Šarlotė

Obuoliai užderėjo. Prikrenta ant kiemo, daužosi į mano mašinos stogą - juos reikia iškepti. Staigiai! Tam labai tinka įvairios šarlotės, kaip kad ši. Nors turiu ir savo mylimiausią purų biskvitinį pyragą, bet dar jo šįmet nekepiau. Norėjosi tokio, kuris būtų ir minkštas, ir trapus tuo pačiu. Pyragą su tokia tešla jau buvau ragavusi, bet recepto nežinojau - nemoku nuspėti tešlos paruošimo būdo tik iš paragavimo. Bet kai pamačiau nuotrauką lenkiškame tinklaraštyje, iškart supratau, kad tai tas. Beje, esu jį dariusi ir su rabarbarais - irgi puikiai tinka. 

Šarlotė

(šaltinis Anyžkowo)

Tešla:
300 g miltų
100 g cukraus
180 g sviesto
2 šaukšteliai kepimo miltelių
1 didelis kiaušinis

Įdaras:
8-10 obuolių (naudojau rūšį "Auksis")
1/2 citrinos sultys
1/4 stiklinės cukraus
1 šaukštelis krakmolo (jei obuoliai labai sultingi)
1 šaukštelis cinamono

Glajus:
120 g cukraus pudros
2-3 šaukšteliai vandens

Miltus, cukrų, sviestą ir kepimo miltelius sudedam į kombainą ir sutrinam iki miltų. Tada įmušam kiaušinį ir užminkome tešlą. Ją dedame šaltai valandai. Tuo metu pasiruošiame įdarą.

Nulupame obuolius, išimame sėklalizdžius ir supjaustome smulkiai. Obuolius beriame į puodą, supilame citrinos sultis, cukraus. Verdame, kol obuoliai suminkštės - kokias 10-15 min. Tada dedame cinamoną ir krakmolą, užverdame.

2/3 tešlos iškočiojame ir dedame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, suformuodami kraštelius. Ikaitiname orkaitę iki 180 laipsnių ir dedame pyrago pagrindą kepti 15 min.

Ant apkepto pagrindo dedame obuolių įdarą, tada iškočiojame likusią tešlos dalį ir užklojame ja obuolius. Kepame dar apie 30-35 minutes, kol viršus apskrus. Cukraus pudrą sumaišome su vandeniu ir pašlakstome viršų.

Pyragą valgome ataušusį.

Varškės pyragas Nr. 160

Savaitgalį buvau draugės vestuvėse - dabar ji palaimingai leidžia medaus mėnesį Venecijoje, ech... Ten susipažinau su ponia Zita, kurį visiems rodė knygą su savo pyrago receptu, kuris anot jos nerealiai pavykęs ir be proto skanus. Surizikavau ir, iš tiesų, receptas labai geras - pyragas tirpsta burnoje. Ačiū, ponia Zita!

Varškės pyragas Nr. 160

(Šaltinis: p. Zita ir knyga, kurios pavadinimo nežinau)

Pastaba: truputį pakoregavau cukraus kiekį, gaminimo būdą ir kepimo laiką, pakeičiau margariną sviestu

Tešla:
3 tryniai
5 šaukštai cukraus
200 g sviesto
280 g miltų
1 šaukštelis kepimo miltelių
1 šaukštas vanilinio cukraus

Įdaras:
0.5 kg varškės (naudojau lenkišką kreminę varškę)
1 kiaušinis
5 šaukštai cukraus
1 šaukštas krakmolo
100 g razinų

Viršus:
3 baltymai
1 stiklinė cukraus
1/2 stiklinės razinų

Tešla: Sviestą išsukame su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, tada po vieną įsukame trynius. Beriame miltus ir kepimo miltelius. Užminkome tešlą ir padedame ją šaltai (valandai).

Įdaras: Varškę sumaišome su cukrumi, kiaušiniu, krakmolu ir razinomis.

Viršus: Plakame baltymus iki minkštų putų, tada po truputį beriame cukrų, po kiekvieno įbėrimo plakame, kol cukrus ištirps. Kai visas cukrus bus sudėtas, plakame iki standžių putų. Suberiame razinas ir išmaišome.

Įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių. Iškočiojame tešlą ir dedame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi (naudojau 29 cm apvalią formą). Jei tešla sunkiai kočiosis, galimą ją įdėti tarp dviejų kepimo popieriaus lakštų ir taip kočioti. 
Ant tešlos pilame varškės masę ir išlyginame paviršių. Ant viršaus sudedame baltymus.
Kepame apie 45 min.

David Lebovitz cukinijų pyragas su citrinos natele

Nuo rudens mano gyvenimas ketina apsiversti aukštyn kojomis. Aš vėl mokysiuos... 4 (!) kart (turiu omeny aukštąjį mokslą). Kiba negana?? Prisigyriau, teks kažkaip priprast ir sudorot šitą kartą, kaip ir praėjusius. Laikykite už mane kumščius :) 

O čia keksas - nes derlius cukinijų nemenkas. Vieną dieną visi patiekalai namie pietums buvo iš cukinijų: cukinijų sriuba, įdaryta cukinija ir cukinijų pyragas. Bet buvo labai skanu. Pristatau tų pietų desertą -

David Lebovitz cukinijų pyragas su citrinos natele

(šaltinis David Lebovitz)

• 135 g graikiškų riešutų (smulkiai susmulkintų kombaine)
• 280 g miltų
• 2 šaukšteliai kepimo miltelių
• 1 šaukštelis druskos
• 2 šaukšteliai malto cinamono
• 1 šaukštelis malto imbiero
• 1/2 šaukštelio malto muskato riešuto
• 3 dideli kiaušiniai
• 350 g cukraus
• 250 ml  tyro alyvuogių aliejaus
• 300 g smulkiai tarkuotos cukinijos

Citrinų glajus:

60 ml šviežiai išspaustų citrinų sulčių
65 g cukraus
140 g cukraus pudros

Kiaušinius išplakame su cukrumi ir alyvuogių aliejumi iki purios masės. Tada sudedame visus sausus ingredientus (miltus, druską, kepimo miltelius ir prieskonius). Galiausiai įmaišome cukiniją ir riešutus.

Maždaug 2,5 l talpos kekso formą ištepame sviestu. Sukrečiame tešlą ir išlyginame paviršių. Kepame keksą iki 180 C laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50-1 val. (man užtruko netgi ilgiau). Kai keksas, pabandžius pagaliuku, bus sausas, ištraukiame ir paliekam 10 min. pravėsti formoje. Tada keksą išverčiame. 

Glajui sumaišome visus ingredientus ir juo ištepame keksą. 

Šiltas burokėlių užkandis

Per 5-ąją vyno mugę Kaune įsigijau geriausią 2013 metų ypač tyrą pirmo spaudimo alyvuogių aliejų "Tenuta Torre di Mossa" D.O.P. ir likau nerealiai sužavėta. Po kiek laiko gavau iš jų krautuvėlės laišką, kad užsukčiau būdama Vilniuje ir išbandyčiau kitus produktus. 

Šiek tiek užtrukau kol ten atsidūriau, bet labai apsidžiaugiau susipažinus su savininke, p. Liana. Iškart radom bendrą kalbą, o jos aistra ir pasakojimai mane sužavėjo. Tad šįkart parsivežiau išbandymui tris produktus. Vasarą nevisada norisi gaminti, būna susimeti daržovių į lėkštę, palaistai aliejumi, citrina ir visi pietūs. 

Tad vaikščiojau apie dovanas ratais ir vis laukiau, kada prisijaukinsiu juos ir save, kada užklups mane noras jas sudoroti. Ir užklupo :) Bet taip, kad ir vakar vakare ir šiandien ryte teko valgyti tą patį. Nes per skanu nekartoti. Taigi pirmasis produktas - ypač tyras mandarinų-alyvuogių aliejus De Carlo.

