O dabar apie tą minėtą nerealųjį pyragą. Jis susijęs su ta juodai balta sage, kurią dovanojau savo kitai mamai. T.y., nebūtų sagės, nebūtų ir pyrago recepto, nes nebūčiau pas ją apsilankiusi, ji nebūtų papasakojusi ir prašau – šitoks pyragas būtų prarastas plačiai visuomenei. Noriu neperdėdama pabrėžti, kad praradimas būtų ryškus. O tai savaime suprantama reiškia, kad pyrago nerealumas visai nėra perdėtas, jis gali būti patvirtintas liudininkų parodymų. Jei netinka jums giminystės ryšiais susiję liudininkai, ragavę šį konditerijos šedevrą, turiu ir nepriklausomą ekspertę – kaimynę-draugę, kuri pasižymi išlavintais pojūčiais ir skonio receptoriais, ir kuriai jos pojūčiai padiktavo paprašyti pakartojimo.
Po šios puikios įžangos, prašom receptas (tiesa, aš vis galvoju, kad būna žmonių, kurie savo firminių visokių ten išgirtų ir išgarsintų šedevrų receptus slepia ir džiaugiasi pagyrom neišduodami technologijos, o va aš ne tokia. Keista, bet mane tik džiugina, jei koks įdomesnis receptas pasklinda plačiai, kaip kažkada nutiko su tartos receptu, kurį paskleidžiau supermamos forume – jis kaip koks virusas užkariavo daug virtuvių, tame tarpe ir ko gero visi mano bendradarbiai jį išbandė ir su pasisekimu perdavė draugams, giminiečiams ir prijaučiantiems. Man tai atrodo būtina, kad tas šedevras gyvuotų, o tarta per visas vaikų šventes ugdymo įstaigose paprastai dingsta pirmoji ir visi jos recepto prašo.):
Pagrindas:
2 pakeliai sausainių Selga (naudojau 1 karamelinį ir 1 kondensuoto pieno skonio)
1 pakelis sviesto (naudojau 200 g Rokiškio sviestą. Ne tepų riebalų mišinį, o sviestą!)
Sausainius sutrinam į trupinius. Aš tai dariau kombainu su peiliu, jei tokio dalyko neturite, galite sausainius įdėti tarp popieriaus lakštų ir sutrinti kočėlu. O jei neturite net kočėlo, naudokite švarų butelį. Sausainių trupinius tada užpilame ištirpintu sviestu ir išmaišome. Kepimo formą išklojame kepimo popieriumi ir suberiame į ją pagrindo masę bei gražiai šaukštu apspaudžiame ją prie dugno ir kraštų.
Įdaras:
O štai čia ir prasideda įdomybės. Įdarui reikia pasiruošti IŠ ANKSTO! T.y. prieš kelias dienas.
2 litrai kefyro (Naudojau įprasta parduotuvinį 2,5 proc. riebumo)
1 stiklinė cukraus
5 kiaušiniai
Su kefyru tenka pažaisti, tad klausykitės kaip aš tai dariau: trečiadienio vakarą nusipirkau kefyrą ir sudėjau jį į šaldymo kamerą, ketvirtadienio vakarą jį iš ten išsiėmiau, tada nakčia pasiuvau sūrmaišį, bo tokio neturėjau. Man rekomendavo pasiūti jį iš elementarių 40 den moteriškų pėdkelnių, ką aš sėkmingai ir padariau – nukirpau kojų dalį ir iš liemens srities padariau maišą – užsiuvau abiejų klešnių likučius su siūlu ir išskalbiau (na nešiotos gi buvo, naujų gaila...). Penktadienio rytą aš paėmiau puodą su skylutėmis (nuo garpuodžio, bet galima naudoti ir sietelį), jį aptempiau tuo kojinės maišu, po apačia pastačiau kitą puodą ir į kojinę supyliau atšilusį kefyrą. Išėjau į darbą. Grįžusi iš darbo radau puikiausiai nuvarvėjusias išrūgas ar kažką ten, ką sėkmingai supyliau į kanalizaciją, o tą likusią gražią baltą masę pasilikau. Štai tada ir gauname pagrindinį įdaro ingredientą ir galime grįžti prie pyrago!
Taigi, trynius su cukrumi išsukame iki baltumo, baltymus išplakame. Į trynių masę lengvai įsukame kefyro tirštimą (ar kaip jį pavadinti) ir atsargiai įmaišome išplaktus baltymus. Masę sukrečiame ant sausainių pagrindo ir kepame maždaug 45-50 min. 180 laipsnių orkaitėje.
Iškeptą pyragą pabarstome cukraus pudra.
Purumas ir švelnumas jo neišpasakytas, tirpsta burnoje ir šiaip labai labai geras pyragas. Tiesa, jei kam kils klausimų – nereikia jokių kepimo miltelių, jokių kvapų (vanilės ar citrinos, ar dar ko) irgi nenaudojau.
Ir tikrai neišsigąskite to šaldymo-atšildymo ir varvinimo, viskas labai nesudėtinga, netrunka ilgai, tik reikia nepamiršt atlikt ir viskas. O pats pyragas po to jau labai greitai ir lengvai pasidaro.
