Mielinės bandelės

Mano dainuojantys vaikai prieš Kalėdas turi TIEK renginių, kad galima sukreizėti. Tai ten dainuoja, tai ten važiuoja ir t.t.t. Visada reik pritept sumuštinių, įdėti pakramtukų ir pan. Taigi iškepiau bandelių su dešrelėmis. Viena bėda, kad neapsižiūrėjusi jas dar ne visai ataušusias uždariau ir jos dėžutėje suprakaitavo ir sudrėko :). Viskas per skubėjimą... Et. Bet likusios namie buvo labai skanios. Tešlos receptas iš tos pačios knygos, kaip ir keksas.

Tešla:

500 g miltų
250 ml pieno (pašildyti truputį)
20 g šviežių mielių
1 kiaušinis
50 g cukraus
50 g sviesto ar margarino (ištirpinti)
5 g druskos

Išeiga: dvi skardos :)
Mieles sumaišome su šaukštu cukraus ir paliekame trumpam. Tada tiesiog užminkome tešlą ir paliekame šiltai pakilti. Kai pakils, kočiojame ir formuojame bandeles. Tokias, kokias patinka. Aš pjausčiau trikampiais ir vyniojau į jas dešreles. Tada patepiau tryniu išplaktu su šaukštu pieno. Palikau dar pusvalandį pakilti.
Kepti reikia 220 laipsnių orkaitėje 8-12 min.
Skanumėlis :)

Tvirto kūno keksas

Yra tokia mano mėgstama knyga, iš kurios gvelbiu bazinius tešlų receptus. Vakar kepiau Drezdeno Stollen pagal variantą iš Neringos blogo, pastačiusi kildinti tešlą, nutariau išnaudoti laiką ir iškepti ką nors kito. Keksą. Paprastą, tvirto kūno keksą. :) Taip, žinau, ne apie vyną kalbu, bet vis tiek, šitas keksas tvirto kūno ir pašvilpkit jūs man, jei norit.

Tvirto kūno keksas

(66 psl., I receptas)

300 g miltų

200 g sviesto ar margarino

200 g cukraus

4 kiaušiniai

200 g razinų

1 šaukštelis kepimo miltelių

Vanilė ar kitokie mėgstami kvapai

Sviestą išsukam iki purumo, tada mušame kiaušinį, beriame po šaukštą cukraus ir miltų (sumaišytų su kepimo milteliais), išsukame. Ir taip po truputį viską sudedam. Kai tešla paruošta, į ją įmaišome nuplautas ir nusausintas razinas, kvapus. Kepame riebalais išteptoje keksinėje formoje apie 45-55 minutes įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje. Kai iškeps (pabadžius pagaliuku turi būti sausa), ištraukiame, atvėsiname ir pabarstome cukraus pudra. Galima glazūruoti cukraus pudros ir citrinos sulčių glazūra (apie 1/2-1 stiklinės cukraus pudros sumaišoma su 2-4 šaukštais citrinos sulčių).

P.S. aš razinas sumaišiau su šaukštu kakavos ir dėjau tik kekso apačioje, todėl tas vienas kampelis toks rudas.

Canon, "Fotoprojektai" ir "Notre Vie"

Prieš kelias savaites mano pašto dėžutėn įkrito kvietimas į Canon renginį. Buvimas tinklaraštininke išties kartais labai džiugina. Tokie renginiai man vertingi ne tik žiniomis, bet ir pažintimis bei bendravimu. Visada yra apie ką pakalbėti su kitais tinklaraštininkais, juolab, kad mus visus vienija meilė maistui, knygoms, žinioms ir tobulėjimui.

Šio renginio organizatoriai net trys: svetingai mus priėmusi ir vaišinusi vyninė "Notrie Vie", fotografavimo studija "Fotoprojektai" ir Canon.

"Notre Vie" buvau ne pirmą kartą - teko vasarą vakaroti, labai patiko. Kiti irgi minėjo, kad ko gero geriausia vyninė Vilniuje. Priėmimas - kaip senų gerų pažįstamų - šiltas, jaukus ir laaaaaaaaabai svetingas. Nepykite, nepajėgėme tiek suvalgyti, nors ir labai skanu buvo: keptas camembert'as, užkandžių lėkštė (sūriai, kumpis, alyvuogės, saulėje džiovinti pomidorai), quesadilla (kesadilija), užtepėlė iš saulėje džiovintų pomidorų su kaparėliais, šokoladinis pyragas ir t.t. Viskas buvo žiauriai gardu. Nors... šokoladinį pyragą būčiau pagardinusi grūstomis kardamonų sėklomis - labai norėjosi cinkelio jame. Bet daugiau nieko nekeisčiau, mat mėgstu sugrįžti į pamiltą vietą ir rasti ten tai, ką prisimenu.

