Tiramisu

Kiekvienais metais sau žadu padaryti Tiramisu ir niekada nepadarau. Šie 2012 metai pagaliau turi būti pasiryžimo metai. Visomis prasmėmis. Pasiryšiu pamilti save, pasiryšiu nestabdyti, pasiryšiu nebijoti, gal vien nuo to ims ir nutiks tai, ko nesitikiu. Visomis prasmėmis ir visur manyje :). O kad būtų dar ir saldu, darome Tiramisu. Receptas iš Beatos Nicholson knygos "Beatos virtuvė", mano priedas - likeris "Poema".

Tiramisu

300 ml stiprios kavos (užplikiau įprastą kavą, po kokių 5 min. perkošiau ir atvėsinau
4 švarūs, švieži kiaušiniai (pageidautina kaimiški)
Cukraus pagal skonį (knygoje rašo 5 šaukštai, man prireikė dvigubai daugiau)
500 g mascarpone sūrio
50 ml likerio "Poema" (dar turiu šiek tiek iš Poemos renginio)
300 g sausainių "Damų piršteliai"
2 šaukštai nesaldžios kakavos

Trynius atskiriame nuo baltymų. Į aukštesnį dubenį sudedam trynius ir 5 šaukštus cukraus, tada su mikseriu išsukame iki baltos purios masės. Kitame inde plakame baltymus, kai jie ima darytis panašūs į putas po truputį beriame likusius 5 šaukštus cukraus ir vis plakame iki standžių putų. Į trynius sudedame mascarpone sūrį, supilame likerį ir išmaišome. Tada atsargiai įmaišome išplaktus baltymus.

Kavą supilame į platesnį dubenį (kad piršteliai tilptų visu ilgiu). Mirkome sausainius po vieną: įmerkiame sausainį iš vienos pusės, apsukame į kitą ir ištraukiame. Viskas vyksta greitai, kad sausainis nespėtų visai išsileisti. Į permatomą ar keramikinį indą klojame dugną iš tų sausainių. Ant jų sudedame pusę mascarpone kremo. Pabarstome geru šaukštu kakavos.

Vėl dedame pamirkytus sausainius. Ant jų sudedame likusį kremą ir barstome likusia kakava. Statome į šaldytuvą bent kelioms valandos ar geriausia pernakt. Labai skanu! Ir daug.

Antrasis įrašas: kaukazietiškas plovas gamtoje

Kaip ir žadėjau, dabar apie tą skanumą, kuriuo svetingieji namai dalinosi su manimi. Tai buvo kaukazietiškas avienos plovas. Apie autentiškumą ar šaltinius negaliu nieko pasakyti, nes man niekas neleido prikišti nagų (nebent lupti svogūnus, ot na...) bei nesidalino informacija, o receptas sudegė lauže, gerai, kad prieš tai aš jį spėjau nufotografuoti.

Foto: mano.

Pagrindinio vaidmens atlikėjas: Gaminančios rankos

Spektaklis prasideda!

Kaukazietiškas avienos plovas gamtoje

Reikės:

Avienos (supjaustyti kubeliais kaip šašlykui) (pusantro kg)

Svogūnų (pusantro kg) - stambiais pusžiedžiais

Morkų (pusantro kg) - supjaustyti šiaudeliais

Česnakų (4 galvos) - nulupti tik viršutinę sausą odelę, pageidautina, kad galva nesubyrėtų į skilteles

Pomidorų (3 vnt.) - padalinti į 6-8 skilteles

Ryžių

Po saujelę džiovintų slyvų, abrikosų, kriaušių, razinų

Aliejaus kepimui

Prieskonių: ciberžolės, kumino, čili pipirų, kaukazietiškų prieskonių (yra Saldvos, sudėtis: kalendros, ožragė, krapai, kario prieskoniai, česnakai, bazilikai, druska, ciberžolės)

Malkų laužui 

Taigi užsikuriame laužą, į puodą (katiliuką) pilame aliejaus ir kaitiname. Gaminančios rankos dar padarė tokį triuką: į įkaitintą aliejų įmetė nuluptą nepjaustytą svogūną ir ten jį paskrudino, sako taip jis sutraukia iš aliejaus nereikalingus dalykus). Tą puikų svogūną sukapotą kirviu sukramsnojome su druska, kol laukėme plovo. Štai jis:

Tada į įkaitusį aliejų dedame mėsytę, uždengiame ir kepame apie 15 min. Po to įberiame prieskonius (negailime!), išmaišome, ant viršaus suberiame visus svogūnus, uždengiam ir paliekame juos šusti. Ilgokai... kol jie gerai aptirps ir susitroškins.

