Viena iš mano meilių - Canon

Aš myliu Canon'us ir Canon'ai myli mane. T.y. jie manęs nepamiršta ir kviečia į pristatymus, tad jau antrąkart dalyvauju jų organizuotame renginyje. Šįkart tai buvo renginys apie šventes beigi gimtadienius, kuris vyko Kulinarijos studijoje. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę susipažinti su Arnoldu Lukošiumi - tikiuosi pamenate tą puikų šokį Eurovizijoje, kurį atliko LT United? Labai mielas ir įdomus pašnekovas su puikiu jumoru jausmu. 

Iš tiesų, Canonai pristatė patį mažiausią veidrodinį fotoaparatą - Canon EOS 100D - visai mažutėlį mažutėlytį. Apie jį plačiau galite pasiskaityti čia. Atrodo jis visai kaip žaislinis, bet tikrovėje yra pajėgus, nors ir lengvutis. Vienok pažaidimui buvo dalyviams duoti keli fotikai - tai aš pačiupau 6D. Man patinka dydis ir svoris - treniruoju raumenį, skant. 

O dabar trumpai apie tai, apie ką buvo mūsų vakarėlis, t.y. apie šventes. Canon'ai atliko tyrimą ir apklausė 905 žmones apie tai, kaip jie organizuoja šventes. Paaiškėjo, kad pasiruošimams skiriama visai nedaug laiko, šventei teskiriama 100-200 Lt. O jei žmonės turėtų daugiau pinigų, tai visų pirma galvotų apie vaišių tiekėjus, tada apie muzikantus, renginio vedėją ir tik 4-oje vietoje prisimintų fotografą. Common - taigi o kaip tada prisiminti kas vyko, a??? O jei dar nemažai įsipilta, tai išvis atmintis dingsta - tada gerai nors nuotraukose prisiminti, ką pridirbai.

Prisiminiau - juokinga buvo tai, kad į klausimą "Be ko neįsivaizduojate gimtadienio šventės" 50 proc. respondentų atsakė, kad be torto. Džyzaz, man tai atrodo, kad šventę kuria žmonės - draugai, giminės, artimieji. Pasirodo - TORTAS. Na jis be abejo yra svarbus, bet tortą kažkas turi valgyti, todėl reikia svečių. 

Daug apie švenčių rengimą kalbėjo Jogaila Morkūnas, tačiau mano galva to neišnešė, kadangi jo išsakomų žodžių kiekis per minutę viršijo mano suvokimą - overload tiesiogine to žodžio prasme. Ach, prisiminiau - jis sakė, kad geriau šventę daryti ne namuose, nes jei vakarėlis nelabai vykęs, gali imti ir pabėgti pats iš savo šventės. Irgi sprendimas.

Labiausiai mane džiugino ir glostė mano gomurį, kad vakaro metu šefas Donatas Dabrovolskas mums paruošė daug skanių dalykų. Nerealiai skani buvo brandinta lašiša ir ožkos sūrio triufeliai, taip pat ir visa kitą: salotos, karštas žuvies (sviestažuvės) patiekalas ir desertas su cukraus debesėliu. Visa tai - nuotraukose, o dar vienas reportažas yra Dalios tinklapyje:

Šparagai su šonine

Prikapsėjo. Gyvenimas prikapsėjo tiek daug, kad gelbėja tik miegas - tada užsimirštu. Srebiu sriubiniu šaukštu, srebiu samčiu - neišsrebiu. Kaip sako vienas protingas žmogus - reikia išjungti emocijas ir tiesiog gyventi ten, kur iš tiesų gyveni. Bloge, virtuvėje, ant dviračio, su fotiku rankose. Visur kitur egzistuoti, daryti ką priklauso, bet neįsitraukiant emociškai. Bet kartais tos sritys persidengia ir nebesupranti, kada paspaust mygtuką "off", kada "on". :) Bet iš esmės geriausia yra sėsti ant dviračio ir minti toli toli. Labiau toli yra tik savaitgaliais, šiek tiek darbo dienom - tik tegu nelyja tiek daug, prašau. Šios savaitės skaičius - 3 (3 kartai, kai sulyta iki paskutinio siūlelio). Gal jau gana, nors dar tik ketvirtadienis??

