juos čia. Man labai patiko. Daryti reikia taip: žalius burokėlius nusilupti, supjaustytil abai plonais griežinėliais, išdėlioti ant kepimo skardos ir pabarstyti jūros druska. Kepti orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje 15-20 min.

Blyneliai su obuoliais

Šįvakar vaikams pagal Eglę iš žaidimų aikštelės iškepiau blynelius/spurgas su obuoliais. Vaikai krimto visai patenkinti, draugė-kaimynė skanavo pamiršusi savo linijas...

2 obuolių

1 kiaušinio

1 a. š. tarkuotų apelsinų žievelių

400 ml miltų

250 ml pieno

60 ml cukraus

1 / 4 a. š. druskos

2 a. š. vanilės ekstrakto

1 v. š. kepimo miltelių

augalinio aliejaus

cukraus pudros

Dideliame dubenyje suplakite kiaušinį, pieną, cukrų, druską, tarkuotas apelsinų žieveles ir vanilę. Įsijokite miltus sumaišytus su kepimo milteliais. Gerai išmaišykite tešlą, tačiau nepermaišykite.

Obuolius nulupkite, supjaustykite 1 cm. storio griežinėliais ir išimkite sėklalizdžius. Griežinėlius mirkykite į tešlą ir dėkite į gerai įkaitintą aliejų. Kepkite, kol gražiai pagels - apie 3 min. Iškepusius obuolius padėkite ant popierinės servetėlės, kad ši sugertų riebalus, apibarstykite cukraus pudra.

Tiesa, man prireikė 4 obuolių :).

Raigardas Tautkus ir Kauno šampaninis choras - Libertango

Superinis pasirodymas vakar buvo. Labai myliu Astorą Piazzollą, o dar su tokia ugnele..

Vaikų darbeliai

Vaikai išsiprašė, kad leisčiau jiems papiešti ant šilko. Kiekvienas gavo po savo paruoštą ištemptą (pirktinį) skrituliuką ir piešė ką norėjo. Dirbo vienas šalia kito, tai reik manyt, todėl piešiniai panašūs. Pakabinau jų kambariuose ant langų - smagiai atrodo. Pirmasis Juliaus (9,5 m.), antrasis Elzės (beveik 7 m.). O apačioje mano pražydusi Ludizija. Nors žiedeliai smulkūs, bet ji labai grakšti ir miela :)

Karštos salierų salotos

Norėjau jas pavadinti kaimiškomis arba kaip nors dar, kad būtų aišku, kad jos visai visai paprastos. Be to, jas galima valgyti ir karštas, ir šaltas. O šiaip, man jos labai skanios. Žinoma, reikia mėgti salierus ;) Išsiverdam keletą salierų šakniavaisių, galima iš vakaro. Keletą svogūnų nusilupam ir supjaustom ne visai smulkiai, kad gautųsi pailgi griežinėliai. Salierus supjaustom kubeliais. Svogūnus patroškinam, kol suminkštės, sudedam salierų kubelius, druskos, pipirų ir keletą didelių šaukštų pomidorų padažo (Kėdainių, pvz.). Viską porą minutėlių dar patroškinam ir viskas - valgom! Gali būti kaip garnyras, arba pačios vienos su duonos riekele :). Gal vaizdas ir nekoks, bet skonis ;) mmmmm...

Salotos su keptomis daržovėmis

Kartą vienoje kavinėje valgiau kažką panašaus ir užsikepiau padaryti namie. Su improvizacijomis, savaip, bet tikrai gardžiai. Supjausčiau vieną papriką gabaliukais ir vieną baklažaną riekelėmis, juos pašlaksčiau aliejumi, pabarsčiau druska, kuminu (maltu ir nemaltu), pipirais, išdėliojau ant kepimo skardos ir kepiau orkaitėje apie 25 min., 200 laipsnių temperatūroje (kol suminkštėjo). Maždaug per vidurį kepimo dar įmečiau porą virtų bulvių supjaustytų gabaliukais, irgi pašlakstytų aliejumi. Beje, baklažanus teko dar patepti aliejumi, jie jį greit sugeria. Kai daržovės iškepė, susipjausčiau keletą lapų ledinės (iceberg) salotos, šiek tiek svogūno, padrožiau parmiggiano reggiano, sudėjau dar karštas daržoves ir išspaudžiau ant jų citrinos sulčių. Tiesą pasakius pamiršau, kad ketinau įberti pakepintų moliūgo sėklų ar pinijos riešutų, bet ir taip buvo labai skanu.

