Macarons
100 g baltymų
50 g cukraus
110 g migdolų
200 g miltelinio cukraus (tiksliau cukraus pudros, blin)
Baltymus išplakame iki standžių putų, tada suberiame cukrų ir plakame toliau, kol jie bus standūs ir tvirti.
Migdolus virtuviniu kombainu sutriname iki miltų. Suberiame cukraus pudrą ir gerai išmaišome. Tada migdolus suberiame į baltymus ir atsargiai sumaišome. Jei įmanoma, maišome kuo trumpiau, nes ilgai maišant tešla skystėja.
Konditeriniu maišeliu ar švirkštu su plačiu antgaliu išspaudžiame maždaug 3 cm skersmens kauburėlius ant kepimo popieriumi išklotos skardos.
Be abejo, reikia palikti atstumus tarp sausainėlių. Aš juos palikau nemažus, bet vis tiek jie sugebėjo vienas su kitu susijungti. Be to, tokiam kiekiui reikėjo daryti dvi skardas, o aš norėjau sutalpinti į vieną, kadangi ant viryklės stovėjo višta, pasiruošusi įskristi į orkaitę ir spėti iškepti bendriems sekmadienio pietums.
Kepame 150 laipsnių orkaitėje 12 min.
Iškepusius pyragėlius atvėsiname ir po to sulipiname po du su kokiu nors mėgstamu kremu. Mano atveju tai buvo pusė juodo šokolado plytelės, ištirpintos su dviem šaukštais pieno.
13 komentarų:
Atrodo labai labai :) Aš nesityžtu bandyt, bet jau tuoj pribręsiu :D tiesa, pirkau iki macarons, visiškas šlamštas!
Nesupyk, Bea, skaniai neatrodo...
Aptrupėjęs... ir to tipinio 'sijonėlio" nesimato...
Sijonėlio nėr. faktas. Nelaukiau valandos, nes neturėjau jos, gal todėl jo nėr. Bet skonis buvo puikus. Niekuo nenusileido Pierre Herme...
Ir kodėl greičiausi kritikuoti tie, kurių tinklapyje apskritai nėra nieko įspūdingo? Paieškojau, bet neradau ten šito stebuklo, nei jo sijonėlio (kas tai per daiktas tas sijonėlis?), už tai pati kepiau vakar, nes vienintelė bea sugebėjo pateikti receptą negąsdinančiai manęs, taigi galiu pasakyti, kad iki šiolei beprotiškai savimi didžiuojuosi, nes iškepiau!!!! ir netgi dalis gavosi beveik neaptrupėję ir apvalūs (būtų čia buvus Pierre Herme, tikrai būčiau varius priduot), aišku kita dalis tiesiog suskilo, manyčiau todėl, kad per anksti ištraukiau. O štai skonis buvo kažkas tobulo, dėl manęs galėjo ir pertepimo nebūti, ne tik sijonėlio. Viskas buvo suryta akimirksniu ir pateisino posakį "dangiški migdolai" :D Pasinaudodama ta iškilminga proga dar norėčiau pridurti, kad kai atsikeliu ryte dirbti, pirmiausiai atsidarau šį tinklapį ir pažiūriu ar jame manęs laukia nauja užduotis, gaunasi kaip kokia sielos atgaiva, gelbėjanti nuo įvairių sezonų depresijos, kažna kodėl tas nenutinka, kai atsidarau kitus tinklapius? (giliai mąstantis smailikas)
Rozmarinai, ačiū už tiek komplimentų ir palaikymą :). Labai džiaugiuosi, kad kepei ir tu :) O sijonėlis toks daiktas, kai suformuotus pyragiukus paliekame ant skardos kokia valandai iki kepimo apdžiūti ir tada jie ciut pabliūkšta ir turi gautis toks sijonėlis.
