Kai visa tauta brukosi į Kaziuką, aš jį aplenkiau ratu, apsišopinau Marks&Spencer'yje ir ir užsukau į Aleksandro Vasiljevo istorinės mados parodą "Art Deco stilius". Pernai berods buvau Karalienės Viktorijos laikų apdarų ir aksesuarų parodoje, o šįmet štai šitoje.
Man patiko, ką žinojau iki parodos - kad dėl karo lyčių balansas buvo toks išsiderinęs, kad vienai moteriai tekdavo visai nedaug vyro, gal kokia pusė ar trečdalis. Viena užpakalinė koja, kaip rašė Astrid Lindgren "Mes - Varnų saloje", tik ne apie vyrą, o apie šunį, xixixi... Užtat suknelės tokios ryškios, atkreipiančios dėmesį, kai kada netgi iššaukiančios, o jau aksesuarų grožis... Batuliai su blizgančiais kulnais, nugi dieviška :). Keletas akimirkų ir jums!
2011 m. kovo 7 d., pirmadienis
Istorinės mados paroda "Art Deco stilius"
Kai visa tauta brukosi į Kaziuką, aš jį aplenkiau ratu, apsišopinau Marks&Spencer'yje ir ir užsukau į Aleksandro Vasiljevo istorinės mados parodą "Art Deco stilius". Pernai berods buvau Karalienės Viktorijos laikų apdarų ir aksesuarų parodoje, o šįmet štai šitoje.
Man patiko, ką žinojau iki parodos - kad dėl karo lyčių balansas buvo toks išsiderinęs, kad vienai moteriai tekdavo visai nedaug vyro, gal kokia pusė ar trečdalis. Viena užpakalinė koja, kaip rašė Astrid Lindgren "Mes - Varnų saloje", tik ne apie vyrą, o apie šunį, xixixi... Užtat suknelės tokios ryškios, atkreipiančios dėmesį, kai kada netgi iššaukiančios, o jau aksesuarų grožis... Batuliai su blizgančiais kulnais, nugi dieviška :). Keletas akimirkų ir jums!
2011 m. kovo 5 d., šeštadienis
Užgavėnės artėja: daržovių blynai
2011 m. vasario 27 d., sekmadienis
I Am Love - filmas
Biskvitinis citrininis pyragas
2011 m. vasario 22 d., antradienis
Velsietiškas vaisių pyragas iš pirmosios Beatos Nicholson knygos
Mung pupelių, ryžių ir daržovių sriuba
In Vino - nebedžiugina
Savaitgalį pasidžiuginusi Knygų muge vakarojau su mieliausiomis In Vino, Vilniuje. Mėgstama bohemiška vieta, kurioje esu buvus ir penketą, ir trejetą metų atgal, ir pusmetį... Bet ėmė ir nustojo džiuginti. Sakysit, tai tu pasenai, tu. Kaip viename populiariame filme herojė pareiškė „I grew up“, o jos draugė atitarė: „then grow back down“. Taip nėra... Bet „In Vino“ nuoširdžiai mane nuliūdino ir nuvylė.
Menu galėdavau per vakarą sutikti bent penketą pažįstamų veidų, dabar gi nebuvo nė vieno. Jie visi juk kažkur yra, tik būtent ne čia. Kapiš? Pagal tai, kiek vakarojo žmonių, populiarumas šitos įstaigos nesumenkęs, bet publika – tikrai kita. Nepamenu, kad būčiau mačiusi anksčiau tiek vos apsiplunksnavusių jaunuolių, o brandžių bohemiškų individų nebeliko. Gaila.
Pamenu buvo mielas ir išmanantis (!) personalas. Dabar liko tik mielas... Renkantis vyną, padavėja tegalėjo pasiteisinti, kad gali perskaityti etiketėje vynuogių rūšys ir tai „nežinau, kaip jas tarti“. Dieve atleisk, nėr jų tiek daug, kad nebūtų galima pasitreniruoti tarimo (jei kartais mane skaito In Vino, rekomenduoju nors pasinaudoti žodynu www.m-w.com, ten yra audio – t.y. galimybė išgirsti tarimą). Ir patarimo vynų klausimų negavome jokio (gerai, kad kompanijoje buvo nusimanančių).
Jei įstaiga populiari ir sausakimša, matyt, pelno šiokio tokio yra. Per n metų kiek ji veikia, nežinau, ar kas joje keitėsi, ar kiek nors buvo investuota – aš nepastebėjau. O aš vienareikšmiškai siūlau nors vėjo užuolaidą įsitaisyti. Fuck kaip buvo šalta! Durys ištisai darinėjosi, žmonės vaikščiojo ten ir atgal – dauguma parūkyti – ir visi vos už durų įsitaisę rūkaliai pagamino tokį debesį dūmų, kad man rūbai smirdėjo kaip senais laikais, kai kavinėse leisdavo rūkyti. Nedžiugina!
Džiugesys buvo nedidelis – super gera mano kompanija, vykusiai pasirinktas patiekalas (šildantis lęšių ir chorizo troškinys (meniu rašo, kad po jo norisi nusirengti), deja, ši priemonė padėjo tik dešimčiai minučių) bei po kiekvieno vyno butelio pakeičiamos taurės. Tiesa, draugė sakė, kad šparagai, įvynioti į kumpį, suprastėjo. Iš esmės, man ten norisi pokyčių... Geras produktas turi būti tobulinamas!