Šiandien vakarienė buvo iš dviejų ingredientų: šoninės ir šparagų (smidrų). Druskos, pipirų, prieskonių - nereikia. Ir taip buvo tobula ;). 

Šparagai su šonine

Viena pakuotė šoninės (10 griežinėlių)
20 šparagų


Įvynioti po du šparagus į šoninės griežinėlį ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 min. iki traškios šoninės. 

Nuo šoninės lieka sūrumo. Minkšti šparagai ir traški šoninė - su taure raudono vyno, na ko daugiau norėt, a? Tada iš tiesų gyvenu :)

Pavasarinis risotto su šparagais, mascarpone ir žirneliais

Praėjusią savaitę taip visiškai netikėtai atsitiko, kad turėjau vieną valandą laukti. Šviečiant saulei, su vaizdu į "jūrą" (na Lampėdžių karjeras visai gali sueiti už mažą jūrą) neturint jokios knygos, sėdančiu mobiliuoju ir tiesiog nieko neveikiant. Fantastiškas jausmas apie prabangiai praleistą laiką. Nepamenu, kada jaučiausi taip gerai ir ramiai. Myliu dviratį, bet su juo visada minu greitai nesiilsėdama. Darbe darbas darbą veja, namie visada darbų aukščiau galvos, tad prabanga turėti valandą be sąžinės graužimo, kad nieko nedarau - neįsivaizduojama... Noriu to dažniau...

Šiandien prisiminiau, kaip visai neseniai Vilniuje su Mindaugu Bon-Appetit, Jurga Mi, ir Pauliumi gaminome nuostabų risotto su šparagais (smidrais), mascarpone ir žirneliais. Pas mus šiuo metu svečiuojasi mergaitė vegetarė iš Vokietijos, tad sugalvojau pagaminti tokį pat risotto. Kaip tyčia, kai suplanavau šį patiekalą, gavau laišką nuo vienos kolegės su klausimu ar man patinka šparagai. Aišku patinka! Vakare jau laikiau savo rankose pundelį šparagų, užaugintų ASU eksperimentiniame ūkyje. Šviežutėliai, nesumedėję, skanūs ir žali! Anksčiau nebuvau ragavusi jų nevirtų ir neapdorotų, o paskatinta minėtos kolegės sukramčiau kelis iškart - labai skanu, juolab auginta be jokios chemijos.



Štai risotto, kurį valgėme Vilniuje:

Šiandien gaminau beveik tokį pat, tik neturėjau pankolio - deja, Maxima šįkart mane nuvylė.

Pavasarinis risotto su šparagais, mascarpone ir žirneliais

(adaptuota iš A Cup of Mascarpone)
4-6 porcijos


4-5 puodeliai daržovių sultinio*
1-2 šaukštai alyvuogių aliejaus
2 šaukštai sviesto
1 nemažas poras (balta ir žalia dalis)
1 pankolis (neturėjau)
1 ir 1/2 puodelio arborio ryžių
2/3 stiklinės balto sauso vyno
10 šparagų
1 stiklinė šaldytų žirnelių
2 šaukštai citrinos sulčių
1/3 puodelio mascarpone sūrio
1/2 puodelio tarkuoto Džiugo sūrio
Druska, pipirai
Pundelis krapų serviravimui

*Daržovių sultinys: 1 svogūnas, 1 morka, keli poro lapai (žalioji dalis), gūžė prieskoninių žolių: krapai, gelsvė, petražolė, 5 kvapieji pipirai, 5 juodieji pipirai, pusantro litro vandens. Verdame apie 30-45 min.


Storadugniame puode įkaitiname aliejų su sviestu ir dedame griežinėliais pjaustytą porą (ir pankolį, jei turime). Kepiname ~5-7 min., kol suminkštės. Suberiame ryžius ir maišydami kepiname minutėlę. Tada supilame baltą vyną ir leidžiame troškintis ant mažos ugnies visąlaik maišydami, kol visas vynas susigers. Tada po samtį-du pilame daržovių sultinį ir maišome. 

