2009 m. spalio 4 d., sekmadienis
Mano senas naujas krėsliukas, II dalis
Prie to anksčiau rodyto stalelio žinoma reikia elegantiškai klestelt sėdimąją, nes kitaip tai nelygis... Tad štai tokį, irgi ten pat bestovėjusį kėdeliuką prikėlėm antram gyvenimui. Aš jį brūžijau, o tėtis nudažė ir apvilko. Šįkart pasistengiau ir prieš ir po įamžinti. Taigi, ant jo sėdėdama aš kas rytą piešiuos veidą.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
8 komentarai:
Nu fantastika, kreslas kaip naujas! Tikra auksaranke :)
Gera transformacija! :)
Nerealiai padirbėjot... :) Dabar turit naują, naudingą ir stilingą baldelį.
Linkėjimai šeimynėlei :)
Nerealu.. :) Tikri šaunuoliai su tėvuku esate..
Atrodytų tokia seniena, o va - atgimė ir stovi dabar naudingas bei stilingas baldelis..
Super!
P.S. bet kaip tu taip viską spėji...a? :));)
cia ne kresliulas,o senoviska pianino ar fortepijono kede, vienas antikvaristas sake kad jos labai vertingos ir nedaug tokiu yra belike.. turiu ir as tokia tik neatnaujinta :)
tai pats laikas tuo susirūpinti, manau :). šiaip man rodos ji vadinasi banketė, ar kažkas tokio...
Man labai gaila kad tamsta si grazu balda nudazete baltai,jis neteko puses,kurgi puses,beveik viso savo grozio!!!! O dar tas baisus gobelenas....Manau,jei jau atnaujinate baldelius,turetumete pasistengti kad jis ir atrodytu kaip atnaujintas senas geras daiktas,o ne kaip naujas bet idomios formos...Gaila man ...bet cia tik mano nuomone
na ką padarysi, skonio reikalas. Man taip tiko prie interjero ;)
Rašyti komentarą