Ant svogūnų beriame morkas bei česnakus ir kliustelime vandens (verdančio). Troškiname toliau. Maišyti nereikia!

Kai morkytės suminkštės, ant jų sudedame pomidorus ir džiovintus vaisius. Dar paliekame plovą smagiai paburbuliuoti ir už kokių 15 minučių beriame nuplautus ryžius. Patikriname ar užteks skysčio, nes ryžiai jo nemažai sugers ir paliekame puodą geram geram pusvalandžiui ramybėje. Primenu - jokio maišymo! Tiesa, ir jokios druskos :). Man jos ir netrūko.

Štai ir viskas. Dieviška! ! ! Gaila nuotraukos lėkštėje nėra - 4 valandas besigrožėjus šerkšnu su nosį kutenančiu plovo kvapu, tesinorėjo valgyti valgyti ir valgyti. Pakartoti ir dar suvalgyti.

Pirmasis metų įrašas

Pirmasis naujų metų post'as tebūnie tiesiog pirmos metų dienos foto įspūdžiai. Visai netikėtai atsidūriau ten, kur net neturėjau supratimo kada nors gyvenime apsilankyti. Išties pavadinčiau tai kalėdiniu stebuklu... Bet man buvo labai gera: skanus priėmimas (apie tai bus vėliau), nuostabus kraštovaizdis ir pirmos metų šalnos palaižyta gamta. Su dėkingumu svetingiems namams ir jų šeimininkams:

Makaronų apkepas su žiediniais kopūstais ir sūriu

Kolegė man padovanojo knygą "Oliverio ministerija" - vis pažiūrėdavau į ją, bet nepirkau, tai vat ir gavau dovanų. Puikią apžvalgą apie šią knygą galite rasti Žaidimų aikštelėje. Nuo savęs pridėsiu, kad labai apsidžiaugiau, kad pagaliau kažkas Worcestershire padažą išvertė ne "vorčesterio" padažas, o "vusterio" - taip kaip ir reikia. Ir deja aptikau klaidą - kuminą išvertė į kmynus, ech...
O šįvakar sūnus pageidavo iš šios knygos vakarienei gauti Makaronų apkepą su žiediniais kopūstais ir sūriu iš 48 psl. Mano variantas:

Pusė žiedinio kopūsto
120 g minkšto čederio sūrio (jis būna kvadratėliais, atskirai supakuotais į celofaną)
Žiupsnis petražolių
250 g vamzdelio formos makaronų
150 ml grietinėlės
Sauja tarkuoto rokiškio fermentinio sūrio
Druska
Gabalėlis sviesto

Užkaičiame puodą su pasūdytu vandeniu. Kalafiorą padaliname į žiedinėlius. Kai vanduo užverda, suberiame kalafiorą ir makaronus (mano makaronams buvo nurodytas virimo laikas 7-9 minutės, tad juos įmečiau po 2 minučių nuo kalafioro įdėjimo). Per tą laiką, kol makaronai su kalafiorais verda, kitame nedideliame puode šildom grietinėlę su čederiu, kol ištirps. Sudedame petražoles. Įkaitiname orkaitę iki didžiausio karščio (250), įstatome kepimo formą su gabalėliu sviesto, kad jis ištirptų. Makaronus su kalafiorais nusunkiame, sudedame į kepimo formą, užpilame sūriu su grietinėle bei petražolėmis. Išmaišome, ant viršaus pabarstome tarkuotu sūriu ir kišame 10 min. į orkaitę. Paprasta ir skanu!

Pekino antis

Teko susidurti su tokiu iššūkiu... Iškepti Pekino antį! Hm... Čia mat giminaitis užsakė tiek antį, tiek pagaminimo būdą, o man teliko pildyt jo norus - Kalėdos juk, norų išsipildymo metas (aha, ir stebuklų, ir netikėtumų...). Prisižiūrėjau vaizdų youtube'ėje, videojug'e, prisiskaičiau receptų, antis atkeliavo ir atgulė ant stalo, o mano ieškojimuose dar vis nebuvo aiškumo. Namiškiai ją pasūdė ir pabarstė pipirais, o aš vis drąsinausi. Įsidrąsinau ir čiupau ją. Tiesa, originaliame recepte visai nėra druskos nei pipirų - jie mirko anties gabalėlius hoisin padaže ir tada valgo. Ką gi, aš dariau savaip.

