Juoda duonelė duonkepėje

Šiek tiek reklamos, nors man iš to nieko, tačiau gerą daiktą griekas nepareklamuoti. Draugės draugė užrodėman http://www.delona.lt/, kur pagaliau radau įsigyti salyklo ir kitokių priedų duonelei normaliomis porcijomis (ne po 50 kg). Todėl jau antrąkart kepu juodą duonelę ir ji man tikrai patinka. Receptas taip pat iš to tinklapio, bet kartoju:

3 v.š. ruginio fermentuoto salyklo

3 v.š. kepimo mišinio "Tamsusis"

2 a.š. druskos

2 a.š. cukraus

2 a.š. aliejaus

350 ml verdančio vandens

180 g rupių miltų

320 g smulkaus malimo miltų

1,5 a.š. sausų mielių

2 a.š. sauso raugo

Kepant duonkepėje: į duonkepės kibirėlį sudėti salyklą, mišinį "Tamsusis", rupius miltus, druską, cukrų, aliejų, užpilti verdančiu vandeniu, išmaišyti ir palikti 15-30 min., kol praauš. Supilti likusius miltus, mieles ir raugą. Kepti pagrindine programa.

Tiesa, aš naudojau šviežias mieles (apie 20 g), papildomai dėjau džiovintų svogūnų ir saulėje džiovintų pomidorų. Ir vandens pyliau šiek tiek daugiau, 400 ml. Duonelė nėra puri, bet skani - tai faktas! Yra minėtame tinklapyje ir daugiau receptų nebūtinai duonkepei (netgi daugiau tokių, kurie neskirti duonkepei) bei visokių gėrybių, kurias galima atsisiųsti ar nusipirkti vietoje (Vilniuje).

Vilniuje nebus Guggenheim'o muziejaus

Pasirodo Lietuva nenusipelnė turėti Guggenheim'o muziejų Vilniuje. Turbūt pamenat, kad turėjo tokį pastatyti netoli Baltojo tilto prie Neries. Ir ką.. Vietoj Vilniaus, Guggenheim'as bus Helsinkyje! Nes mes pasirodo esam pernelyg korumpuoti. O tokia graži koncepcija buvo, pasaulyje žinoma super duper architektė, prestižas ir garbė. Ir še tau 3 mln. korumpuotų trečiarūšių beždžionėlių.. Negaliu, nervai nelaiko. Šaltinis čia.

Guggenheim Museum Rejects Corrupt Vilnius over Helsinki After years of planning and excitement among the European Arts community, corruption is cited as the cause for The Guggenheim Museum Initiative to no longer considering the capital of Lithuania, Vilnius, as the site for the new regional art museum. Led by the National Audit Office, allegations are being leveled at groups within the Vilnius municipal government for misappropriating funds which were to be used for a feasibility study regarding the building of the museum and related facilities. The Hermitage/Guggenheim Vilnius Museum was to be designed by Zahos Hadid, an Iraqi architect with a firm in London. The futuristic museum would have been built next to the Neris River, along the White Bridge. Helsinki is now awarded the honor.