Šiltas burokėlių užkandis

1 šviežias burokas
feta (arba jos pakaitalas - fetaki)
Maldon jūros druska
Šviežiai malti pipirai
Balzamiko acto kremas
Ypač tyras mandarinų-alyvuogių aliejus De Carlo

Aliejus kepimui


Buroką nusilupame ir supjaustome 2 mm storio griežinėliais. Keptuvėje įkaitiname aliejų, sudedame buroko griežinėlius vienu sluoksniu ir apkepame iš abiejų pusių. Sudedame ant lėkštės, užberiame fetos ir pagardiname druska, pipirais, mandarinų aliejumi ir balzamiko acto kremu. Jau galima valgyti :)

Naujoji Stumbro degtinė: Devynerios

Paklausite, kodėl sugalvojau parašyti apie degtinę? Iš tiesų, tai vienas tokių gėrimų, kurių aš niekada negeriu. Niekada nesupratau ir, manau, nesuprasiu, kodėl žmonės geria degtinę, kai yra daug daug skanesnių gėrimų pasaulyje. Žinoma, kiekvieno pomėgiai kitokie, bet degtinė man dažniausiai išvis skonio neturi - o tik alkoholio kvapą ir deginantį pojūtį burnoje. 

Tačiau šita, kurią mums pristatė Stumbras degustacijos metu - šita, pavadinimu "Devynerios", yra gaminama distiliuojant 27 žolelių (naudojamų gaminant "Trejas devynerias") antpilą. Todėl ji kvepia žolelėmis, nors yra baltutėlė, ir turi specifinį skonį. Tą mes nustatėme degustuodami ir lygindami naująją degtinę "Devynerios" ir trauktinę "Trejos devynerios". 

Štai ką sužinojome apie jų gamybą:

• Degtinės gamyboje naudojamas šešiskart filtruotas vanduo.
• Specialus vandens ir spirito mišinys patenka į įvairius pirminius ir antrinius filtrus: anglies, kvarcinio smėlio, sidabro, aukso.
• Žolelių skonio „Devynerių“ degtinei pagaminti reikia net 9 etapų.
• Atrinktas žoleles užpylus alkoholiu ir ilgai brandinant, gaunamas garsusis „Trejų devynerių“ antpilas.
• Kad antpilas taptų skaidrus ir įgautų išraiškingą skonį, specialiuose variniuose induose jį tenka distiliuoti net 9 dienas.
• Gautas aromatingas antpilas maišomas su degtine, taip „Devynerių“ degtinei subtiliai perduodamos žolelių skoninės savybės. 

Beje, trejų devynerių antpilas - labai dėmesio vertas tvirtas skystis, kurį išgėrus atrodo, kad visos čakros atsidarė. Peršalimą išgydo vienu mostelėjimu. Įsigyti jo galima tik Stumbro muziejuje, kurį tikrai verta aplankyti, jei dar niekada nebuvote (puiki vieta suorganizuoti draugų pasibuvimą-ekskursiją su degustacija, ar seminarą įmonei).


Trejų devynerių antpilas

• Manoma, kad „Trejų devynerių“ gėrimas buvo susijęs su pagonišku pasaulio vaizdiniu, t. y. jo dalijimu į tris mitologinio pasaulio sferas – požemį, žemę ir dangų. Spėjama, kad į trauktinės sudėtį įėjo visi trys šias sferas simbolizuojantys elementai – 9 šaknys (požemis), 9 žolelės ir augalų žievės (žemė), 9 lapai, žiedai ir vaisiai (dangus).
• Manoma, kad Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais ištobulintą „Trejų devynerių“ receptą „Stumbro“ meistrai atkūrė dar XX a. viduryje.
• Tikslus žolelių antpilo receptas nėra atskleidžiamas, tačiau yra žinoma, kad į jo sudėtį įeina 27 augaliniai ingredientai: šventagaršvių, rabarbarų, gencijonų, vaisinių alpinijų šaknys, pipirai, imbieras, muskatų riešutai ir žiedai, apelsinų, citrinų žievelės, šaltekšnių, cinamonų žievė, žvaigždinių anyžių vaisiai, juodgrūdžių sėklos, stumbražolė, kardamonų vaisiai ir kt.
• 2007 m. „Trejų devynerių“ trauktinė buvo pripažinta kulinarinio paveldo objektu.
• „Trejų devynerių“ antpilas  turi 47 % alkoholio.
• Į „Trejų devynerių“ trauktinę įeina 2% antpilo.
• „Trejų devynerių“ antpilo galima paragauti ir įsigyti tik „Stumbro“ muziejuje.  
• Natūralios augalinės žaliavos „Trejų devynerių“ antpilas įeina į „Devynerių“ degtinės sudėtį.