Tiesa, aš dažniausiai pati iš anksto nežinau, ką ir kada gaminsiu, aš spontaniška ir impulsyvi, sugalvoju ir darau. Todėl niekada nežinau, kada bus naujas įrašas ir koks. :) Bet džiaugiuosi, kad tokie komentarai mane motyvuoja :)
Nu tada sijonėlio matyt nebus, nes pas mane gaminant už nugaros trypia gauja amžinai mirštančių iš bado asmenų, kurie rėkia greičiau arba surysim nekeptus. Taigi orientuojamės į kiekį beigi skonį, ignoruodami grožį :D
kažkaip negaliu susilaikyt. o kodėl taip jautriai į kritiką reaguoja tie, kuriems ta kritika net ne skirta? Nu kam lįst į šikną amžiais ir girti, ajajajaj? Man rodos, gerb bea yra pakankamai protinga, kad suprastų, kiek ta kritika teisinga ir kiek ne, į komentarą atsakė, vsio dela zakryta. Žmonės, davai nenusileidžiam iki 'nusivylusių namų šeimininkių' lygio, neįdomu.
O kalbant į temą, tai makaruuunai visada man išliks paslaptimi, nesuprantu, kaip jie žmonėm išvis gaunasi. man jie kažkokie išskydėliai visada būna, o ne tokie pasipūtę ir traškūs... :((
Na kritika yra kritika. Aš nieko prieš :) Necenzūruoju, o publikuoju visas nuomones, kokios jos bebūtų. Tik jei jau kas nors ims peštis, tai tikrai trinsiu :). Nemėgstu triukšmo ir pykčio. Geriau sukramtom kokį makaroną :). Peace!
Ką aš ir norėjau pasakyti, kad jei ateitų, koks blogeris, savo bloge publikavęs puikius makaronus, tai būtų norma iš jo lūpų tokia kritika. Bet kai tai daro žmogus, kuriam dar tiek ir tiek iki tam tikro lygio, na tai skamba kaip piktybiškas bandymas įgelti, nes pats nesugeba, kad nepagalvotum, jog čia vėl jautrus puolimas tavo adresu, pateiksiu pavyzdį, kai dar dirbau teisinį darbą, dažnas reiškinys būdavo, kad ateina tarkim, koks pardavėjas ir moko mane kaip paruošti ieškinį, nes jis gi žino geriau, jam kaimynas, krikšto tėvo kumeliukas ar dar kas nors sakė, tai taip ir bet kurioje kitoje situacijoje. O išsakiau savo nuomonę tik todėl, kad manyje yra gilus tokio kvailo (kvailo, nes protinga yra tylėti ir laikytis atokiai nuo reikalų, kurie su tavimi nesusiję) teisingumo jausmas, kai matau neteisybę, norisi ją išlyginti :D
Bet lygybės vardan ir aš pakritikuosiu :D bea, ta morkų chalva tai tiesiog neįtikėtinai šlykštaus skonio, kaip tu galėjai ją valgyt? Tiesa, teisybės dėlei turėčiau įterpti, kad morkos mano mylimiausių daržovių sąraše užima ko gero paskutinę vietą.
xixi.. O aš morkas myliu :).
Atrodo ne kaip parduotuviniai, bet tikrai skanu :) Maniškiai lygiia taip pat atrodo :D tip top. Su migdolų žievelių gabaliukais ir neapvalūs. Bet juk visad yra kur tobulėti :)
Medalis uz pirma bandyma :) Maniskiai pirmus 2 kartus atrode panasiai. O 3-iaji jau ir sijoneliais, ir forma didziavausi :DD
Sekmes kituose bandymuose!
Ačiū :).
Medalis nebūtinas, man svarbu, kad jie dingtų nuo stalo ypatingai greitai - tai pats geriausias komplimentas.
O kad dar kepsiu - tai be abejo :) Kiekvienąkart, kai darysiu creme brulee ar dar ką nors, nuo ko liks baltymai - visada!
Rašyti komentarą