Lietiniai, įvairūs

Turėjau garbės ir malonumo ruošti šios dienos pietūs, nes man laisvadienis-mamadienis. Tad iš vakaro ir padirbėjau. Tiesa, pastaruoju metu mane kamuoja klausimas, kur dingsta mano laikas ir kodėl aš nespėju visko, ką susiplanuoju. Todėl ėmiau atsisakynėti tokių "laiko valgytojų" kaip feisbukas (facebook), visokie forumai ir pan. Dar feisbuke žaisdavau fermą, tai ėmiau ir ištryniau ją velniop. Televizoriaus atsisakiau jau prieš pusmetį. Ir atvirai pasakius, visai nepajutau jokio trūkumo. Dabar jo keliamas triukšmas ir reklamos mane tik erzina. O tas žinias ir informaciją, kurios man reikia ar įdomu, gaunu iš laikraščiu, interneto, knygų, filmų. Tiesa, dar man liko valgymo ir maisto ruošimo malonumas. Taigi iš vakaro prikepiau lietinių, pagal tokią tešlą: 4 kiaušiniai 200 g perpus miltų ir bulvių krakmolo 500 ml perpus pieno ir vandens 2 šaukštai aliejaus (aš naudoju graikinių riešutų, bet tiks kokį turite) žiupsnelis druskos, šaukštelis cukraus. Kiaušinius su druska ir cukrum šluotele paplakam, įmaišom sausus produktus, tada po truputį pilam skystus ir maišom. Tešlai leidžiam pastovėti pusvalandį, kad išbrinktų. Kepam plonus lietinius. Įdarus dariau tokius: 1. Vištienos 1 svogūną smulkiai sukapojam ir kepiname aliejuj. Per tą laiką vištienos mėsytę (galite naudoti file, krūtinėlę ar pan.) smulkiai susipjaustom ir įdedam prie svogūno. Kai mėsytė apkeps ir svogūnai bus minkšti, pridedam virtų ryžių. Proporcijos turėtų būti 50/50 ryžių su vištiena. Dar dėjau sambar masalos, druskos ir pipirų. Įdaras gaunasi birus, bet labai skanus. Nepamirškite, kad jis turėtų būti truputį sūresnis, nei kad valgytumėte atskirai, kadangi blynų įdaras turi būti ryškesnis ir sūresnis. Dedam ant lietinių ir gražiai sulankstome. 2. Varškės Varškės pokelį sumetam į kombainą, dedam 3 šaukštus cukraus, įtarkuojam citrinos žievelės, įpilame riebios grietinėlės. Išsukam su peilio antgaliu, kad gautųsi vientisa minkšta masė. Dedam į lietinius ir sulankstome. 3. Sūrio Lietinį blyną patepam nemažu šaukštu lydyto sūrelio, ant jo dedame gabalėlį fermentinio sūrio ir sulankstome. Nuotraukoje matote lietinius su vištiena, nes vaikai iš karto pageidavo juos valgyti.

Bandelės su bruknių uogiene

Na, su sinusito klausimu susidorojom, o kas gali patart, ką daryt su patempta plaštaka??? Matyt darbe betampydama sunkius segtuvus pasitempiau ir jau trečia diena silpnumas rankoje, net arbatos puodą sunku nulaikyti. Beje, tai įtakoja ir rašymą klaviatūra... Geriu magnį, tepuosi smirdančiu voltaren, įdomu, gal kas galėtų pasiūlyti kokių ekologiškesnių priemonių? Anyway, šitokie reikalai visai neįtakoja mano noro draugauti su virtuve. Ir šįvakar žiauriai užsimaniau išsikepti bandelių. Ne, tai visai nereiškia, kad man norėjosi valgyti bandeles... Tai tikrai reiškia tik kad man norėjosi jas KEPTI. Bet vieną suvalgiau - buvo labai mielutė. Labai džiugino tai, kad vaikai irgi kirto ir sakė "mmmmm"... Manau, dar kepsiu tikrai.

