2011 m. kovo 7 d., pirmadienis

Istorinės mados paroda "Art Deco stilius"

Kai visa tauta brukosi į Kaziuką, aš jį aplenkiau ratu, apsišopinau Marks&Spencer'yje ir ir užsukau į Aleksandro Vasiljevo istorinės mados parodą "Art Deco stilius". Pernai berods buvau Karalienės Viktorijos laikų apdarų ir aksesuarų parodoje, o šįmet štai šitoje. Man patiko, ką žinojau iki parodos - kad dėl karo lyčių balansas buvo toks išsiderinęs, kad vienai moteriai tekdavo visai nedaug vyro, gal kokia pusė ar trečdalis. Viena užpakalinė koja, kaip rašė Astrid Lindgren "Mes - Varnų saloje", tik ne apie vyrą, o apie šunį, xixixi... Užtat suknelės tokios ryškios, atkreipiančios dėmesį, kai kada netgi iššaukiančios, o jau aksesuarų grožis... Batuliai su blizgančiais kulnais, nugi dieviška :). Keletas akimirkų ir jums!
Posted by Picasa

2011 m. kovo 5 d., šeštadienis

Užgavėnės artėja: daržovių blynai

Artėjant Užgavėnėms turiu vieną skanų blynelių receptą. Bet pradžioje noriu pasakyti, kad šitos kelios savaitės buvo labai keistos. Viskas apie ką galvojau, pildydavosi. Pagalvoju apie kokį žmogų ir voila jis pasirodo, pagalvoju dar apie ką nors - ir tai įvyksta... Tik žinoma smulkmenose, ne globaliuose dalykuose. Mano ilgalaikės didelės apimties svajonės neišsipildė, nes taip greit ir nebūtų įmanoma. Bet laikas buvo keistas... Ale gi man taip patinka - tegu dažniau. O su blynais irgi buvo taip, kad namiškiai norėjo (ar aš jiems norėjau pasiūlyti) pietums tradicinių paprastučių bulvinių blynų. Po darbo radau bulves nuskųstas, tik daryk. Kažkaip ėmiau ir atidėjau dvi... Ir padariau iš jų savus blynus, kitokius, pagerintus. Kai kuriems namiškiams, tame tarpe man, jie patiko labiau nei tradiciniai! Reikės: 2 bulvės 1 svogūnas 1 saliero kotas gabalėlis moliūgo (dydžio kaip viena bulvė) 10 špinatų lapų žiupsnis krapų 1 kiaušinis 4 šaukštai kefyro/rūgpienio/grietinės 3 šaukštai miltų druska, pipirai Daržoves sutarkuojam su tarka - aš tarkavau kombainu, kurio tarka mažesnė nei burokinė, bet vis tiek gaunasi pagaliukai, o ne košė. Sudedam visus likusius ingredientus, išmaišom. Kepam įkaitintame aliejuje ant nedidelės ugnies po gerą šaukštą. Nepamirštam, kad tradiciniai smulkiai tarkuoti bulviniai blynai kepa trumpiau, šitie, tarkuoti stambiau, kepa ilgiau. Tiesa, galima į tešlą įdėti ir šiek tiek tarkuoto kietojo sūrio. Galima ir kokio kario šaukštuką mestelt ar indiškų prieskonių (masalų). Skanumėlis!
Posted by Picasa

2011 m. vasario 27 d., sekmadienis

I Am Love - filmas

Visa recenzija galėtų skambėti taip: Būtina pamatyti. Norit smulkiau? Prašom, apie tai rašė Kristina Sabaliauskaitė Lietuvos ryte. O norit mano nuomonės? Labai "skanus" filmas. Žiūri ir mėgaujies vaizdais, rafinuotomis moterimis, maistu. Fabula - vienos moters, o gal net visos šeimos drama. Nėr čia ko gražbyliauti, geriausia, įsipilti taurę vyno, patogiai įsitaisyti ir pažiūrėti!

