"Atsiėmiau" savo tinklaraštininkų dienos konkurso prizą - pasikėlimą į dangų su visu stalu. Dėkui Electrolux už jį - žiauriai patiko! Nors ir bijau aukščio - esu šokusi parašiutu, todėl nesibaiminau to pakėlimo. Ir netgi žiūrėjau sau po kojomis visai ramiai. Išties, skanus maistas būtų skanus ir ant žemės, ir danguje. Tačiau man tai buvo galimybė paragauti Björn Frantzén patiekalų. Ir pamatyti Vilnių iš aukštai.
Björn Frantzén kartu su savo partneriu Daniel Lindeberg yra „Frantzén/Lindeberg“ restorano savininkai ir šefai. 2009 metais restoranui buvo suteikta jo pirmoji „Michelin“ žvaigždė, o 2010 metais ir antroji. Dar po metų restoranas „Frantzén/Lindeberg“ buvo įrašytas 57-uoju 2011 metų „San Pellegrino“ 50-ies geriausių pasaulio restoranų sąraše (The S.Pellegrino World’s 50 Best Restaurants 2011) ir gavo apdovanojimą „The One to Watch“. 2012 m. balandžio pabaigoje, kai restoranas „Frantzén/Lindeberg“ užėmė 20-ąją vietą 2012 metų „San Pellegrino” 50-ies geriausių pasaulio restoranų sąraše.
Meniu buvo numatyta:
Užkandis
Totoriška jautiena su juodaisiais ikrais bei porų pelenais ir grietine
Gėrimas - šampanas MUMM
Pagrindinis patiekalas
Lėtai keptas jūros velnias su artišokų piure, voveraitėmis ir kiškio kopūstų padažu
Gėrimas - baltas vynas Jacob's Creek Chardonnay
Desertas
Oolong arbatos putėsiai su klevų sulos sirupe marinuotais pomidorais ir avietėmis bei žemuogėmis
Patiekalus aš sureitinguočiau atvirkštine tvarka, t.y. man skaniausias buvo desertas. Nors buvo jame kitiems neįprasti pomidorai - man jie labai tiko, tik aišku norėjosi jų tokių natūralesnių (turbūt aš pati būčiau naudojusi juoduosius pomidorus), bet žemuogės atpirko viską - kai atidarė dėžutę su žemuogėmis, jos taip pakvipo... Antroje vietoje man buvo jūros velnias - labai natūralaus žuvies skonio, porą valandų keptas žemoje temperatūroje, surijau ir nepastebėjau. Ilgiausiai buvau apsistojusi ties totoriška jautiena - esu nekart sakiusi, kad jau ko ko, bet totoriškos jautienos tikrai niekada neimsiu į burną - kaip visada prisišnekėjau. Riebiai. Jurga iš savaitgalio rendezvous man aiškiai pasakė - esi maisto tinklaraštininkė, privalai ragauti viską. Tai aš ne tik paragavau - aš jį surijau! Vienok visą reikalą gerokai pakylėjo šampanas, kaži ar be jo būčiau taip jau pasistengus.
Dalinuosi savo foto įspūdžiais:
(Vyriškis iš kairės ir yra pagrindinis šefas)
Būtų faina, jei ir Kaune apsilankytų toks projektas.
Kai paragavau Deivydo Praspaliausko duonos, vėl užsimaniau kepti duoną. Naminę, minkštutėlę, dar šiltą užsitepti sviestu. Mmmm... Todėl vakar kepiau kvietinę duonelę su mielėmis. Pridėjau saulėje džiovintų pomidorų aliejuje bei Provanso žolelių. Gera duonelė. Kepsiu dar ir su visokiais kitokiais priedais.
Kvietinė duonelė su saulėje džiovintais pomidorais
(2 kepalėliai)
250 ml vandens
1 a.š. druskos
2 š. cukraus
25 g šviežių mielių
550 g miltų
60 g saulėje džiovintų pomidorų aliejuje (supjaustytų kubeliais)
1 a.š. Provanso žolelių
2 š. aliejaus
Mieles sumaišome su cukrumi, palaukiame kol suaktyvės. Miltuose su druska padarome duobutę, supilame vos šiltą vandenį, aliejų, suberiame Provanso žoleles ir užminkome tešlą. Pabaigoje įmaišome saulėje džiovintus pomidorus. Pastatome uždengtą tešlą šiltai pakilti.
Pakilusią tešlą padaliname į dvi dalis ir suformuojame du gražius apvalučius kepalėlius. Juos dedame ant kepimo skardos ir uždengiame bei paliekame dar kart pakilti. Pakilusių kepalėlių viršuje įpjauname peiliu kryžių ir kišame skardą į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių. Kepame apie 30-35 min.