Degustavimas

Stumbre turėjom galimybę susipažinti su vyriausiąja "Stumbro" gėrimų eksperte Aldona Volkiene. Ji papasakojo, kaip reikia degustuoti degtinę, tą ji daro kąsdien 7 ryto ant tuščio skrandžio - manau, toks darbas labai mažai kam tiktų...

Pagrindinės degtinės degustavimo taisyklės:

• Gėrimas vertinimas pagal tris kriterijus: skaidrumą, aromatą ir skonį;
• Degtinė degustuojama iš bespalvės, lygaus stiklo šiek tiek siaurėjančios brendžio taurės, kad išsilaikytų degtinės kvapas ir skonis;
• Degustuojant degtinę, ją reikia gerti mažais gurkšneliais, leidžiant tekėti liežuviu – lyg piltuvėliu, į gerklę;
• Degustuojant, gėrimo pilama po 50 gramų. Jis užgeriamas 5-7 gurkšniais vandens;

• Patalpa, kurioje degustuojama degtinė, turi būti išvėdinta, oro temperatūra turi siekti 18-25 laipsnių pagal Celcijų, o degtinės – 20-22 laipsnių pagal Celsijų;
• Kai degustuojama degtinė, maistas dažniausiai valgomas neutralus – duonos riekelė, sviestas ir pomidoro skiltelė;
• Degustacijų metu griežtai draudžiama valgyti sunkesnį maistą, nes tuomet galima nepajusti vertinamos degtinės aromato bei skonio;
• A. Volkienė teigia, kad geriausia degtinė yra ta, kuri turi neutralų aromatą, švelnų bei minkštą skonį, aukščiausią grynumą bei krištolinį skaidrumą. 

Derinimas

Jei ragausite šiuos du gėrimus, derinkite juos su maistu ar gaminkite kokteilius:

• Vasarą „Devynerių“ degtinę rekomenduojama šiek tiek atvėsinti (geriau šaldytuve, ne šaldiklyje) ir maišyti ją su įvairiomis sultimis.
• Prie „Trejų devynerių“ trauktinės tinkamas riebesnis maistas.
• Prie „Devynerių“ degtinės rekomenduojami tokie užkandžiai:
• Mėsos: vytintas ar rūkytas kumpis, dešra, mėsos paštetai;
• Daržovių: marinuoti agurkėliai, juodosios ir žaliosios alyvuogės, aštriai marinuotos morkos, svogūnai, paprikos;
• Įvairūs rūkyti sūriai.
• „Vėsinantis“ kokteilis:
• Atšaldykite ir lygiomis dalimis sumaišykite „Raudonų devynerių“ trauktinę, greipfrutų ir apelsinų sultis. Šį mišinį supilkitę į jau paruoštą stiklinę, gausiai pridėtą smulkinto ledo. Rekomenduojama gerti per šiaudelį.
•  „Šildantis“ kokteilis:
• Raudonų vynuogių sultis supilti į puodą ir ant nedidelės ugnies kaitinti po truputį pilant „Trejų devynerių“ trauktinę. Vis pamaišant prižiūrėti, kad kokteilis neužvirtų. Rekomenduojama gerti karštą.
• Artėjant šaltąjam sezonui, arbatą galima pagardinti „Trejų devynerių“ šlakeliu – taip ji taps aromatingesnė. Tik svarbu nepiknaudžiauti.

Ir dar kelios nuotraukos iš šio susitikimo muziejuje:

Du puikūs desertai

Pagaliau pirmąkart pasiryžau pagaminti Pavlovą. Kažkodėl manyje šaknijosi klaidingas nusistatymas, kad Pavlovą pagaminti sunku. Pasirodo visai ne - tai paprasta kaip dukart du. Tik tiek, kad ji gaminasi vien iš baltymų, taigi trynius reikia kažkur padėti. 

Iš tiesų, viskas prasidėjo nuo to, kad gaminau pyragą vien su tryniais, o jį bekepant sugalvojau, kad voila, štai metas pirmąkart padaryti Pavlovą. Kaip visada - ekspromtu. Todėl ir šiame įraše tie pyragai yra kartu, nes jie vienas be kito negali: jie dalinasi gyvenimus ir  kiaušinius pusiau. 