Vėlyvos nuostabiosios Kalėdų dovanos

Pagaliau susitikau seną draugę Algę su kalnu dovanų – vajetauz, kokios dovanos! Nerealiai patenkinta esu, nerealios dovanos. Trumpai apžvelgsiu nuo smulkiausios (dydžiu!). 1. Taylor & Colledge Vanilla Bean Paste – ant buteliuko rašo, kad 1 šaukštelyje šios pastos yra visa viena vanilės ankštis. Kvapas dieviškas. Jei imsiu naudoti savo kepiniuose - neišsigąskite :) Tiesiog naudokite ką turite, o aš naudosiu šį stebuklą, ech.. tik kol pasibaigs. 2. Star Kay White's Pure ChocolateExtract – natūralus šokolado ekstraktas iš kakavos pupelių. Irgi į kepinius! (o gal šiek tiek panaudosiu ir savo kūno malonumui – lašelis į kelis šaukštus kokosų aliejaus ir kvepėsiu kaip puikiausias šokoladukas) 3. Jamie's Italian napkins - 4 vnt. Jamie Oliverio stalo servetėlių – tokios baisiai jaukios ir mielos servetaitės. 4. Jamie's 30 Minute Meals - Jamie Oliver'io knyga, kurioje sudėlioti meniu komplektėliai, kur keletą patiekalų gali pagaminti per pusvalandį. Jei renkiesi visą 1 komplektą, tai surašyta labai patogiai žingsnis po žingsnio kokiam patiekalui ką turi padaryti. Ta prasme, kad kažką pašovei į orkaitę, per tą laiką kitam patiekalui kažką pjaustai, tada trečiam užkaiti ką nors ir pan. Jei išimti vieną patiekalą iš konteksto, tai truputį sudėtingiau atrinkti, kaip jį patį vieną padaryti, bet išties tik vos vos sudėtingiau. Knygoje yra labai fainų patiekalų, nuostabios nuotraukos ir, kaip ir visos Jamie knygos, ši – charizmatiška ir žavinga.

Knygų mugė 2011

Šeštadienį buvau Knygų mugėje. Nors buvo darbo diena (man laisvadienis), žmonių buvo stingdančiai daug, kvėpuot net sunku buvo :). Rokiškis rašė: "Nu jūs man pasakykit, kokių galų į parodą susirinko tiek visokių durnių, kad net praeit neįmanoma, čia jums kas, cirkas, ko jūs ten neradot? Paroda yra skirta iškiliems žmonėms lankytis, o ne miniai visokių, per kuriuos praeit neįmanoma!". Gal aš taip aštriai ir nepasakyčiau, bet tikrai buvo perdaug žmonių. Prabėgdama mačiau Beatą Nicholson, Rolandą Kazlą, Algimantą Čekuolį (prie kurio stendo stovėjo gyva minimum 30 metrų eilė, laukianti autografų) ir kitus žymius žmones. Už skverno pagavau Dominyką Veličką ir gavau jo puikų autografą "Vyno istorijose". Tiesa, autorius per tą minutėlę, kurią man skyrė, sužavėjo nerealiai - labai rafinuota ir išlaikyta asmenybė su puikiu jumoru jausmu! Apsilankiau Andriaus Užkalnio trečiosios knygos "Prijaukintoji Anglija" pristatyme, kurį vedė Martynas Starkus. Lengvas ir smagus renginys, susilaukęs daug klausytojų, kaip ir visos autoriaus knygos, tapusios bestseleriais. Autorių spėjau pagauti iki renginio ir maloniai susirinkti autografus sau ir draugei. O labiausiai parodoje man patiko vaikams skirta dalis - joje buvo gerokai ramiau, mažyliai buvo užimti įvairia veikla. Mačiau, kad buvo pristatoma labai daug įvairių spausdinimo būdų, pvz. cyanotipija, vaikai galėjo spausdinti su specialiomis spausdinimo mašinėlėmis Brailio raštu ir pan. O vienoje vietoje buvo sukabinta daug parištų vaikiškų knygų, kurias buvo galima atsistojus perversti - ką mažieji ir darė. Pristatau keletą akimirkų iš parodos.