Biskvitinis citrininis pyragas

Šiąnakt sapnavau sapną. Nieko keista, dažnai sapnuoju. Bet pirmąkart taip ryškiai ryškiai sapne jaučiau kvapą - vyriškų kvepalų, kadangi sapne dalyvavo vyriškis. Tokių su lengva dūmo gaidele, lengvų ir labai malonių. Jau norėjau jo paklausti, kuo jis kvepia, bet ėmiau ir nubudau. Et... Užtat turiu kvepiantį pyragą - labai labai gerai kvepia! Komentaruose skaičiau, kad mano dieviškasis Nelly Rubinstein citrininis pyragas kai kuriems pasirodė per riebus. Todėl prašom kitą, biskvitinį ir lengvutį citrininį pyragą, kuris lengvai gaminasi ir lengvai valgosi. Nors man Nelės pyragas vis tiek pirmoje vietoje :) Reikės: I 5 kambario temperatūros trynių 80 ml aliejaus (augalinio) 1 citrinos žievelės ir sulčių 150 g miltų 1 šaukštelio su kaupu kepimo miltelių II 5 kambario temperatūros baltymų 150 g cukraus 175 laipsniai orkaitė 21-23 cm kepimo forma 1. Trynius, aliejų, citrinos sultis ir žievelę išplakam. Įmaišom miltus su kepimo milteliais. 2. Baltymus plakam,kai jie jau bus beveik standūs, po truputį dedam cukrų ir plakam toliau. Kai baltymai bus standūs ir visas cukrus ištirpęs, juos atsargiai įmaišom į trynių masę. 3. Sukrečiam į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi ir kepam apie 35-45 min. Iškeptą pyragą pabarstom cukraus pudra.
Posted by Picasa

2011 m. vasario 22 d., antradienis

Velsietiškas vaisių pyragas iš pirmosios Beatos Nicholson knygos

Šiandien turėjau svečią, tiksliau svetę (turiu omeny moterišką giminę), tad turėjau ir pyragą. Gerai gavosi, nors pjaustant šiek tiek trupa, bet išties labai kvapnus ir gardus. Gaminsiu jį tikrai dar :).
Beatos Nicholson receptas:
300 ml stiprios arbatos (naudojau Earl Grey)
300 g razinų (dėjau perpus šviesias su tamsiom)
200 g džiovintų slyvų (dėjau perpus su džiovintais abrikosais)
120 g sviesto (naudojau margariną)
160 g rudojo cukraus (dėjau baltąjį)
2 kiaušiniai
100 ml grietinės
350 g miltų
2 šaukšteliai kepimo miltelių
1 šaukštelis cinamono
1 šaukštelis prieskonių mišinio kepiniams (susigrūdau gvazdikėlius ir 2 rūšių kardamoną)
1. Razinas iš vakaro užpilame karšta arbata (užplikiau ir nukošiau po kelių minučių), tada jos išpamps ir bus mielos beigi putnios. Slyvas ir abrikosus nuplaunam ir susipjaustom į keturias dalis.
2. Sviestą išsukame su cukrumi, tada po vieną įmušam kiaušinius. Po to dedame grietinę.
3. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir prieskoniais.
4. Pusę miltų įmaišome į sviestą. Kitą pusę sumaišome su razinomis ir slyvomis beigi abrikosais. Razinų nukošti nereikia, pilam su visa arbata.
5. Abi dalis sumaišome, dedame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi. Kepame 180 laipsnių orkaitėje (man prireikė 50 min., nors Beatos knygoje nurodyta 1 val. 15 min.,tad žiūrėkite pagal savo orkaitę).
P.S. Kitąkart būtinai įdėsiu riešutų - jie čia prašyte prašosi! Tiesa, nuotraukoje atpjautas gabalėlis dar šiltas, užtat toks nelygus :)
Posted by Picasa