Pyragas su abrikosais ir kremu bei traškiu paviršėliu

(Šaltinis: Mary Berry's Best Desserts)

Tešla:
200 g miltų
120 g sviesto
2-3 šaukštai šalto vandens
žiupsnis druskos

Miltus su sviestu ir druska išsukame kombainu iki trupinių. Supilame vandenį ir užminkome tešlą. Tešlą iškočiojame ir sudedame į pyragui skirtą kepimo formą suformuodami kraštelius.

Įdaras:
Abrikosai
150 ml grietinės
3 tryniai
200 g cukraus
30 g miltų

Abrikosus perpjauname pusiau, išimame kauliukus ir sudedame puseles ant tešlos, padengdami visą paviršių. Grietinę sumaišome su cukrumi, miltais ir tryniais, užpilame ant abrikosų. Pyragą dedame į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kol pyragas kepa, pasiruošiame traškų paviršių.

Traškus paviršėlis:
60 g sviesto
75 g miltų
60 g cukraus
1/2 šaukštelio cinamono

Visus ingredientus išsukame kombainu iki trupinių.

Po 30 pyrago kepimo minučių, ant jo viršaus beriame traškų paviršėlį ir kepame dar 15 min. 

Pavlova

(Šaltinis: Mary Berry's Best Desserts)

Pyragui:
3 baltymai
175 g cukraus
1 šaukštelis balto vyno acto
1 šaukštelis krakmolo

Papuošimui:
300 ml  plakamos grietinėlės
cukraus pagal skonį
uogų (aviečių, braškių, šilauogių ir pan.)


Baltymus išplakame iki minkštų putų, tada po šaukštą beriame cukrų ir plakame, kol cukrus ištirps. Taip suberiame visą cukrų ir plakame, kol morengas bus standus. Pabaigoje įmaišome actą ir krakmolą. 
Ant kepimo popieriaus nusibrėžiame 20 cm skersmens skritulį, ant jo dedame morengą ir išlyginame. 
Orkaitę įkaitiname iki 150 laipsnių temperatūros, įdedame morengą ir sumažiname karštį iki 140. Kepame valandą laiko, tada orkaitę išjungiame ir paliekame morengą joje džiūti iki pilno atvėsimo ar pernakt.
Patiekimui išplakame grietinėlę, morengą atsargiai nuimame nuo kepimo popieriaus, dedame ant lėkštės, sudedame plaktą grietinėlę ir pabarstome uogomis. 

Pyragas apgavikas

 Na ne, iš tiesų, tai mes, žmonės, tokie. Dažnai sakom visai ne tai, ką norėtume - o tai, ką reikėtų. Dažnai neparodome jausmų, kuriuos jaučiame. Pasakome, kad jaučiame vieną, bet jaučiame visai ką kitą. Arba tiesiog pasikeičiame - nors kai tai įvyksta labai trumpu laiku, atrodo, kad viskas buvo netikra. O gal tiesa, kad nors tai trunka tik akimirką - tai vis tiek meilė? Tada kiekvienas mano susižavėjimas meilė, o ji mane ištinka gana dažnai :) Nesakau, kad kalba eina apie žmones :) Greičiau apie visai ką kitą...

O pyragas apgauna savo obuoliniu skoniu, nors obuolių jame nė kvapo. Tai tik gausiai suderėjusios cukinijos, kurių sėklas teta parvežė iš Italijos - puikios tamsiai žalios cukinijos, kurių odelė minkštutė, net kai jos didelės. Galima valgyti su visu minkštimu, sėklomis ir odele. Bet šiam pyragui visai tai pašalinsime - kitaip galima suabejoti obuoliniu įdaru :)

Obuolinis pyragas be obuolių

(Šaltinis: food.com)

Įdarui:

900 g cukinijos
100 ml citrinų sulčių
120 g cukraus
1 šaukštelis cinamono
1/3 šaukštelio muskato riešuto

Tešlai:

220 g sviesto
300 g miltų
140 g cukraus
1 šaukštelis cinamono

Cukiniją nulupame ir išimame sėklas, tada supjaustome kubeliais. Cukiniją verdame su citrinos sultimis apie 15-20 min. kol suminkštės. Tada suberiame cukrų, cinamoną ir muskato riešutą bei paverdame dar minutę kitą.

Visus tešlos ingredientus sudedame į kombainą ir išsukame iki trupinių. 2/3 trupinių suberiame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, ant jų sudedame įdarą, ant viršaus suberiame likusius trupinius. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 45 min.