Mane šiandien prajuokino draugė, kuri, gavusi pirmą automatinį laišką iš mano blogo, pamanė, kad gavo laišką iš Branduolinės energetikos asociacijos. Mat jos trumpinys, kaip ir mano nickas, yra bea.
Šįvakar leidau sau pamiršti neplautas grindis - tegu jos pabūna sau tokios - o tiesiog iškepti pyragą ir pamiegoti, kol jis atvės. Noriu vėl pasijusti savimi, nes miego ir poilsio trūksta beprotiškai. Labai gaila, kad negalima atsimiegoti ir užpildyti miego spragas toli toli į priekį. Tačiau net ir žinodama, kad jausiuos šitaip - kartočiau vėl ir vėl.
Velniškas šokoladinis pyragas
(Inetos iš Gamyklėlės konkursinis pyragas)
Reikės:
210 g sviesto
150 g juodojo šokolado
150 g rudojo cukraus
3 šaukštų kakavos
120 g miltų
1 šaukštelio kepimo miltelių
¼ šaukštelio malto kajeno pipiro (uoginės paprikos)
Žiupsnio druskos
3 didelių kiaušinių
Sviestą su šokoladu ištirpinkite dubenyje ant karštų garų. Kiaušinius suplakite su cukrumi ir įmaišykite pravėsusią sviesto šokolado masę. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, kakava, druska ir kajeno pipiru, suberkite į šokolado masę, viską išmaišykite, kad neliktų sausų miltų.
Kepimo formą išklokite kepimo popieriumi ir supilkite tešlą. Orkaitę įkaitinkite iki 170 C temperatūros, kepkite 25-30 minučių. Pjaustykite* atvėsusį.
*Supjaustyta Fiskars Edge peiliu.
Norėjau skanios mėsytės be jokių vypindražų, tad pakalbinau bičiulę Elžbietą, kurios maisto ruošimo suvokimai ir pamatiniai dalykai yra labai teisingi ir sektini, kad man parekomenduotų ką nors. Negaliu nepaminėti jos, nes be jos tikrai nebūtų šio patiekalo mano virtuvėje. O man tikrai labai patiko - minkštutė, trapi mėsytė, tiesiog tirpstanti burnoje.
Svieste kepta kiaulienos išpjova
(pagal CinCin forumą)
Reikės:
~800-900 g kiaulienos išpjovos (pirkau du gabalėlius)
česnak0 (kiek mėgstate, aš dėjau vos vieną skiltelę dėl valgytojų pageidavimų)
druskos, pipirų
250 g sviesto
šlakelio aliejaus
1 stiklinės verdančio vandens
Pailgos stačiakampės keksinės kepimo formos, išklotos kepimo popieriumi
Įkaitiname orkaitę iki 200 laipsnių.
Kiaulienos išpjovą ištriname druska, pipirais ir susmulkintu česnaku. Keptuvėje gerai įkaitiname šiek tiek aliejaus su nedideliu gabalėliu sviesto. Dedame išpjovą ir apkepame iš visų pusių.
Kol išpjova kepa, likusį sviestą užverdame kitame puode. Apkeptą išpjovą dedame į keksinę kepimo formą, pasistengiame sudėti taip, kad liktų kuo mažiau laisvos vietos. Užpilame verdančiu sviestu.
Dedame į įkaitusią orkaitę ir kepame 20 min. 200 laipsnių temperatūroje. Tada supilame stiklinę verdančio vandens ir sumažiname temperatūrą iki 150. Kepame apie 60-90 min. (priklausomai nuo jūsų išpjovos storio). Valgome karštą arba šaltą.
Panaudotą sviestą galime supilti į indelį, atvėsinti ir vėliau naudoti kepimui keptuvėje. Laikyti šaldytuve.
Džiugesiai:
Filmas: The Legend of 1900 (1998 m.). Italų filmas (ne koks holivudinis briedas). Puiki muzika, geras siužetas. Imdb reitingas 7.9. Rekomenduoju.
Daina: Gotan Project Vuelvo al Sur. Vienas žmogus pasakė, kad aš esu tokia kaip ši daina.
Vynas: Kim Crawford Malborough Sauvignon Blanc - nerealus. Naujoji Zelandija. Baltas, sausas, dieviškai kvepia juodaisiais serbentais.
Citata: Paulo Coelho: “But how will I know who my soul mate is?”
“By taking risks,” Wicca said to Brida. “By risking failure, disappointment, disillusion, but never ceasing in your search for love. As long as you keep looking, you will triumph in the end.”
Dalyvavau renginyje Čiop čiop studijoje , kuris tikrai buvo labai labai geras. Įdomus, skanus, be pasipūtusių žvaigždūnų, besistumdančių aplink. O dabar iš pradžių.