SMS nuo Arvydo

Aš gavau sms nuo Arvydo! Lengvai apstulbau, nes mano telefono adresų knygutėje Arvydo nėra. O sms aiškiai rodė vardą, ne numerį. Pasirodo - tai politinė reklama, Arvydas Garbaravičius. Cituoju tekstą (neredaguotą): "Tikejimo, meiles ir vilties! Paciu silciausiu jausmu Sv. Valentino dienos proga Jums linki ARVYDAS GARBARAVICIUS". Bet palaukit, iš kur jie ištraukė mano telefono numerį ir informaciją, kad aš kaunietė? Nebent tokius sms siuntinėjo visoje Lietuvoje (ale kad būtų brangoka, manyčiau...). Ir ką, aš dabar turiu mylėti Arvydą Garbaravičių ir balsuoti už jį? Šiaip tai pasipiktinau. Pasijutau pažeidžiama, nesaugi ir šiaip sumenkinta. Net jei anksčiau ir galėjau turėti kokių nors netikėtų pms'inių minčių balsuoti už jį, tai dabar, patikėkite, TIKRAI NE. Ir tie mano draugai, kurie gavo tokius pačius sms (beje, vyriškos lyties irgi!), teigė tą patį! Arvydai, man rodos, pasirinkai labai netikusį reklamos būdą.

Dar tobulesnės bandelės nei visos ankstesnės!

Nuostabaus grožio diena buvo šiandien... Kurią sugadino 10 val. ryto išgerta taurė putojančio vyno, mat taip reikėjo kolektyvo vardan. O ta taurė tuščiame pilvelyje pridarė tokių nesąmonių, kad ojojojoj.... Tačiau vakaras su šitomis bandelėmis ištaisė viską viską. Jos tiesą pasakius buvo visai neplanuotos, tai todėl tik dar puikesnės. Bandelių užsimanė vaikai, eiti parduotuvėn buvo tingu, be to, nieko skanaus ten vis tiek nebūna. 

20-25 g šviežių mielių
400-500 g miltų 

1 stiklinė (200 ml) pieno
60 g sviesto
2 kiaušiniai
1/2 stiklinės cukraus
žiupsnis druskos
pakelis vanilinio cukraus
smulkiai nutarkuota pusės citrinos žievelė

Uogienė įdarui (naudojau bruknių su kriaušėmis)
Kiaušinis aptepimui
pabarstukai

Gaminimas:
1. Kaip visada mieles su šaukštu cukraus išmaišome ir paliekame trumpam. Per tą laiką pieną su sviestu pašildome, kol sviestas ištirps ir pravėsiname (turi būti vos šilta).
2. Miltuose, išmaišytuose su druska ir cukrumi bei vaniliniu cukrumi ir citrinos žievele, padarome duobutę, į ją sumušam kiaušinius, supilam pieną su sviestu ir tada mieles. Išmaišom ir užminkom tešlą. Ją reikėtų paminkyti dar apie 10 min. (idealu ir 20), kol ji taps vientisa ir blizgi.
3. Pastatom tešlą šiltai, kad pakiltų. Be abejo, nepamirštame viršaus pabarstyti miltais ir uždengti. Man pakilo labai greit, užteko gal pusvalandžio.
4. Pakilusią tešla iškočiojame ir išpjaustome skrituliukus. Į jų vidurį dedame šaukštelį uogienės, perlenkus užlipdome kraštus ir suformuojame bandelę.
5. Bandeles dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir paliekame dar pusvalandį pakilti. Po to galima jas iškart kepti, patepus plaktu kiaušiniu, arba dar pabarstyti trupiniais-pabarstukais, kurie jas pakylėja į kitą dieviško skonio lygmenį.

Dieviško skonio lygmuo (pabarstukai): 1/2 stiklinės miltų 50 g margarino kepiniams ar sviesto 2 šaukštai cukraus Viską triname tarp pirštų, kol pasidarys smulkūs trupiniai. Mano mamai tas viršus ypač patiko. Man irgi :)

6. Pakilusias bandeles patepame kiaušinio plakiniu, pabarstome trupiniais ir kepame įkaitintoje 180 laipsnių orkaitėje, kol bandelės apskrus (man užteko apie 17 min. elektrinėje orkaitėje, kai kaista ir viršus, ir apačia).