Risotto gaminimas visai kaip meditacija, stovi, maišai, pilstai... Gali gurkštelėti vyno, vėl kliustelėti sultinio, pamaišyti... Kai įpilti samteliai susigeria, kliustelime sultinio vėl ir maišome, maišome, maišome. Ši meditacija trunka apie pusvalandį.

Kol vyksta ryžių minkštėjimas, reikia blanširuoti žirnelius ir šparagus. Šparagus prieš tai supjaustome 1,5-2 cm dydžio gabaliukais, užverdame puode vandens ir suberiame žirnelius su šparagais. Paverdame 4-5 minutes ir nukošiame. Dabar juos galima sudėti į ryžius. 

Kai išmaišome daržoves su ryžiais, įberiame šaukštelį druskos, juoduosius maltus pipirus, išmaišome ir troškiname toliau vis kliustelėdami sultinio. Kai ryžiai bus minkšti ir risotto bus tirštos konsistencijos - jis bus beveik paruoštas. Belieka keli štrichai. Mascarpone išmaišome su citrinos sultimis ir sudedame į risotto, ten pat suberiame Džiugo sūrį. Viską gerai išmaišome, puodą uždengiame ir leidžiame pailsėti kelias minutes. 

Pailsėjusį risotto dedame į lėkštes, puošiame krapais ir valgome. 

Šviežio moliūgo pyragas su oriniu paviršėliu

Kiekvieną rytą trinu ir nešuosi į darbą kokteilį. Naikinu praėjusio sezono šaldytas uogas. Aną savaitę buvo bananai+mėlynės+vanduo. Šią savaitę bananai+juodi serbentai+vanduo+kelios šakelės dilgėlių, kiaulpienių ir garšvų. Tikrai nešlykštu, visai tų žolių nesijaučia ir geriasi gerai. Taip gaunu fermentų, papildau savo racioną vitaminais. Kol dar žolės šviežutėlės, jaunos ir nedidelės - labai verta.

Pas mus namuose vis dar moliūgų sezonas. Du moliūgai nuo rudens virtuvėje po stalu ilsisi ir laukia savo valandos. Šiandien sulaukė. Reikia pasiruošt naujam daržovių sezonui ir sunaudot likučius. Moliūgas vis dar puikus, kvapnus ir tvirtas. Šios dienos pasirinkimas - saldus moliūgo pyragas su oriniu paviršėliu. Puiki atgaiva po sunkios darbo dienos. Neištvėrusi valgiau dar karštoką, kuris pjaustėsi neypatingai gražiai, bet tai nebuvo svarbu - jis toooks skanus!

Trapi tešla:
120 g sviesto
180 g miltų
žiupsnis druskos
2 šaukštai cukraus pudros
1 trynys
1-2 šaukštai šalto vandens

Sviestą su miltais, druska ir cukraus pudra trupiname kombainu iki smulkių trupinių. Įdedame trynį ir šaltą vandenį, įjungiame kombainą, ir laukiame, kol susiformuos vientisa tešlą. Tešlą suvyniojame į maistinę plėvelę ir dedame pusvalandžiui-valandai į šaldytuvą.

Įdaras:
800-900 g šviežio moliūgo, smulkiai sutarkuoti
1 citrinos ir 1 apelsino sultys
3/4 stiklinės cukraus
sauja razinų
sauja džiovintų abrikosų, supjaustytų kubeliais
žiupsnis cinamono
1 šaukštas krakmolo
Visus įdaro ingredientus sudedame į puodą ir užverdame bei maišydami paverdame kelias minutes.

Atšalusią tešlą išimame ir iškočiojame pagal savo kepimo formos dydį. Išklojame kepimo formą, suformuodami kraštelį, subadome dugną šakute. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15 min. 

Kol tešla kepa, pasiruošiame orinį paviršėlį:
2 baltymai
4-5 šaukštai cukraus

Baltymus išplakame iki standžių putų, tada beriame po truputį cukrų ir plakame, kol jis ištirps.