Kaip priklauso, išviriau "kisieliuką": keletas stiklinių vandens+2 šaukštai medaus+1 šaukštas balto vyno acto+2 šaukštai krakmolo (krakmolą reikėtų atskirai ištirpdyti keliuose šaukštuose vandens ir tik tada supilti į vandenį su medumi ir actu bei išvirti) ir ėmiau laistyti ją. Tikslas - apvilkti tą antį salstelėjusia plėvele, kuri ant odos sudžiūtų ir kepant neleistų ančiai išsausėti. Taigi sulaisčius iš lėto ir po truputį (apie 10 min. "malonumo"), reikia palikti antelę džiūti minimum 6 val. Aš palikau pernakt. Kitą rytą antelė keliavo į 200 C įkaitintą orkaitę ant grotelių: maždaug 45+45+45 min. T.y. iš vienos pusės 45 min, apverčiam - kepam 45 min. ir vėl atgal apverčiam. Nelaistom, tačiau apačioje orkaitės padedam skardą su vandenėliu, kuris turi garuoti ir taip palaikyti drėgmę. Be to, į tą skardą turi lašėti anties taukai. Juose labai labai skanu iškepti bulves... Ir voila! Visai lyg ruoštųsi nuskristi, tik galvos nebėr, haha.

Saldumynų dėžutės

Štai kaip atrodo mano dovanojamos saldumynų dėžutės, kuriose yra: du mano rankų darbo triufeliai, du gabalėliai fadžio, du gabalėliai stollen'o, vienas gabalėlis šveicariško riešutinio pyrago ir du briedžiai, saugantys visą šitą gėrį.

Fadžis su karamele

Šįmet ketinu daryti saldžias dovanėlės vaikų mokytojams, į kurias įeis gabalėlis Stollen, gabalėlis Šveicariško riešutinio pyrago, koks vienas kitas briedis Rudolfas, naminiai triufeliai bei keletas gabalėlių fadžio. Praktiškai viskas jau pagaminta, tik nesudėliota ir nesupakuota. Netgi dėžutes jau išlanksčiau. Sūnui buvau davusi užduotį surasti kaip pagaminti dėžutes ir mane išmokyti. Ir surado. Lankstosi puikiai, greitai ir išeina labai mielos dėžutės. Be dangtelių, bet man ir taip gerai, nes viršuje tiesiog užsuksiu vyniojamą popierių.

O fadžį (fudge) dariau trijų aukštų, t.y. rudas fadžis, karamelinis sluoksnis ir baltas fadžis. Skanumėlis...

Trijų aukštų fadžis

I-Juodojo šokolado fadžis

170 g juodojo šokolado
100 g kondensuoto saldinto pieno
prieskoniai: cinamonas, maltų čili pipirų (po žiupsnį)

šokoladą ištirpiname inde, įstatytame į kitą indą su karštu vandeniu. Įmaišome kondensuotą pieną ir prieskonius. Supilame į formą, išklotą kepimo popieriumi, padedame šaltai, kad sustingtų.

II-Karamelė

100 g sviesto
75 g cukraus
1 šaukštas medaus
200 g kondensuoto pieno

Viską verdame apie 10 min. storadugniame puode visąlaik maišydami. Iš pradžių atrodys skystoka, bet kaitinant turi sutirštėti ir paruduoti. Truputį pravėsinam ir supilam ant pirmojo sluoksnio.

III-Baltasis fadžis

170 g baltojo šokolado
100 g kondensuoto pieno
Pora šaukštų kokoso drožlių

Ruošiame taip pat, kaip pirmąjį sluoksnį. Paruoštą supilame ant karamelės, papuošiame mėgstamais riešutais. Šaldome bent porą valandų.

Pjaustyti reikėtų karštu peiliu, anot šaltinių (nepamenu, iš kur spausdinau receptą...), bet man ir paprastu peiliu normaliai pjaustėsi. Laikyti šaltai ir sandariai.