Svogūninis pabaisiukas

Mama ėmė auginti šitokį svogūninį padarą ant palangės. Gal kam pravers ši idėja, nes atrodo linksmai. Plastikiname butelyje išpjaustome skylutes, nupjauname viršų, pripilame žemės ir į skylutes susodiname svogūnėlius. Manau, kad kitąkart tankiau sodins. O šiaip - pavasaris ant lango garantuotas, o ir svogūnų laiškai šaltibarščiams ar salotoms yra.

The Blind Side

Vienas iš mano short-term tikslų, pažiūrėti šių metų Oskarams nominuotus ar Oskarais apdovanotus filmus. Šįvakar tai buvo The Blind Side. Iš pradžių buvau šiek tiek skeptiškai nusiteikusi, nes nieko, ničnieko nesuprantu apie amerikietišką futbolą (jau buvau pasijutus beviltiška žiūrėdama Invictus apie Nelsoną Mandelą ir regbį - mistika kažkokia tokie sportai man). Tačiau filmas, iš tiesų, ne apie tai (ir ačiū die!). Labai rekomenduoju pažiūrėti, kaip retai nutinka, atsukau daug gerų vietų atgal ir pakartojau, o po to dar kartą paklausiau Sandros Bullock kalbą, kurią jį pasakė gavusi Oskarą. Visom prasmėm verta, nerealu ir nuostabu. Paminėtina, kad filmas pastatytas pagal tikrą istoriją, filmas apie gerumą, apie tai, kaip gera duoti, neprašant nieko atgal, filmas apie žmogiškumą. Iš tiesų, jei skaičiuoti pagal mano žliumbimo skalę - 10 su pliusu :).

Kazimiero mugė Kaune

Šiaip nemėgstu aš mugių, bet vakar buvo toks nuostabus oras. O mugė vos pora žingsnių nuo namų. Gamtoj vaikščioti šlapia, tai išėjom į Laisvės al. Aišku, vaikai prašytojai išprašė šį bei tą. Sūnus užsimanė lanko (deja, šaudyti pasirodo moku tik aš, bet gal išmoks), mažylei teko sagė-meškutis, seneliai anūkėlei nupirko rankinuką su avinėliu, o aš sau nusipirkau nuostabius padėkliukus po puodeliais. Mediniai, išpjaustyti ir labai labai nuostabūs.

Picos vyniotinis

Pgal šitą receptą vakar kepiau vaikams picą ir šiek tiek tešlos liko. Šiandien tuo pačiu kepimu kaip ir varškės apkepą sumeistravau picos vyniotinį. Iškočiojau plonai tešlą, aptepiau pomidorų padažu, apibarsčiau tarkuotu sūriu, kumpio kubeliais, svogūno griežinėliais, raudonėliu, pašlaksčiau šiek tiek alyvuogių aliejaus ir suvyniojau. Šoną suklijavau išplaktu kiaušiniu, kuriuo po to aptepiau vyniotinio viršų. Galima kepti ir be formos, bet aš kepiau siaurioje pailgoje formoje. Žinoma ir temperatūra būtų buvusi geriau aukštesnė nei varškės apkepui, bet užtat aš jį įdėjau pabaigoje ir kai apkepą išėmiau, dar pakėliau temp. iki 220. Smagus kepinėlis gavosi. :)

Varškės apkepo su kefyru receptas

Šiandien kepiau varškės apkepą – puikiai gavosi, todėl įsimetu receptą, kad nepamirščiau kaip tiksliai dariau. Apkepas gavosi purus purutėlis, minkštutis ir tirpstantis burnoje. Valgėme su atšildyto šviežiom braškėm.

750 g Dvaro 9 proc. varškės (sufasuotos po 0,5 kg)

4 kiaušiniai

¾ stiklinės kefyro

4/5 stiklinės cukraus ir tiek pat Extra miltų

1 šaukštas kepimo miltelių

¼ stiklinės graikinių riešutų aliejaus

Keli lašeliai vanilės esencijos

Pora saujų šviesių razinų (jas užpyliau verdančiu vandeniu, kad išbrinkų, po to nukošiau ir sumaišiau su dideliu šaukštu extra miltų)

Viską, išskyrus razinas, sudedam į kombainą ir gerai išsukam su peilio antgaliu. Po to šaukštu įmaišom razinas. Dedame į riebalais išteptą kepimo formą (mano keramikinė) ir kepam 170 laipsnių apie 1 val. Pagaliuku patikrinam, ar vidus jau sausas.

