2012 m. birželio 29 d., penktadienis

Le Rouge


Le Rouge: iki tobulybės - kaip iki kosmoso


Senokai dairiausi į Le Rouge restoraną. Duris atvėręs ne taip seniai, viliojo gražiu interjeru, skoninga reklama įvairiose tinklapiuose, rašančiuose apie restoranus ir maistą. Viliojo ir tuo, kad skelbėsi esantys prancūzišku restoranu, o tokių Kaune išvis nerasi. Pasitaikius progai išbandyti, apsidžiaugiau ir... et. Bet apie tai išsamiai.


Interjeras man pasirodė ganėtinai skoningas ir kai kuriose detalėse išmoningas: didžiulis prancūziškų atviručių šviestuvas labai stilingas ir įdomus (puiki idėja šviestuvui namuose, o jei dar iš mielų draugų atviručių... tik kas jas dabar dar rašo?), a la modigliani paveikslai, nespalvotos nuotraukos, daug gėlių, gražiai suderintos spalvos. Jaukumo suteikia ir užuolaidomis atskirta viena restorano erdvė nuo kitos. Iš esmės daug privatumo tokiame restorane nerasi, nes staliukai netoli vienas kito, tačiau yra kelios salės, tad jaukesnį kampelį išsirinkti gali pavykti. Jei labai pasistengsit :) Iš tiesų, kiek teko kartų užeiti - be rezervacijos nepateksi, o keista.. Neišrankūs ir gausūs kabakų lankytojai išlepino senamiesčio kavines visame kame.


Vakaras prasidėjo nuo to, kad meniu gauti buvo šioks toks iššūkis, bet dar didesnis iššūkis pasirodė bendravimas su padavėju. Keista, bet papasakoti apie patiekalus padavėjas nesugebėjo praktiškai nieko. Paklaustas antrąsyk (ar tikrai nešaldyti produktai?) – juokėsi į akis – tad likome visi nesupratę ir pasimetę, sulaukę tokios reakcijos. Nejaugi personalas nemokinamas bendravimo ir darbo kultūros? Užsakymo viršūnė buvo tai, kad padavėjas ėmė aiškinti apie savo skonį ir ką jis rinktųsi, bet tai gal mano skonis kitoks? Aš juk tik noriu sužinoti kas bus tame patiekale iš tiesų!!!  Džyyy, norėjosi išgirsti, kad, tarkim, šiandien gavome puikios jautienos, lietuviškos, tokios ir tokios veislės, šviežios ir tiesiai iš ūkininko - va čia man būtų argumentas. 


Po ilgo pusvalandžio laukimo, mums patiekė karštą užkandį - varlių šlauneles su kažkokiomis daržovėmis. Kodėl sakau kažkokiomis? Nes aš jų nevalgiau! Aš už daržoves visomis keturiomis, tad, paklausite Jūs, kodėl aš jų nevalgiau? Nes neturėjau kaip - lėkšteles varlių šlaunelėms valgyti atnešė gal po 15 minučių (spėkit, ataušo jos ar ne?), įrankių joms išvis ne. Ką gi, suvalgėme rankomis, jas pasivalydami į medžiagines servetėles, nes popierinių paprašius, niekas neatsiminė atnešti. Nors šlaunelės buvo tikrai neblogos. Kažkada, n metų atgal teko valgyti jas Vilniuje, viename garsiame restorane Pilies gatvėje, tai jos buvo tikrai puikios, todėl lyginimo būdu suteikčiau apie 6-7 balus.


Sulaukėme užsakytų salotų dar po gero gero pusvalandžio. Aš rinkausi salotas su skrebučiais su ožkos sūriu - skrebutis ir sūris buvo labai vykę, šviežias sūris, neperdžiūvęs skrebutis, bet salotos... Nežinau ar galima jas padaryti labiau beskones - lapai lyg ir švieži, bet labai sausi, padažas kažkoks gal ir buvo, bet arba jo buvo labai mažai, arba jis buvo visai be skonio. 
Dar po valandėlės atkeliavo karšti patiekalai. Labai norėčiau šitoje vietoje atkreipti dėmesį, kad tuo metu restorane buvo maždaug 50 žmonių ir... DU padavėjai, kurie dirbo ir salėje, ir už baro. Mūsų padavėjas pradėjo nešti karštus patiekalus nuo vieno stalo galo, kol priėjo iki kito – praėjo turbūt geros 10 minučių. Visi mandagiai laukėme, kol paskutinis bus aptarnautas, tada tik ėmėme valgyti. Todėl ir vėl maistas buvo vėsokas. Ar nebūtų logiška, kad antrasis padavėjas turėjo būti skubiai permestas aptarnauti mus, kad visi kaip įmanoma laiku gautų savo karštus patiekalus ir ramiai valgytų? Man būtų. Bet bijau, kad mano logika ne visiems taikoma. 