Canon'as iš savo pusės davė mums pažaisti naujais fotoaparatais Ixus'ais: 220, 230, 1100 ir kt. Faini, spalvoti, lengvučiai ir plonučiai. Aš taip moteriškai pasakyčiau: lengva nešioti ir atrodo stilingai. Ir labai jau gražios jų spalvos, ypač ta rožinė... Techninių savybių neapibūdinsiu, neturiu tam kompetencijos, bet sako, pats geriausias Nikon'as - tai Canon'as (aišku turėjau tą pacituoti, nes aš irgi jau kelios dienos kaip turiu Canon'ą, dar tik įvaldysiu jį ir bus viskas ok).

"Fotoprojektai", kuriuos atstovavo Artūras Valiauga ir Gintaras Janavičius, su mumis pasidalino savo patirtimi fotografuojant maistą. Iš esamų baldų ir daiktų greitutėliai įrengė improvizuotą fotografavimo box'ą ir parodė, kaip canonai gali fotografuoti tiesiai į kompiuterį. Papasakojo, kaip apšvietimą padaryti, kaip komponuoti maistą. Išgyrė Canono soft'ą, todėl imsiu ir susiinstaliuosiu jį artimiausiu metu. Faini vyrukai tie fotografai man pasirodė. Tiesa, diskutavom apie maisto fotografavimo tendencijas, kiek pasakojo kiti bloger'iai bei kiek pati pastebiu, maisto fotogrija linksta į fotografavimą tikroje dienos šviesoje, kiek įmanoma natūraliau, kad nufotografavus, galėtum jį imti ir suvalgyti, kaip kad mes blogeriai dažniausiai darome - gaminam, kad valgyti, o ne kad fotografuoti. O profesionalūs fotografai, atlikdami komercinius užsakymus, fotografuoja studijoje prie dirbtinės šviesos. Mūsų klimato sąlygom didesnę metų dalį kitaip ir neišeitų.

Ir šiaip... labai kalėdiškas gavosi tas mūsų pasisėdėjimas - rytinio sniego pabaltintas Vilnius, kalėdinės vyninės dekoracijos, šventiška nuotaika, pažįstami šilti veidai - žiauriai gerai.

Meduoliai

Primenu, kad jau tikrai labai laikas kepti meduolius. Aš šiandien tai dariau gal kelias valandas. Mat nutariau padaryti meduolių ant pagaliukų - labai gražu dovanoti. Mano meduolių receptas - štai čia.

Kaju Katli

Kaunas jau turi savo gražią eglutę - idėja su plastikiniais buteliais man labai patiko. Tiesa tamsoje dar nemačiau, bet ir dieną ji įspūdinga ir labai gražios smaragdinės žalios spalvos. Fotografavau prieš pat atidarymo šventę, kai dar paskutiniai darbai vyko.

O Kaju Katli - tai receptas skirtas norintiems užsikočioti raumenį - daugiau nei 20 min reikia maišyti maišyti maišyti, o ta tešla vis tirštėja ir vis sunkiau pasiduoda maišymui. Nežinau, ar dar pasiryšiu pakartoti, nes ir pirmas kartas nebuvo pats sėkmingiausias - turbūt truputį per ilgai užsižaidžiau, nes tešla gavosi per sausa ir per trapi. Bet skanu tai tikrai. Man viskas su riešutais skanu. Recepto šaltinis - Indian Simmer.  Labai tinka kalėdinėms dovanėlėms gražiai supakavus padovanoti. Aš dariau iš pusės normos, bet pateikiu originalų receptą. 

Taigi mums reikės:

pusės svaro anakardžių riešutų (maždaug 0,5 kg)
1 puodelio cukraus (atitinka 200 g)
1 šaukšto ghee ar sviesto
trupučio aliejaus (naudojau saulėgrąžų)

Anakardžius užpilame šaltu vandeniu ir paliekam 6-8 valandoms ar pernakt. Tada nupilam, nuplaunam, nuvarvinam. Sutrinam iki vientisos pastos - mikseriu ar kombainu su peiliu. Trinant įpilam truputį aliejaus, maždaug šaukštą. Sumaišom pastą su cukrumi ir ant nedidelės ugnies storadugniame puode imame kaitinti. Visąlaik maišome, visąlaik, visąlaik! Maišome, kol pradės tirštėti ir tamsėti. Maždaug 15-20 minučių. Tada įdedame sviesto ir dar kruopščiai maišome - tešla turi susiformuoti į kamuolį. Tešlą galime dėti ant sviestinio popieriaus, juo užkloti ir iškočioti. Kai atvės, supjaustome gabaliukais. Arba galima formuoti triufeliukus.