Bandelės iš Sonatinos blogo

Šiandien pagaliau pirmąkart po žiemos džioviau išskalbtą patalynę lauke. Tai tooooks skirtumas nuo džiovintos patalynės patalpoje.. Ji tampa tokia gaivi ir kvapni, prakvipusi artėjančio pavasario kvapu, pasakiška... Tai aš ją nelygintą ir užvilksiu atgal ir kaifuosiu kaifuosiu... Ta pačia džiugia nata išsikepiau bandelių. Nors pas Sonatiną jos vadinasi duona, bet man tai gryniausios bandelės. Labai skanios... Dar karštas tris surijau su sviesteliu. Ech..

Štai receptas:

2½ a. š. sausų mielių

250 ml pieno

60 g sviesto

2 v. š. cukraus

2 kiaušiniai

560 g miltų

2 a. š. druskos

1 trynys ir 1 v. š. pieno bandelėms aptepti

Į dubenį įpilti 100 ml pieno ir suberti mieles. Palikti 5 minutėms, maišyti, kol mielės ištirps. Pašildyti likusį pieną puode su sviestu ir cukrumi. Maišyti, kol ištirps sviestas. Ataušinti iki kūno temperatūros ir įmaišyti kiaušinius.

Dideliame dubenyje sumaišyti miltus ir druską. Viduryje padaryti duobutę ir supilti pieną su mielėmis bei pieno-sviesto mišinį. Maišyti, kol gausis minkšta lipni tešla.

Išversti tešlą ant miltais pabarstyto paviršiaus ir minkyti, kol tešla taps lygi, blizgi ir elastinga, apie 10 minučių. Jei tešla per lipni - po šaukštą įmaišyti miltų. Nepadauginkite miltų, nes tešla bus per kieta.

Dėti tešlą į sviestu pateptą dubenį ir uždengti rankšluosčiu. Šiltai kildinti, kol padvigubės, apie 1 - 1½ val. Paminkyti ir leisti pailsėti 10 minučių. Padalinti tešlą į 19 dalių ir suformuoti bandeles. Bandeles dėti į kepimo popieriumi išklotą 26 cm skersmens formą, pridengti ir kildinti kol padvigubės, apie 30 minučių.

Patepti bandeles kiaušinio trynio ir pieno plakiniu, pabarstyti sezamo sėklomis, aguonomis, saulėgrąžomis, kmynais ir t.t. Kepti iki 220° C įkaitintoje orkaitėje 25-30 minučių, kol gražiai apkeps. Ataušinti ant grotelių.

Mano pastabos:

Naudojau šviežias mieles, man jos mielesnes (apie 30 g), bandeles aptepiau tik pienu, barsčiau sezamu, aguonom, kmynais, jūros druska. Ir svarbiausia - jos man kepė 11 minučių! Buvau nustačiusi laikrodį pusvalandžiui, ir ramiai sau lyginau, kol man viduje nesukirbėjo kažkas nueiti patikrinti. Ir ačiū die! Bandelės po 11 min. buvo pilnai iškepusios, purios, minkštos, traškiu viršumi. Nuotraukoje matote, kaip atrodė prieš kepimą ir kaip iškepusios, bei atlaužta bandelė. Nuostabu!

Burokėlių sriuba

Burokėlių sriuba mano gyvenime turi didelę prasmę. Ne ne, jokių ypatingų įvykių su ja susijusių nėra. Tiesiog aš ją labai mėgstu ir karts nuo karto prisiminusi, kad senokai ją valgiau, pajuntu tuštumą gyvenime J Tada bėgu jos virti, ar šiaip kur užkasti, kur skaniai verda, pvz. Radharanėje... Aišku burokėlių mėgimas man atėjo su metais, savęs vaiko draugaujančio su burokėliais aš nepamenu, nors mano mažoji kažkodėl juos labai mėgsta dabar, kai jai tik 6. Tinka jai ir sriuba, ir burokėlių mišrainė su majonezu ir šiaip tarkuoti burokėliai su citrinos sultimis, aliejuku ir ciut smulkiai pjaustyto svogūno. Ną ka čia dar pagiedojus apie tuos burokėlius.. Gėris ir tiek J. Tiesa, labai patiko iš Beatos Nicholson išmoktas derinys – burokėliai su avokadu. Labai dera viens su kitu. O šiandien nepriklausomybės dieną viriau burokėlių sriubytę, kuri man puikiai pavyko ir aš ją pasimėgaudama suvalgiau tyloje ir ramybėje (vaikai išėjo žiūrėti šventinių renginių – jėga!). Dar kildinu tešlą picai ir tešlą bandelėms, visa tai bus vakarop.