Į iškeptą pyrago pagrindą sudedame moliūgo įdarą, ant viršaus gražiai paskirstome baltymus, kepame dar 30 min.

Borjomi once more

Vieną gražią dieną maisto tinklaraštininkai vėl susirinko išgerti Borjomi'o ir vėl gruzinų restorane, tačiau kitame - Tiflisi Dukani. 

Ne vien tik Borjomio, bet pirmąkart paragavau čačos - ir man patiko. Labai panašu į grapą, bet šiaip skonis švelnus. 

Tačiau aš apie Borjomi. Vienok po pernykščio susitikimo, gavusi dovanų visą paką Borjomio ir šeimynai visai į jį nepretenduojant, aš sau gurkšnojau. Į pabaigą jis man pradėjo patikti ir dabar visai mielai atsigeriu. Tik norėčiau, kad būtų negazuotas :). O šiaip, kadangi mano rūgštingumas yra per didelis, tai Borjomi man pats tas - jis šarminis ir mažina rūgštingumą. 

Taigi užsigerdami Borjomi, ragavome įvairius gruziniškus patiekalus. Man labai patiko špinatų rutuliukai bei baklažanų suktinukai. Deja originalaus pavadinimo nepamenu - reikės google'inti ir ieškoti recepto, that's for sure.

Vėliau virtuvės šefas demonstravo mėsos ruošimo subtilybes ir skanavome ją iškeptą.

Tą pačią paruoštą mėsytę virtuvės šefas panaudojo ir Chačapuri įdarui. Pasirodo Chačapuri būna ir mėsiški, tai būdinga vienam kalnų regionui, iš kurio, sako, juokiasi - matyt, kaip mes juokiamės iš kokių čiukčių. Ir kepamas šis blynas specialioje keptuvėje krosnyje.

Dar skanavome troškinio, šašlykų ir tų suktinukų, kurių nekeptų nuotraukas matėte aukščiau.

Ir dovanų gavome gruziniškų prieskonių mėsai.

Dėkoju už priėmimą restorano vadovui ir šefui.

O čia 10 įdomių faktų apie „Borjomi“

1. Pirmasis J. Gagarino prašymas žemėje – stiklinė „Borjomi“

Įdomu kokie pirmieji poreikiai užvaldo kosmonautus, pasiekus žemę? Turbūt kiekvienam skirtingi, bet pirmojo į kosmosą pakilusio žmogaus prašymas tapo įsimintinu komplimentu „Borjomi“. Po pirmojo skrydžio į kosmosą į žemę grįžęs kosmonautas Jurijus Gagarinas pirmiausiai ko paprašė, tai atsigerti „Borjomi“ mineralinio vandens. Būtent tokį kosmonauto prašymą prisimena profesorius V. Volovičius, kuris buvo atsakingas už šios operacijos medicininį aprūpinimą.

2. Patikrintas receptas nuo pagirių

Kiekvienas galėtų pateikti savo receptą nuo pagirių. Vieniems jėgas atgauti padeda stiklinė kefyro, kitiems – įvairios sriubos ir pan. Tačiau, ar žinote, kad charizmatiškoji rusų kino žvaigždė Vladimiras Vysockis, kai nevartojo alkoholio, gėrė „Borjomi“.

3. Vienintelė gruziniška spalva pasaulyje

Pasirodo, pasaulis tas pačias spalvas suvokia visiškai skirtingai. Pavyzdžiui, balta mums simbolizuoja tyrumą, nekaltumą, tačiau Indijoje šią prasmę perteikia tik raudona, o Kinijoje balta iš viso yra gedulo spalva. Dar daugiau, nors pasaulis vienbalsiai žalią sieja su natūralumu ir gyvybe, tačiau japonams ji yra tiesiog modernumo simbolis, o Indonezijoje netgi draudžiama spalva. Atrodytų, jog siekiant išlaikyti vienintelę norimą spalvos prasmę, lieka tik sukurti naują. Būtent taip padarė gruzinai, kurie turi unikalios „Georgian green“ („Gruziniška žalia“) spalvos patentą. Įdomu, kaip ji atrodo? Žvilgtelkite į stiklinį „Borjomi“ buteliuką.