Šokoladiniai keksiukai su žemės riešutų sviestu

Puikūs keksiukai, kuriuose dera ir saldumas ir sūrumas (nuo žemės riešutų sviesto). Viena draugė užbėgo pas mane trumpam ir išsinešė maišelyje keksiuką. Apie jį pamiršo iki kitos dienos, o tada suvalgė, užsigerdama kavos puodeliu. Paskambino ir padėkojo - sako, žinai, taip gerai buvo... Todėl siūlau iškepti ir dalintis. Labai labai dalintis, juk šventinis metas.

200 g sviesto ar margarino kepiniams
100 g cukraus
125 g saldinto kondensuoto pieno
3 kiaušiniai
190 g miltų
3 šaukštai nesaldintos kakavos
1 a. š. kepimo miltelių


Įdarui: žemės riešutų sviestas




Sviestą išsukame su cukrumi bei kondensuotu pienu iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius ir po kiekvieno kiaušinio išsukame. Tada įmaišome miltus, kakavą ir kepimo miltelius.
Po šaukštą tešlos dedame į keksiukų formeles, ant viršaus dedame arbatinį šaukštelį riešutų sviesto ir dar šiek tiek tešlos ant jo.
Kepame įkaitintoje 180 laipsnių orkaitėje apie 20 min.
Iškepusius keksiukus pabarstome cukraus pudra.

Šokoladinis tortas su grietinėle

Mano drambliuko svajonė, aj ne, ką ten svajonė, iššūkis - pagaminti tikrą Black Forest Gateau,t.y. Juodojo miško tortą. Bet tam reikia turėti specialų likerį, vyšnių uogienę ir šiaip nemažai bovytis. O tortų daryti aš, iš esmės, nelabai mėgstu. Žodžiu ne svajonė, o nesąmonė. Taigi padariau tortą a la Black Forest Gateau. Ir jis gavosi labai skanus, o ko daugiau reikia, jei ne paprasto įvertinimo - ištuštintų lėkštelių ir prašymų pakartoti. Beje, pažiūrėkite, kaip Hestonas Blumenthalis darė šį tortą. Po tos laidos In Search of Perfection serijos man visai nebesinorėjo net bandyti to tikrojo varianto...

Taigi tortas...

Šokoladinis biskvitas
150 g juodojo šokolado, ištirpinti
150 g kambario temperatūros sviesto
150 g cukraus
150 g miltų
6 kiaušiniai
1 šaukštelis kepimo miltelių
žiupsnis druskos

Sviestą išsukam su ištirpintu ir vos šiltu šokoladu. Po truputį vis maišant dedame trynius ir cukrų. Kai cukrus ištirps, sudedame miltus su druska ir kepimo milteliais. Baltymus išplakam iki standžių putų ir atsargiai įmaišom į tešlą per du kartus.
Tešlą pilame į tortinę kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi (manoji uždaromu šonu 26 cm skersmens). Kepame 170 laipsnių temperatūroje apie 40 min. (pabadžius mediniu pagalėliu, jis turi neapsivelti tešla). Visiškai atvėsusį biskvitą padaliname į tris dalis.

Kremui:
800 ml riebios plakamos grietinėlės
Cukraus pagal skonį (maždaug 125-150 g)

Šaltą grietinėlę išplakame su cukrumi iki standumo.

Papildomai: šaldytų vyšnių ar braškių, jei neturite, galima naudoti vyšnių uogienę. Manajame torte naudojama 250 ml šaldytų braškių apatiniam sluoksniui (braškes nuvarvinau, o su nuvarvėjusiu skysčiu sulaisčiau biskvitą), 1 stiklinė tirštos (sutirštintos gel-fixu) vyšnių uogienės viduriniam sluoksniui. Jei jūsų uogienė skysta, galima ją pavirti su šaukštu bulvių krakmolo, ji sutirštės ir bus tinkama pertepimui. Tik šiukštu nedėkite karštos - grietinėlė išsileis.

Taigi ant apatinio biskvito sluoksnio, sulaistyto braškių sultimis, dedame braškes ir ketvirtadalį grietinėlės. Dedame antrą biskvito sluoksnį, palaistom jį, sudedame vyšnias ir ketvirtadalį grietinėlės. Uždedame trečią biskvito sluoksnį, sulaistom jį (jei neužtenka braškių skysčio, galima sulaistyti stipria saldinta kava), palaukiam truputį kol sulaistymas įsigers ir gražiai aptepam ketvirtadaliu grietinėlės. Su paskutiniu ketvirtadaliu puošiame tortą. Dar galima jį pabarstyti tarkuotu šokoladu. Dedame tortą į šaldytuvą, kol ateis metas valgyti.

Paprasta ir skanu!

Šaltinis