500 g miltų

200 ml pieno

50 g sviesto

20 g šviežių mielių

100 g cukraus

1 kiaušinis

Žiupsnelis druskos

Uogienė

Cukraus pudra papuošimui

1. Mieles su šaukšteliu cukraus sumaišome ir pastatome šiltai, kad šiek tiek suputotų.
2. Miltus persijojame, įberiame į juos druską.
3. Pieną pašildome su sviestu (neužviriname, bet kad sviestas ištirptų). Pienas negali būti šiltesnis nei 40 laipsnių, nes nužudys mieles.
4. Kiaušinį išplakame su likusiu cukrumi.
5. Viską gražiai sumaišome ir tešlą išminkome, kad būtų vienalytė.
6. Tešlą apdengiame ir pastatome šiltai, kad iškiltų (1,5-2 val.)
7. Tešlą padaliname į 18 gabalėlių. Suformuojame rutuliukus, tada juos suspaudžiame, kad gautųsi plokščias skritulys. Į jo vidurį dedame šaukštelį uogienės, kraštus apspaudžiame ir suformuojame rutuliuką. Rutuliukus dedame ant skardos (aš patiesiau kepimo popierių) ir dar kildiname (šįkart skubėjau, tai šį žingsnį praleidau, bet rezultatas nenukentėjo) apie pusvalandį.
8. Bandelių viršų aptepame pienu.
9. Kepame 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20 min.
10. Iškepusias bandeles pabarstome cukraus pudra.

Šaltinis: www://whiteplate.blogspot.com

Sinusito žudymo technika ir padėka

Kokias geras dvi savaites galavausi sinusitu. Temperatūros neprilaikiau, tad į darbą pėdinau, tačiau savijauta nedžiugino. Antibijotikus toleruoju tik kritiniais atvejais, tad gydžiausi Gelomyrtol forte 4k dienoj. Ir kažkodėl šįkart man jis nelabai norėjo padėti. Dar naudojau bioptron, ~10-12 puodelių arbatos į dieną (tokių nemažų...), vilnones kojines, šiltą aprangą ir kt. Ir nieko :(.

Vieną dieną pasiskundžiau kolegei iš kito miesto ir ji man pasiūlė garintis su arbatmedžio aliejumi, t.y. į puodą su užvirusiu vandeniu įsilašinti 5-6 lašus arbatmedžio aliejaus ir virš jo pasigarinti (žinoma, dar užsimetus didelį rankšluostį ant galvos, kad garai nesisklaidytų į šonus). Man padėjo nerealiai, tiek sinusitui nelemtam, tiek kosuliui. Per pirmą vakarą pasigarinau 2 kart ir jau naktį buvo lengviau kvėpuoti ir tas baisus spaudimas galvoje sumažėjo.

Žodž, užsirašau, kad nepamirščiau ir AČIŪ, Viktorija!

Mano kūriniai

Pastaruoju metu labai mėgstu kabošonus ir siuvinėjimą. Tiesiog nerealiai atpalaiduoja! Iš kairės nuo viršaus: 1. Sagė - dovana sūnaus dainavimo mokytojai, kabošonas tvirtintas biseriu, karneolis 2, 3. Mano asmeninis žalias pakabukas. Kabošonas tvirtintas biseriu, biserio grandinėlė 4. Mano asmeninis pakabukas, swarovski kristalų gėlytė ir prailginimo detalė, apsiuvinėta biseriu 5. Sagė - kalėdų dovana sūnaus krikštamotei, biseris, akmuo 6, 7. Pakabukas- dovana sūnaus krikštamotei, kabošonas apsiuvinėtas biseriu, nerta grandinėlė 8. Pakabukas - dovana mamai, akmuo biseris, nerta grandinėlė

