Mano Paryžius

3 naktys ir 2,5 dienos. 5,5 balai malonaus laiko (iš 5). Vasara, karštis, atostogos ir greitas sugrįžimas į rudeninę realybę. Iš tiesų, tas pasibuvimas jau atrodo kaip sapnas atmerktomis akimis per pietų pertrauką besisukiojant darbo kėdėje. Bet turiu nuotraukas – jos man primins pasiplaukiojimą Sienna, blaškymąsi karštyje aplink Notre-Dame, minias žmonių prie Sacre Coeur – ten uždegiau žvakelę už save ir artimuosius beigi draugus, patikusį Mmmmm... vyną.


Keli man malonūs pastebėjimai apie Paryžių:


1. Mandagūs žmonės, tame tarpe ir vairuotojai. Nesvarbu, ar tu eini degant raudonai šviesai, ar prieš tavo nosį sustojo krovininis autobusiukas ir ramiai kraunasi, o jo aplenkti galimybės nėra – ne, ne, ne, niekas nemirksi, nepypsi ir neputoja. Ir kaip jie parkuojasi - lietuviams labai reikėtų pasimokyti. Iš abiejų pusių vos po mažą tarpelį, o jie sugeba ir išvažiuoti, ir įvažiuoti, ir pasistatyti lygiai lygutėliai.

 2. Paryžiečių plaukuosenos – neįtikėtinai dažna atrodė, lyg būtų ką tik išėjusi iš kirpyklos. Visi plaukeliai vietoje, sustyguoti, suglotninti, išpurenti – nelygu šukuosena.


3. Sankryžos. Patenki į sankryžą ir nesuvoki, kur ir kaip sukti, mat susikerta kokios 6-8 gatvės...


4. Balkonai. Na, tie prancūziški – išraityti, išrangyti, visai kaip nėriniai. Nuostabaus grožio!

5. Saldumynų parduotuvėlių asortimentas – ech kokie pyragėliai, pyragaičiai, keksiukai.

 Noriu ten dar ir vėl.

Dar daugiau foto