Sriubytei:

2 virti burokėliai

Pora saujų virtų pupelių (bet kokių, pas mane šįkart buvo raudonos)

1 nemažas svogūnas

1 morka

1 saliero kotas

2dideli šaukštai pomidorų padažo

2 bulvės

Kuminas, sambar masala

Pora šaukštų aliejaus kepimui

Druska, pipirai

Pagardinimui: džiovinta/šviežia gelsvė ir grietinė

Svogūną smulkiai supjaustome ir kepiname su prieskoniais (kuminu ir masala). Trečdalį morkos smulkiai sutarkuojame ir dedame pas svogūnus, likusią dalį supjaustome kubeliais ir dedame į puodą su vandeniu. Ten pat sudedame bulvę kubeliais, saliero kotą gabaliukais. Kol bulvės-morkos-salieras verda, svogūnai-morkos kepa susitarkuojame burokėlius smulkia tarka ir sumaišome su pomidorų padažu. Į verdančias daržoves sudedame kepintas daržoves ir paliekame virti, kol viskas suminkštės (15-20 min.). Tada sudedame burokėlius, pupeles, druską, pipirus. Išmaišome, užverdame ir ragaujame. Jei reikia, dar pasūdome ar papipiriname. Kai supilstome į lėkštes, ant viršaus beriame gelsvės ir dedame šaukštą grietinės. Dar juodos duonos riekę ir viskas, geresnių pietų nereikia J Aj dar šaunu būtų užsigerti vyneliu... Bet šiandien tiek to, gal dar vairuosiu J

Tiesa, burokėliai ir kuminas – na nerealiai gera pora! Be to, esu ragavus variantą, kai į burokėlių sriuba pila kokosų pieno – labai patiko, bet bijau, kad mano šeimynykščiai nesuprastu, tai ir nepuoliau visos skardinės atidarinėti tik dėl savęs.

Daržovių-sūrio pyragas su sezamais

Vakar iškepiau šį pyragą moters dienai ir kitoms susijusioms progoms. Aišku jis būtų ko gero skanesnis tik ką ištrauktas iš orkaitės ir garuojantis garuojantis, tačiau pasisėdėjimas buvo suplanuotas iškart po darbo, taigi teko kepti iš vakaro. Naudojau: 1 pakuotę bemielės sluoksniuotos tešlos (6 lapeliai) 1 didelį svogūną 1 nemažą morką 1 pokelį varškės 150 ml riebios grietinėlės 3 kiaušinius 250 mozarelos 50 g kietojo sūrio pagardinau: druska, pipirais, raudonėliu, baziliku bei pabarsčiau viršų sezamo sėklom šiek tiek pieno patepimui Tešlą atšildžiau, šiek tiek pakočiojau, kad tinkamai išsidėliotų. Išklojau kepimo formą puse tešlos (dėjau ant kepimo popieriaus). Pakepinau smulkiai supjaustytą svogūną, kai jis apkepė, sudėjau tarkuotą morką ir dar kartu pakepiau. Tuo metu varškę sumaišiau su kiaušiniais ir grietinėle (kombainu, su peiliu, iki vientisos masės). Į varškės mase šaukštu įmaišiau daržoves, tarkuotus sūrius, prieskonius. Visą masę išverčiau ant tešlos ir užklojau kita tešlos dalimi. Kadangi šiek tiek jos liko, tai išpjausčiau lapelius ir dekoravau tešlos sujungimus. Viršų patepiau pienu ir apibarsčiau sezamo sėklom. Kepiau 180 laipsnių orkaitėje apie 45 min. Švelnus, lengvas, gardus pyragas. Nors jis ir nesaldus, mama sakė, kad jai tinka ir su kava :). Galima vartoti kaip užkandėlę, o galima ir kaip pagrindinį patiekalą su kokiu sviestiniu krapų padažu... mmmmm...

Mergvakaris

Šiandien su drauge buvom spektaklyje Kauno kameriniame teatre. Visai neblogai, nors, tiesą sakant, kadangi pastaruoju metu man su poilsiu ir nuotaika ne pyragai, tai ko gero dėl to negalėčiau būti iki galo objektyvi. Mat spektaklis turėtų būtų juokingas. Ir buvo, tik gal ne taip jau labai. Ok ok, kaltinkite mane, aš leidžiu.

Spekaklyje 6 moterys, kiekviena kitokia ir kiekvienos problemos kitokios. Labai patiko Martos vaidmenį atliekanti aktorė - tobulai tiesiog (G. Piktytė).

Įsimyniau tokią įspūdingesnę mintį - viena herojė sakė, kad ji nekenčia vyriškų kelnių užtrauktuko garso. Mat kai užtrauktukas važiuoja žemyn, jis neišleidžia jokio garso, o kai jis uždaromas - garsas labai ryškus! Akivaizdu, ką tai reiškia :).

Štai čia galite paskaityti apie spektaklį.