4. A. Tarkovskio „ateities“ mineralinis vanduo

Vieno garsiausių rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio fantastinės dramos „Soliaris“, filmavimo aikštelėje kilo žymusis ginčas dėl „ateities“ mineralinio vandens. Veiksmas vyksta tolimoje ateityje, tad filmuojant konferencijos sceną, kūrybinė grupė pasiūlė taip išdėstyti ant stalų stovinčius „Borjomi“ butelius, kad į kadrą nepatektų jų etiketės. Tačiau A. Tarkovskis buvo neperkalbamas ir užsispyrė palikti „Borjomi“ taip, kad etiketės būtų matomos. Esminis režisieriaus sprendimo argumentas – šis mineralinis vanduo bus lygiai taip pat geriamas ir tolimiausioje ateityje.

5. Geizeriai ir mineralinis vanduo: ką bendro jie turi?

Įspūdingi vandens stulpai, prasiveržiantys iš gelmių į orą yra fenomenalus ir susižavėjimą keliantis reiškinys. Sakysite, ką bendro visa tai turi su geriamuoju vandeniu? Kaip ir geizeriai, „Borjomi“ į žemės paviršių išsiveržia pats, tačiau dėka skirtingų veiksnių. Giliai žemėje veikiamas aukšto slėgio bei temperatūros, kur natūraliai prisisotina mineralinių medžiagų ir gamtinės angliarūgštės, jis savaime kyla į žemės paviršių. Dar daugiau, „Borjomi“ išsiveržia šiltas, tik skirtingai nei karštųjų geizerių, šio mineralinio vandens temperatūra yra 38C-41C.

  

6. Elnio atrasti šaltiniai

„Borjomi“ šaltiniai buvo atrasti atsitiktinumo dėka. Pasakojama, kad medžioklės metu, buvo pašautas jaunas elnias. Vejantis jį, kareiviai staiga sustojo apstulbinti neįtikėtino reginio: elnias įšoko į vandens šaltinį ir kitame krante iš jo iššoko sveikutėlis. Stebuklingo įvykio apakinti kariai suskubo papasakoti apie reginį savo vadui. Nuo to laiko, žinia apie gydomuosius šaltinius ėmė sparčiai sklisti, o elnias tapo Gruzijos kalnuose trykštančio vandens švaros ir gydymo simboliu. Elnio siluetas iki šiol puošia „Borjomi“ mineralinio vandens buteliuką.

7. Pirmasis mineralinio vandens etalonas

Prisiminimai apie deficitinės sovietmečio prekės ir kilometrinės eilės prie parduotuvių dabar sukelia šypseną. Tais laikais, kaip ir bananai ar geresnis konjakas, viena geidžiamiausių deficitinių prekių buvo ir „Borjomi“. Ne be reikalo itin vertintas ir išimtinai „per pažintis“ gaunamas mineralinis vanduo tapo mineralinio vandens etalonu Sovietų Sąjungoje. Ruošiant pirmuosius šalies reglamentus mineraliniam vandeniui, jie buvo parengti remiantis „Borjomi“, kaip vieninteliu pavyzdžiu kokybei.

8. Moterys naudoja „Borjomi“ ne tik troškuliui malšinti

Mineralinis vanduo gali būti naudojamas ne tik troškuliui malšinti, bet ir natūralioms grožio procedūroms atlikti. „Borjomi“ mineralinis vanduo nuo seniausių laikų daugelyje SPA centrų naudojamas įvairioms mineralinių vonių bei veido odos priežiūros procedūroms. Paprastas ir natūralus būdas puoselėti grožį išliko populiarus moterų tarpe ir iki šiol.