Mano bandelės buvo ganėtinai didelės, išėjo 30 vnt., t.y. dvi skardos. Tiesa, bandeles lipdė dukra, man tik šiek tiek reikėjo jai padėti tame procese, todėl kai kurios bandelės (žr. foto apačioje) iš pasitenkinimo mažais mikliais vaikiškais pirštukais išsižiojo ir išsišiepė. Bet tokių buvo labai nedaug. :) Kitos pagarbiai susičiaupusios saugojo savo vidurius.

Kouign amann

Pyragas dieviškas, kepiau vakar, o šį rytą jo jau neberadau... Ir vėl aš apie tą patį: paprastume genialumas. Tiesiog duonos tešla iš miltų, vandens ir mielių (na dar ciut druskos ir cukraus), kurią praturtinus dideliu kiekiu cukraus ir sviesto, rezultatas kardinaliai pasikeičia - turime "stipriai karamelizuotą" stebuklą. Kai tik užtikau šitą David Lebovitz receptą, iškart žinojau, kad bandysiu - pastaruoju metu nesiskiriu su mieliniais gaminiais. Be to, imponuoja, kad tai senas bretoniškas (Prancūzija) receptas, datuojamas netgi 1865 m. (anot Vikipedijos). Tariasi [,kwiɲaˈmɑ̃an]. Tiesa, Davidas pateikia keletą labai svarbių pastabų, kurias reikia įsidėmėti, prieš kepant:

1. Reikia naudoti sūdytą sviestą.

2. Dirbti su šia tešla reikia greitai, leisti jai sušilti - ne pati geriausia idėja.

3. Nors nurodyta, kad reikia palaukti valandą prieš kočiojant, galima tešlai netgi leisti pailsėti pernakt.

4. Ir! Griežtai draudžiama galvoti apie dietas, gaminant ir mėgaujantis Kouign Amann!!!

Taigi receptas (su kiekvieno žingsnio nuotraukomis galite pasižiūrėti David'o puslapyje, aukščiau pateikiau nuorodą):

1 šaukštas (12 g) sausų mielių (aš naudojau šviežias, dėjau apie 25 g)
1 šaukštas cukraus
175 ml šilto vandens
260 g miltų
1/2 šaukštelio jūros druskos

Vėliau:
200 g cukraus
110 g sviesto (supjaustyti 2 cm kubeliais)
2-3 šaukštai lydyto sviesto
Papildomas cukrus kočiojimui

1. Mieles sumaišom su cukrum ir paliekam trumpam, tada į dubenį supilam miltus, druską, vandenį, sudedam mieles ir užminkom tešlą. Ją paliekam valandą šiltoje vietoje, kad pakiltų.
2. Iškočiojam tešlą į maždaug 30x50 cm dydžio stačiakampį, ant jo vidurio (kad užimtų vidurinį trečdalį) sudedam sviestą ir beriam 50 gramų cukraus (ketvirtadalį). Tešlą sulankstom: iš akies padalinam į tris dalis ir šonines dalis po vieną lenkiam vieną ant kitos. Tada per visą ilgį pabarstom 50 g cukraus (antrą ketvirtadalį) ir vėl sulankstom iš trijų dalių į vieną. Suvyniojam į maistinę plėvelę ir dedam į šaldytuvą valandai (arba pernakt).
3. Ant kočiojimo lentos pabarstome cukraus (vietoj miltų), pasidedam pakilusią tešlą ir iškočiojame ją į stačiakampį, pabarstome 50 g (trečiu ketvirtadaliu) cukraus. Vėl sulankstome į tris dalis ir dedame šaltai dar valandai (nepamirškite plėvelės!).
4. Tešlą išimame iš šaldytuvo, dedame į kepimo formą, pirštais formuojame pagal ją. Viršų pabarstome likusiu 50 g cukraus ir palaistome tirpintu sviestu. Kepame apie 40 min. 220 laipsnių orkaitėje, kol viršus stipriai karamelizuosis. Voila!