Peiliai Fiskars, kurių turiu bent trejetą ir labai mėgstu, pakvietė sudalyvauti savo naujos kolekcijos Fiskars Edge pristatyme. Jau gerai žinomas ir visą restoranų bendruomenę sudrebinęs savo puikiu gaminimu, "Lauro lapo" įkūrėjas, virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas demonstravo peilių miklumą.
Renginio metu apie peilius pasakojo Fiskars marketingo vadovas Mikko Manninen. Pasirodo, Fiskars atliko tyrimus ir nustatė, kad maisto gaminimas tampa vis populiaresne laisvalaikio praleidimo forma. Išties, virtuvės ribos išsiplečia bei apima ir svetainę, sodą ar daržą. Žmonėms gaminimas tampa bendravimo forma.
Kas įdomiausia, kad didžiausiais gaminimo entuziastais tampa vyrai, kurių amžius tarp 20 ir 30 metų. O jiems patinka peiliai, ar ne? Naujoji Fiskars virtuvinių peilių kolekcija pasižymi labai stilingu dizainu (juodinti ašmenys, juoda rankena, oranžinės juostelės), ilgaamžiškumu, ir patogumu. Jau išbandžiau savo naująjį peilį - man jis labai patiko (jei nepatiktų, tikrai nerašyčiau). O aš juos mėgstu didelius ir patogius.
Labai didelį įspūdį padarė Deivydo pagamintas patiekalas, kuriuo mus vaišino: pomidorų-ridikėlių salotos, perlinės kruopos su lęšiais ir jautienos išpjova. Kiekvienas iš jų buvo visiškai natūralaus skonio, neužgožtas nei prieskoniais nei padažais. Tai turbūt ir yra siekiamybė - pagaminti taip, kad išryškintum ingrediento skonį, jo niekuo nepaslėptum, o išgrynintum. Ačiū, Deivydai, būtinai apsilankysiu "Lauro lape", kai tik vėl būsiu Vilniuje ir turėsiu laiko ramiai pasimėgauti. Ir labai labai rekomenduoju Deivydo duoną - ji fantastiška!
Nedaugžodžiausiu, geriau dalinuosi renginio akimirkomis.
Jau treti metai iš eilės žurnalas "Virtuvė nuo .. iki" sukviečia maisto tinklaraštininkus švęsti Tarptautinės tinklaraštininkų dienos Kulinarijos studijoje. Renginys buvo teminis, dalyvaujantiems reikėjo išsirinkti mėgstamą prieskonį ir pagaminti su juo patiekalą, kurį vertino autoritetinga komisija:
- „Santa Maria“ produktų vadovas Artūras Braslauskas
- kulinarinės laidos „Bilo receptai“ vedėjas Gidonas Šapiro-Bilas
- "Kulinarijos studijos“ konditerė Elžbieta Monkevič, tinklaraščio Žaidžiame virtuvę autorė
- šokolado amatininkas, „Chocolate Naive“ šokoladų ir ledų kūrėjas Domantas Užpalis
- žurnalo „Virtuvė. Nuo... Iki...“ redaktorė Eglė Aleksandravičiūtė, tinklaraščio Žaidimų aikštelė autorė
- „Electrolux“ pardavimų vadovas Mantas Danilevičius
Dalyvavo 9 tinklaraščių autorės su štai tokiu meniu:
- Indrė iš GP magijos. Jos patiekalas buvo morkų pyragas su anyžiais. Nuostabus pyragas, tikrai jį iškepsiu.
- Ineta iš Gamyklėlės. Ji kepė žiauriai gerą šokoladinį pyragą su aitraisiais pipirais - kepsiu ir šitą.
- Lina iš Kiaunės reikaliukų. Ji gamino kokosinį debesėlį su vanile.
- Skirmantė iš Forelles receptai. Skirmantės receptas turbūt buvo pats sudėtingiausias ir įdomiausias - bent man taip pasirodė. Žaliasis bazilikas su baltu šokoladu. Labai gerai.
- Vilma iš Kulinarijos laboratorijos. Vilma gamino kalafiorų salotas su kuminu. Labai mėgstu kuminą.
- Karolina iš Citrinos žievelės. Karolina gamino duonos pudingą su bananais ir karameliniu padažu, patiektą su ledais.
- Viktorija iš Receptų medžio. Jos pomidorų džemas su imbierais buvo fantastiškas reikalas.
- Renata iš Sezoninės virtuvės. Renata buvo pernykščio konkurso laimėtoja. Šį kartą ji gamino mano tinklaraštį geriausiai apibūdinantį patiekalą: Braškių desertą su juodaisiais pipirais. Super.
- Na ir aš! Aš gaminau Meilės virtinius - virtinius su ricotta, špinatais ir muskato riešutu. Kodėl meilės? Mat muskato riešutas yra afrodiziakas ir labai teigiamai veikia potenciją ir libido. Taip sako literatūra, todėl tokį pavadinimą jiems ir sugalvojau.