Taigi... aš valgiau lašišą. Pati lašiša iš savęs buvo visiškai gera, ją sugadint nėra lengva, jei išlaikai natūralų skonį - tada viskas super. Na bet kas su ja kartu buvo padėta - oh no! Trys ištižę šparagai - bet taip normaliai ištižę, paruošti lyg žmogui su protezais, ar dar geriau - išvis be kramtymo įrangos. Padažas riebus ir bjaurus (ačiūdie nepamiršo citrinos pridėti, nors tai išgelbėjo) - kuris visai užgožė lašišos skonį. Ir dar šalia sausa, vėsi ir pobjaurė bulvių košė. Supratau apsigavusi, kai pamačiau šalia boeuf bourguignon – ir netgi paragavau kąsnelį. Ten buvo tikrai puikiai troškinta mėsa su gardžiu padažu, minkštutėle bulvių koše bei gražia ažūrine sūrio juosta. Už tai duočiau net 9 balus, manau. Šalia kolega valgė įdarytą vištieną, nei gyrė, nei peikė, bet vizualiai atrodė sausoka. Žodžiu, jei vis dėlto po mano įspūdžiu rizikuosite ten užsukti - ko gero šiuo metu tai vienintelė vieta Kaune, kur galima gauti varlių šlaunelių – imkite jautieną pagrindiniam patiekalui, gal nenusivilsite!


Desertui – rūgštus desertas. Rūgščios žinios, sako per vieną radijo stotį, norėdami papasakoti ką nors nedžiuginančio. Tad štai - nedžiugina. Mačiau suapvalėjusias kolegės akis, įsidėjus pirmą kąsnį. Ir mačiau pastumiamą nuo savęs deserto indelį. Kuo toliau. Nes toks bjaurumas gali būti tik kuo toliau. Tai buvo creme brulee – absoliuti prancūziška klasika, kurią pati esu gaminus nekart ir nelabai įsivaizduoju, ką ten galima sugadinti. Juk tai tik cukrus, grietinėlė ir kiaušiniai. Šis buvo nesuvokiamos konsistencijos - lyg sukritęs, lyg sukrešęs, kažkodėl kartus ir visai nešaltas (nors turėtų toks būti). Paskendau kontempliacijose, kaip išgauti kartumą šitame deserte, ir man nepavyko surasti atsakymo. Nušvitimas neatėjo. Atėjo kitas suvokimas - aš ten daugiau neisiu, net dėl jaukios aplinkos, nes to negana, tikrai negana. Todėl drąsiai teigiu - yra niša geram prancūziškam restoranėliui Kaune, gal kas pagaliau tai padarys?

12 komentarų:

Unknown rašė...

WTF... Rimtai? Kai mes buvom, tai viskas buvo labai super. Padavėjas labai malonus. Tiesa, mes daug ir nepriekabiavom prie jo, nes vis tik 5 mergos buvom, tai buvo ir taip kas veikt :D
Mano žuvytės buvo geros, juodasis pudingas irgi skanus. Atnešė viską labai greitai. Gal ne ta pamaina buvo?

bea rašė...

tai tu turbūt pirma ir vienintelė, iš kurios girdžiu teigiamą komentarą. :) Nieko gero ten nebuvo :)

Eglė rašė...

aš ten lankiausi 2 kartus, pirmą kartą viskas buvo puiku (nors svogūnų sriubos nerekomenduočiau, bet keptas kamembertas buvo puikus), tad drįsom antrą kartą nueiti su svečiu, tipo, va kokią šaunią vietą radom.. svečias mėgsta jūros gėrybes, tai liko nepavalgęs, o ir ką gavo nelabai patiko: langustine mėsos buvo lygiai arbatinis šaukštelis (tai ,,sočiai'' užkando, kol mes sriubas srėbėm), o jūros gėrybių troškinyje tos gėrybės buvo pervirtos ir tiesiog užkastos česnakų-žalumynų tyre... be to, įtarimų man sukėlė jų visur kišama bagetė - abu kartus ji buvo padžiuvusi :/ su aptarnavimu bėdų neturėjom :?
trečią kartą matyt nebeisim :))

Anonimiškas rašė...