9. Krizė, padėjusi atrasti Europą

Siekdama didinti politinį spaudimą Gruzijai, 2006 m. Rusija panaudojo ir ekonominį – paskelbė embargą gruziniškiems vynams ir vandeniui. Skaudžiausiai tai turėjo atsiliepti „Borjomi“, kuris į Rusiją eksportavo apie 65 proc. produkcijos. Paradoksalu, tačiau embargo metu šio mineralinio vandens vartojimas kaip tik padidėjo Europoje, ypač, Baltijos šalyse. Atsižvelgiant į tai, „Borjomi“ gamintojai persiorientavo į Vakarų rinką ir Lietuvoje įkūrė pirmąją Europoje „Borjomi“ atstovybę – „IDS Borjomi Europe“. Šių metų balandį „Borjomi“ grįžo į Rusijos rinką.

10. 123 metus nekintantis vanduo

Ar žinote, kad esminės gero mineralinio vandens savybės yra nekintanti kokybė ir skonis, nepriklausomai nuo to, kokiais kiekiais ir kiek laiko jis yra gaminamas? Nors „Borjomi“ mineraliniam vandeniui šiemet sukanka 123 metai, tačiau reguliariai atliekamais tyrimais įrodyta, kad per tiek laiko jis išlaikė visas savo savybės, tad dabartinis „Borjomi“ mineralinis vanduo yra identiškas vandeniui, kuris pirmą kartą gamykloje išpilstytas XIX a. pabaigoje.

Šokoladinis tortas

Sakuros pražydo... Specialiai ėjau jų fotografuoti, nors ir pilnas facebook'as jų nuotraukų. Mieliau turėti savąją. Laukiu nesulaukiu alyvų - man tai vienas pačių pačiausių žiedų...

Ruošiausi dukros jubiliejui (10 metų) ir apsistojau ties šiuo, nors ji šokoladinių tortų ir kepinių nemėgsta, tačiau... Šitas tortas toks, kad visiems patinka. O man pačiai - tai nerealiai. Gerai, kad neišeina jo daug suvalgyti, jis labai sotus. Todėl galima daug daug mielų žmonių nudžiuginti nedideliu gabalėliu malonumo. 

Šokoladinis aksominis šilkinis tortas su riešutų traškučiais

(Pagal Žaidžiame virtuvę)


Pagrindui:
200 g šokoladinių sausainių
100 g  lazdyno  riešutų
100 g sviesto

Šokoladiniams putėsiams:
400-420 ml grietinėlės 
400 g juodojo šokolado
100 g cukraus
2 kiaušinių baltymai
1 v. šaukštas su kaupu tirpios kavos (kadangi manoji granulėmis, tirpinau ją viename šaukšte karšto vandens ir atvėsinau)
40 ml brendžio
Sauja-dvi džiovintų spanguolių, nuplautų ir pamirkytų vandenyje

Riešutų traškučiai:
50 g smulkintų lazdynų riešutų
50 g smulkaus cukraus
25 g sviesto

Kepimo forma uždaromu šonu - 26 cm.

Sausainius ir riešutus susmulkinti, sviestą ištirpinti ir įpilti į sausainius su riešutais. Viską sumaišyti, sudėti į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, labai gerai prispausti  ir formą įdėti į šaldytuvą.

Šokoladą ir grietinėlę maišant ištirpinti garų vonelėje, atidėti atvėsti, ir po to dėti į šaldytuvą, kad atšaltų. Atšalusią grietinėlę su šokoladu išplakti. 
Kiaušinius (aišku būtų gerai naudoti kaimiškus kiaušinius) gerai nuplauti soda ir nuplikyti karštu vandeniu, tada atskirti baltymus nuo trynių. Baltymus plakti iki standžių putų, tada po truputį dėti cukrų ir plakti, kol visas cukrus ištirps. Baltymus sukrėsti į šokolado masę, atsargiai išmaišyti. Supilti brendį, kavą, suberti spanguoles ir dar kart išmaišyti. Šokoladinę masę supilti ant pagrindo.

Riešutų traškučiams ištirpinti sviestą keptuvėje, suberti cukrų ir riešutus. Maišant kepti iki auksinės spalvos. Atvėsinti. Berti ant torto viršaus.

Paruoštą tortą laikyti šaldytuvę bent kelias valandas, geriausia pernakt.