Vakaras buvo labai nusisekęs, labai skanus, šiltas ir su nuostabia draugija. Nors visai nepavydžiu likusiems tvarkyti to kalno nešvarių indų, kuris liko po mūsų siautėjimo. Ir labai dėkoju visiems, kuriems patiko mano patiekalas - labai gera laimėti pirmą vietą. Antroji vieta atiteko Skirmantei, o trečioji - Indrei. Apie savo prizo atsiėmimą papasakosiu atskirai po geros savaitės - jei liksiu gyva :). Mat mano prizas - pietūs Dinner in the sky. Dėkoju taip pat "Virtuvei nuo... iki" už metinę žurnalo prenumeratą, Chocolate Naive - už mano mylimiausios rūšies šokoladą (juodąjį su jūros druska), Santa Marios prieskoniams - už prieskonių rinkinį, Electrolux - už pagrindinį prizą, Mineraliniams vandenims - už puikiai priderintą vyną, Kulinarijos studijai - už šiltą priėmimą. Už nuotraukas atskirai dėkui Jurgai iš Savaitgalio rendezvous ir Sandrai iš Little World.
Meilės virtiniai
Tešla:
200 g miltų
2 kiaušiniai
Žiupsnis druskos
Miltus su kiaušiniais bei druska dedame į virtuvinį kombainą ir išsukame, kol pasigamins vientisa tešla. Arba suminkome rankomis. Tešlą uždengiame ir atidedame į šoną išbrinkti, kol pagaminsime įdarą.
Įdaras:
200 g ricottos
200 g špinatų
Dosnus žiupsnis tarkuoto muskato riešuto
Druska, pipirai
šlakelis aliejaus ar gabalėlis sviesto kepimui
Plaktas kiaušinis virtinukų klijavimui
Špinatus nuplauname, nuspaudžiame vandenį, susmulkiname. Įkaitiname keptuvėje riebalus ir apkepame špinatus. Duebenyje sumaišome ricottą su špinatais, paskaniname druska, pipirais ir muskato riešutu.
Pabarstydami miltais iškočiojame tešlą, ant jos dedame įdaro kauburėlius, ties sujungimo vietomis patepame kiaušiniu, tešlą lenkiame, kruopščiai apspaudžiame aplink kiekvieną kauburėlį ir supjaustome. Virtinukus dedame į verdantį pasūdytą vandenį, verdame ~2-3 minutes nuo iškilimo.
Padažas:
150 ml grietinėlės
50 g pelėsinio (mėlynojo pelėsio) sūrio
Šildome greitinėlę, į ją sudedame smulkiai supjaustytą pelėsinį sūrį ir maišome kol išsilydys.
Išvirtus virtinukus nukošiame ir sudedame į lėkštę, apšlakstome padažu. Papuošiame špinatų lapeliais.
Neperseniausiai miela draugė parvežė man Nigel Slater The Kitchen Diaries - storutėlę puikutėlę knygą. Šis bus pirmasis išbandytas receptas.
Kavos ir graikiškų riešutų tortas
(pagal Nigel Slater, The Kitchen Diaries, 355-357 psl.)
Pagrindinė dalis:
175 g sviesto
175 g cukraus
3 kiaušiniai
175 g miltų
1 šaukštelis kepimo miltelių
2 šaukšteliai tirpios kavos granulių + 1 šaukštas verdančio vandens
65 g graikiškų riešutų (sukapoti)
Sviestą išsukame su cukrumi iki purios masės. Tada po truputį pilame paplaktus kiaušinius ir intensyviai sukame toliau. Sudedame miltus su kepimo milteliais. Kavos granules sumaišome su vandeniu ir taip pat sudedame į tešlą. Pačioje pabaigoje įmaišome riešutus. Kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 40-45 min. (Galima kepti du papločius, bet aš kepiau vieną ir pjoviau pusiau).
Sviestiniam kremui:
200 g sviesto
400 g cukraus pudros (dėjau 300 g)
2 šaukšteliai tirpios kavos granulių + 1 šaukštas verdančio vandens
Graikiški riešutai papuošimui
Sviestą išsukame iki baltos purios masės. Tada po truputį dedame cukraus pudrą ir toliau sukame. Kavos granules sumaišome su vandeniu ir po truputį supilame į kremą vis maišydami.
Vieną trečdalį kremu sudedame ant pirmo papločio, uždedame antrą paplotį ir likusiu kremu aptepame viršų ir šonus. Papuošiame graikiškais riešutais.
P.S. kremas žiauriai sviestinis, tai reiškia labai riebus. Ir šiaip labai labai saldu. Puošiau dar grietinėle, kuri padarė pfffffffff ir nutekėjo velniop. Aj. Kitąkart kepčiau tik pyragą be kremo.
