2012 m. liepos 27 d., penktadienis
Obuolių pyragas su citrinos natele
Su vienu bičuliu turėjau diskusiją, kiek reikia laiko pamiršti žmogų? Jis sako, na visada gali ištrinti iš skypo ir iš feisbuko ir pamiršti per savaitę. Nesvarbu, kas buvo tas žmogus, ar draugė, ar draugas, man tai užtrunka ilgai. Bičiulis nusistebėjęs klausia: tai mėnesį? Nea, sakau, metus (ir net gal ne vienus). Nepatikėjo. O mintyse turbūt turėjau ir daugiau: ne metus ir ne vienerius, o turbūt niekada. Emociniai prisirišimai man gerai sekasi. Ir mano emocijos turi gerą atmintį. Reikėtų jas truputį pridenginti ir kažkiek gal amputuoti. Manyčiau...
Obuolių pyragas su citrinos natele
(pagal technicolorkitchen)
190 g sviesto
300 g cukraus
2 citrinų žievelė
2 šaukštai citrinos sulčių
3 kiaušiniai
315 g miltų
žiupsnis druskos
1 a. š. kepimo miltelių
2-3 obuoliai
žiupsnis-kitas cinamono
Sviestą išsukame su cukrumi iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius ir po kiekvieno išsukame. Sudedame miltus, druską, kepimo miltelius, citrinos žievelę ir sultis. Išmaišome ir sukrečiame tešlą į kepimo formą. Obuolius nulupame, išimame sėklalizdžius ir supjaustome skiltelėmis. Susmaigstome obuolius į pyragą, pabarstome cinamonu.
Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 35-45 min. iki sauso pagaliuko. Iškepusį pyragą apibarstome cukraus pudra.
Pranešimą parašė
bea
ties
17:31
Siųsti el. paštu
BlogThis!Bendrinti sistemoje XBendrinti sistemoje „Facebook“Bendrinti sistemoje „Pinterest“
žymės:
obuoliai,
pyragas,
saldumynai,
virtuvė
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
5 komentarai:
Pamirsti zmogaus turbut neimanoma. Tik prigesinti prisiminimus apie ji turbut galima. Kita vertus, priklauso nuo to, kiek ilgai bendravote. Jeigu labai ilgai ir intensyviai, tai gali jo trukti keleta metu, tikrai. Bet geriausia, ta tustuma kuo nors uzpildyti. Nebutinai kitu zmogu. Bet kazkuo maloniu.
Niekas nestovi vietoje, viskas keičiasi, tokia gyvenimo esmė, o vakuumo gamtoje nebūna, vadinasi jis užsipildys kažkuo kitu. Verčiau pasidžiauk, kad kažkam esi įkvėpimo šaltinis ir moteriškumo etalonas, pavyzdžiui man.
Taigi.. Tuščia vieta niekada nebūna. Pritariu tam labai :). Išties, man užsipildo greit, nes aš ekstravertė, man bendrauti būtina. Tačiau nežiūrint to, kad tuštumos nelieka, tie prisiminimai ir skauduliai, susiję su jais, manęs dar ilgokai nepalieka. Bet tai tik kasdieninė mano asmeniškumo dozė, kaip įžanga į receptą. Gyvenimas teka ir labai džiaugiuosi, kad kažką įkvepiu, kažką galbūt sunervinu, kažką nudžiuginu ar nuliūdinu. Ir labai labai smagu, kad kažkam esu netgi etalonu :).
Bet nuotraukų gražumas :) Net pyragas atrodo toks karališkas :)
Dėkui :)
Rašyti komentarą