Mielinis pyragas su špinatais ir feta

Man labai labai labai pradėjo patikti žaisti su mielėmis. Na, su mieline tešla. Kiba organizme ko nors trūksta, ar kaip?

Turiu bent kelias pažįstamas, kurioms minkyti tešlą rankomis yra baisinis siaubas. O man taip gera... Kai recepte rašo minkykite 8-10 min., aš minkau geroookai daugiau. Nekenčiu kišti pirštų į žemę, o į tešlą - dievinu! O kaip džiugina pamatyti, kiek ji pakilo. Vis prieinu ir tikrinu, ooo - dar truputį papuro, dar pasikėlė.

Vienok, su šita tešla tokio superinio jausmo nebuvo, tad darydama antrą kartą, dėčiau mažiau miltų, ir minkyčiau, jei pritrūktų, tik tada pridėčiau dar. Nes pati darydama iškart aš matavau 4 stiklines ir supyliau - tešla buvo kietoka ir sunkiai minkėsi. Bet pyragas man patiko, ragavusiems irgi. Receptą nužiūrėjau Surfing the World Cuisine.

Štai jis:

Reikia: tešlai: 1 kiaušinio 150ml šilto pieno 1 a.š. druskos 1 a.š. sausų mielių (naudojau 20 g šviežių mielių) 4 stiklinių miltų ( 1 stiklinė - 250ml) 4 v.š. alyvuogių aliejaus Įdarui: 1 svogūno 2 stiklinių šaldytų špinatų arba didelės saujos šviežių druskos ir pipirų raudonėlio alyvuogių aliejaus 100 gr fetos sūrio 1 kiaušinio 2 v.š. jogurto (naudojau grietinę) aptepimui 1 kiaušinio ir sezamo sėklų 1. Pirmiausia paruošiame tešlą. Pieną, druską, aliejų, mieles ir kiaušinį išmaišome ir pradedame dėti miltus. Išminkome tešlą, kol gaunasi minkšta graži tešla. Paliekam ją pailsėti, kol pasigaminame įdarą. 2. Nulupame ir susmulkiname svogūną, apkepiname su trupučiu aliejaus, tada pagardiname druska, pipirais, raudonėliu ir sudedame špinatus. Apkepiname ir leidžiame atvėsti. Atskirame dubenėlyje sumaišome kiaušinį, jogurtą ir apie 2 v.š. aliejaus. 3. Tešlą padaliname į 4 dalis ir imame vieną gabalėlį bei kočiojame kaip įmanoma ploniau. Tada aptepame kiaušinio ir jogurto mišiniu, apiberiame špinatais ir feta. Susukame tešlą į ritinėlį ir tada susukame ritinėlį į apskritimą. Dedame į apvalų aliejumi išteptą indo vidurį. Iškočiojame kitus tris tešlos gabalėlius, apdedame įdaru ir susukame, tada apsukame pirmąjį pyrago ritinį. Gauname apvalų ritinį. Jį aptepame kiaušiniu ir apiberiame sezamo sėklomis. 4. Įkaitiname orkaitę iki 190 C ir dedame pyragą. Kepame 40-50 min, kol viršus būna rusvas, o vidus minkštas ir iškepęs. Valgome dar šiltą su jogurtu ir salotomis.

Keksiukai su vyšniomis

Aną savaitę užsukau į kepėjų parduotuvę šv. Gertrūdos gatvėje Kaune. Labai fainų popierinių formelių jie turi, pernai tokių nemačiau. Tai pirkau visokių visokiausių, stačiakampių, apvalių, su skylėm per vidurį ir be skylių, saldžioms dovanėlėms per Kalėdas žiauriai tiks. Ir po to pamačiau tas pačias formeles ir puikius keksiukus juose skaniame gyvenime. Taigi nieko nelaukus ir išbandžiau. Gaminasi labai paprastai, kepa gal kiek ilgokai, bet labai skanūs keksiukai. Vieno labai alkanam užteks, o jei nelabai alkanas - galima dalintis perpus su mielu žmogumi. Receptas: 9 dideliems keksiukams reikės: 400 gr. miltų 200 gr. cukraus 150 ml. vandens 150 gr. margarino kepiniams 3 kiaušiniai stiklinė šaldytu vyšnių ar trešnių pakelis vanilinio cukraus šaukštas bulvių krakmolo šaukštas cukraus pudros 2 šaukšteliai kepimo miltelių Vandenį ir margariną dėti į puodą ant vandens ir užvirinti, vėliau atvėsinti. Kiaušinius išplakti su cukrumi, vyšnias atitirpinti ir sumaišyti su krakmolu ir cukraus pudra. Miltus persijoti su kepimo milteliais. Į kiaušinio plakinį maišyti dalį miltų, dalį sviesto, ir vėl miltus ir sviestą, nesustoti maišyti, kol tešla taps vientisa. Į formeles dėti 2 šaukštus tešlos, šaukštą uogų ir ant viršaus šaukštą tešlos.