Tinginių lazanija

Šią savaitę vieną niūrų vakarą užsimaniau vakarienei kažko ne tokio jau ir lengvo pilveliui. Šaldytuvo turinys neįkvėpė kuliniariniams ieškojimams, nes visko buvo po truputį - galelis kumpio, šlakelis pieno, kampas sūrio... Taigi ir gavosi tinginių lazanija - greitai, nesudėtingai, bet skaniai! Namiškiai gyrė, vaikai valgė, tad ko daugiau norėti? Naudojau: 10 lazanijos lakštų (apvirti nereikia!) ~150-200 g tarkuoto fermentinio sūrio Raudonam padažui: 150 g kumpio 1 didelis svogūnas 1 morka 2 šaukštai pomidorų padažo (Kėdainių) Šiek tiek vandens, kad padažas būtų skystokas (gal apie pusę stiklinės) aliejus kepimui druskos, pipirų, prieskonių Pakepinam smulkiai supjaustytą svogūną, įdedam smulkiai sutarkuotą morką, kai suminkštės sudedam kumpį, supjaustytą kubeliais, pomidorų padažą, vandenį, pakaitinam. Beriam druskos, pipirų, mėgstamų prieskonių. Aš naudojau santa marios viduržemio jūros žolelių mišinį, Baltam padažui 40 g sviesto 1 šaukštas miltų 2 stiklinės pieno druskos, pipirų, tarkuoto muškato riešuto Sviestą tirpdome prikaistuvyje ir suberiam į jį miltus. Šiek tiek maišydami pakaitinam. Tadapo truputį pilam pieną visąlaik maišydami. Beriam druską, pipirus, muškato riešutą. Užviręs padažas turėtų sutirštėti, bet nedaug - manasis buvo tikrai skystokas. Mat visas skystis po to susigeria į sausus lazanijos lakštus. Kepimo inde "surenkame" lazaniją. Indo dugną ištepiau alyvų aliejumi, tada padėjau 2 lakštus lazanijos. Ant jos užpyliau trečdalį balto padažo, pabėriau trečdalį sūrio. Ant jo dėjau dar du lazanijos lakštus, uždėjau pusę raudono padažo, tada vėl: lakštai-baltas padažas+sūris-lakštai-raudonas padažas-lakštai. Ant paskutinių lakštų pilame baltą padažą ir beriame sūrį, kuris kepdamas apskrus. Kadangi mano forma nevisai atitiko lazanijos lakštų dydžius ir liko iš kraštų šiek tiek vietos (gal po 1 cm tikrai), tai aš dar kliustelėjau 1/3 stiklinės vandens į šonus ir įstačiau kepti. 180 laipsnių ~35-40 min. Išėmus reiktų palaukti gal 10 minutėlių, kol visi skysčiai iki galo susigers, tada galima pjaustyti ir skanauti.

Vasiljevo paroda Vilniuje

Šiandien turėjau galimybę apsilankyti mados istoriko Aleksandro Vasiljevo parodoje. Ir kaip smagu, kadten leidžiama fotografuoti ;) nors ir be blykstės. Suknelės ir aksesuarai sužavėjo netgi labai, batelaičiai mažutėlyčiai (32 dydžio), mikroskopinės pirštinaitės, visokie kitokie niekučiai.. Baisiai jau trapios moterėlės buvo 19 amžiuje. O jau talijos... Ech, mūsų laikų moteriai reikėtų ne vieną šonkaulį nusioperuoti, kad įlysti į tokius apdarėlius. Ir jokie banginio ūsų korsetai nepadėtų, tik operacija! Labi didelį įspūdį padarė rankų darbo nėriniai. Kiek ten kruopštumo, kiek lengvumo! Kaip voratinkliai...

Bananiniai keksiukai su šokoladu

Prieš pat darbo galą alkanom akim pamačiau šiuos keksiukus. Kaip tik turėjau tris minkštus bananus ir plytelę šokolado. Pasidaro super greitai, iškepa taip pat greitai, kaip ir pasidaro :). Minkštučiai, puručiai! Tiesa, paragavau tik kąsnelį, nes mol vakare nevalgau, bet vis tiek autoritetingai galiu pasakyti, kad verta išsikepti. Receptas iš štai čia. Pakartosiu su minimaliom redakcijom:

1 stiklinė miltų 1/2 stiklinės rupių miltų (ekstra) 1/3 stiklinės cukraus 1 arb. š. kepimo miltelių 1 arb. š. sodos 1 arb. š. cinamono

1 stiklinė trintų bananų ( apie 2,5 bananus ) 1 didelis kiaušinis 110 g margarino kepiniams 1/4 stiklinės pasukų/kefyro 1 arb. š. vanilės ekstrakto 1/4 stiklinės medaus 1 sulaužytas mažais gabaliukais pieniškas šokoladas

2 valg. š. cukraus 1/4 arb. š. cinamono

Orkaitę įkaitinam iki 180C. Keksiukų formeles iškloti formelėmis/patepti riebalais. Dubenyje sumaišyti miltus, rupius miltus, cukrų, kepimo miltelius, sodą, druską ir cinamoną. Kitame dubenyje sumaišyti bananus, kiaušinį, ištirpintą margariną. Supilti pasukas, vanilę, medų ir išmaišyti. Atsargiai į bananų masę įmaišyti miltų masę. Įmaišyti šokoladą. Kiekvieną formelę pripildyti tešlos (3/4 tūrio). Viršų lengvai apibarstyti cukraus ir cinamono mišiniu bei pašauti į orkaitę. Kepti apie 15-20 min. Man išėjo 16 vnt. Beje, viršaus nebarsčiau prieš kepimą. Iškepusius pabarsčiau cukraus pudra su truputėliu cinamono.