Uzkliuvo, kad tavo bulviu kose buvo bjauri, o stalo kaimynes - puiki, lyg skirtinguose puoduose jas butu vire...

bea rašė...

Kaimyno, ne kaimynės.
ir ne tai užkliuvo - o daug visko, jei perskaitėte atidžiai. :)

Anonimiškas rašė...

Taip jas manau verda skirtinguose puoduose, bulvių pure prie lašišos ir bulvių muslinas su jautiena yra visiškai skirtingi dalykai

Anonimiškas rašė...

Nusivyliau... Maniau, originalų receptų sužnosiu, o čia lazdavonė. Gal ir prastai tą dieną buvo, už tai negali girti, bet antraštė, nors šmaikšti, kaidina. 5 minutes teko prarasti...:(

Unknown rašė...

Na kaip suprantu akivaizdžiai nepatiko aptarnavimas ir jo tempas. Nuo tempo priklauso ir maisto kokybė. Gal būt tikrai reiktų daugiau padavėjų.

Bet buvome du kartus - eisim ir trečią. Maistas tobulas. Esant dideliam lankytojų kiekiui - aptarnavimas lėtėja... Bet vistiek: antis, aviena, o ypatingai jautiena - super. Jūros gėrybės - vidutinės.

Abiem atvejais buvo mandagus ir geras aptarnavimas - bei laisvų vietų tikrai buvo.

Visiems būna blogų dienų. Bet nepręsčiau iš vieno apsilankymo ir piko metu.

Nors aišku, geras restoranas ir žemei drebant - geras.

http://www.laukineszasys.lt/apzvalgos/le-rouge-kauna-paliekate-uz-duru/

Julė rašė...

Buvome su Asta Č. ir valgėme.. Labai panašiai - aš griebiau salotas su skrebučiu (nes su vegetariškais jiems ni očyn, bent jau pagal meniu), o Asta - lašišą.
Na, apie salotas atsiliepimai tik teigiami :) - duonelė smagiai paskrudusi ir traški, sūris skanutėlis, o pačios salotos gal vos nuobodokos, bet patiko - kažkaip gudriai teisingas tas užpilas buvo. Gal tau pamiršo :)
Gavom ir vandens iš krano su citrina. Visada pliusas.
Aplinka tai man, išsipopinusiai Budapeštiškose prabangose, ne itin, ne itin.. Antrąsyk turbūt nebeičiau - yra Kaune ir įdomesnių vietų.

Anonimiškas rašė...

labai pretenzingas suvarymas...toks be argumentu, bet lietuviskai piktas. fe

Anonimiškas rašė...

Mes buvom 3 kartus ir eisim ketvirtą. Gal mums tiesiog sekasi?
Jūros gėrybių net nereikia tikėtis stebuklingų, nes praktiškai visi restoranai jas naudoja šaldytas, netinkamai atšildytos jos tampa tragedija...šviežių kainos kosminės, galiojimas trumpas...trumpai tariant neapsimoka.
Šparagai ištižę...per greit šaldytus atšildė ;)
2 padavėjai 50-čiai žmonių tikrai per mažai...sutinku, užtai ir gavosi toks balaganas.
Kartus ir sukrešėjęs creme brulee? Gal netyčia ant per aukštos temperatūros pakepė? Gal grietinėlė buvo ne pirmos jaunystės?
Taip jau yra, kad restorane svarbiausia pirma įspūdis. Jei jis blogas, nepasitenkinimo lavina ritasi įspūdingu greičiu, ieškant prie ko prikibt ir prikimbama, nors ir ne visada adekvačiai. Jei geras įspūdis - atleidžiamos visos po to sekančios klaidelės ;)

Anonimiškas rašė...

Teko vakar pasedeti sitoje kavineje, tai desertas skambiu pavadinimu ,,Trigubas malonumas" buvo tragiskas: senas ekleras, perziuves ne pirmos jaunystes varskes pyragas...