Mung pupelių, ryžių ir daržovių sriuba

Antradienis yra gera diena... Nes norisi daryti valgyti. Bent jau man. Šiandien po darbo per nepilnas dvi valandas sugebėjau padaryti tiek: 1. Picą (tešlą dariau pati, mielinę su kildinimu, prie to visų ingridientų pjaustymai, paruošimai, tešlos kočiojimas ir pan.) 2. Pyragą (apie jį bus kitas įrašas) 3. Sriubą - apie ją ir bus dabar, bet pirma... Pirma apie sūrį! Šiandien Maximoje užtikau sūrį, kurio nebuvau ragavusi - etiketė rašo: Minkštas sūris, 75% riebumas, "Delice Mon Sire". Brie tipo sūris, riebumas neišpasakytas, bet skonis... Tirpsta burnoj, net nebesvarbu, kad jis toks riebus, niekas nebesvarbu, svarbu tik KIEK jo yra :). Ok ok, turim pakalbėti apie sriubą, ne apie sūrį :) Mano sriuba buvo improvizacija, bet labai vykusi. Sriubai (apie 2,5 l) reikės: 1 stiklinės Mung pupelių 1 morkos 1 svogūno 1/2 paprikos 1 pakelio ryžių (rodos ten apie 100 g būna, ar ne? na gal 125...) Gabalo moliūgo (10x10 cm) šlakelio grietinėlės saujelės kieto sūrio, smulkiai tarkuoto prieskonių (masalų, krapų, druskos, pipirų) aliejaus kepimui Pupelių virimas užima daugiausiai viso laiko, tad pradedam nuo to, kad pastatome jas virti. Kol jos verda, puode įkaitintame aliejuje pakepiname svogūną su masalomis (naudojau Sabji, Pav Bhaji, Kitchen King). Suberiame morką ir papriką, supjaustytas kubeliais. Kai daržovės apkeps, suberiame ryžius, pilame vandens ir verdame. Morkai ir ryžiams suminkštėjus, sudedame moliūgą kubeliais ir išvirusias pupeles. Dar šiek šiek paverdame (moliūgui reikia apie 5 min.). Įpilame grietinėlę, suberiame sūrį, dedame krapų, druskos ir pipirų.
Posted by Picasa

In Vino - nebedžiugina

Savaitgalį pasidžiuginusi Knygų muge vakarojau su mieliausiomis In Vino, Vilniuje. Mėgstama bohemiška vieta, kurioje esu buvus ir penketą, ir trejetą metų atgal, ir pusmetį... Bet ėmė ir nustojo džiuginti. Sakysit, tai tu pasenai, tu. Kaip viename populiariame filme herojė pareiškė „I grew up“, o jos draugė atitarė: „then grow back down“. Taip nėra... Bet „In Vino“ nuoširdžiai mane nuliūdino ir nuvylė.

Menu galėdavau per vakarą sutikti bent penketą pažįstamų veidų, dabar gi nebuvo nė vieno. Jie visi juk kažkur yra, tik būtent ne čia. Kapiš? Pagal tai, kiek vakarojo žmonių, populiarumas šitos įstaigos nesumenkęs, bet publika – tikrai kita. Nepamenu, kad būčiau mačiusi anksčiau tiek vos apsiplunksnavusių jaunuolių, o brandžių bohemiškų individų nebeliko. Gaila.

Pamenu buvo mielas ir išmanantis (!) personalas. Dabar liko tik mielas... Renkantis vyną, padavėja tegalėjo pasiteisinti, kad gali perskaityti etiketėje vynuogių rūšys ir tai „nežinau, kaip jas tarti“. Dieve atleisk, nėr jų tiek daug, kad nebūtų galima pasitreniruoti tarimo (jei kartais mane skaito In Vino, rekomenduoju nors pasinaudoti žodynu www.m-w.com, ten yra audio – t.y. galimybė išgirsti tarimą). Ir patarimo vynų klausimų negavome jokio (gerai, kad kompanijoje buvo nusimanančių).

Jei įstaiga populiari ir sausakimša, matyt, pelno šiokio tokio yra. Per n metų kiek ji veikia, nežinau, ar kas joje keitėsi, ar kiek nors buvo investuota – aš nepastebėjau. O aš vienareikšmiškai siūlau nors vėjo užuolaidą įsitaisyti. Fuck kaip buvo šalta! Durys ištisai darinėjosi, žmonės vaikščiojo ten ir atgal – dauguma parūkyti – ir visi vos už durų įsitaisę rūkaliai pagamino tokį debesį dūmų, kad man rūbai smirdėjo kaip senais laikais, kai kavinėse leisdavo rūkyti. Nedžiugina!

Džiugesys buvo nedidelis – super gera mano kompanija, vykusiai pasirinktas patiekalas (šildantis lęšių ir chorizo troškinys (meniu rašo, kad po jo norisi nusirengti), deja, ši priemonė padėjo tik dešimčiai minučių) bei po kiekvieno vyno butelio pakeičiamos taurės. Tiesa, draugė sakė, kad šparagai, įvynioti į kumpį, suprastėjo. Iš esmės, man ten norisi pokyčių... Geras produktas turi būti tobulinamas!