Granola

Pagaliau ir aš prisiruošiau padaryti granolą. Ketinau ir ketinau ir vis atidėliojau. Mat prisipirkt tų sėklų-riešutų ir pan. reikalų vis pamiršdavau ir išvis, juos pirkti reikia eiti su spisku. Taigi, kai bendradarbis paklausė, ar man nereikia į bazę ir ar negalėčiau jo nuvežti, tai pasidariau tą spiską ir nudūmiau. Vat prašom ir granola padaryta. Valgysiu... uj. Receptas iš Beatos Nicholson blogo, dariau iš pusės normos, dar padovanojau po induką dviems draugėms ir tam bendradarbiui ryt nunešiu. Čia nurodyta visa norma (tai būtų dviems skardoms):

500 g stambių nesmulkintų avižų dribsnių (naudojau vidutinio dydžio)

50 g kvietinių sėlenų

100 g kokoso drožlių

100 g saulėgrąžų

150 g sėklų mišinio: sezamai, linų sėmenys, moliūgų sėklos (linų sėmenų nedėjau, turiu, bet nenorėjau)

50 g pjaustytų skiedrelėm migdolų

50 g graikiškų riešutų (dėjau perpus su lazdyno riešutais)

200 ml aliejaus (naudojau saulėgrąžų)

300 g medaus

Avižų dribsnius sumaišom su sėklom ir riešutais (riešutus smulkinau). Aliejų su medum pakaitinam, kol ištirps medus. Dar kliustelėjau šaukštelį cinamono į tą reikalą ir užpyliau ant avižų. Gerai išmaišius visą masę paskleidžiam ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi ir kepam 180 laipsnių orkaitėje 35 min. Pas Nicholson parašytą 45, bet po 35 man jau buvo ciut perkepę... Nors maišiau sąžiningai net ne kas 15, o kas kokias 8 minutes. Taigi reikia labai žiūrėti į patį kepamą reikalą, o ne laiką. Kai iškepė, dar įmaišiau saują džiovintų spanguolių (susmulkinau šiek tiek). Sudėjau į sandarų stiklinį indą ir padėjau spintutėn. Mažoji kramtė be nieko, kramtė su jogurtu avietiniu ir buvo patenkinta. Kiti namiškiai, kaip ir draugės abi, irgi! Išvada - darysiu dar.

Mieliniai blyneliai

Šiandien pusryčiams padariau mielinius blynelius. Mano dukra jau pirmokė, bet iki šiol negali pamiršti darželio mielinių blynų. Jie ten buvo labai skanūs, kliuvo ir man paragaut, tad žinau. Dažniausiai mano mama kepa mums mielinius blynelius, bet šiandien jos nebuvo, o mielių pokelį pradėjau, tai reikia kažką daryt. Pastebėjau, kad pradėtas pokelis ilgiau savaitės man nesilaiko, nors ir šaldytuve. Todėl kai nusiperku naują, tai jau kalnas mielinių patiekalų eina į trasą. Užtat vakar buvo sviestinė bulka ir balta duona, šiandien blyneliai ir dar gabalėlis liko kažkam. Gal vaikams picą iškepsiu ryt... Nežinau dar. O blyneliai tikrai labai mielučiai. Dariau iš pusės kiekio, ir ačiūdie, nes ir taip daug jų gavosi. Bet ateis draugė kavos ir tikrai sulapnos :). 

Mieliniai blyneliai 
(čia proporcijos jau mano pusei kiekio)

 250 g miltų 
5 šaukštai cukraus 
1 kiaušinis 
175 ml pieno 
15 g šviežių mielių žiupsnelis druskos 
1 obuolys, sauja razinų ar kitokie mėgstami priedai 

 Mieles su šaukštu cukraus sumaišome ir trumpam paliekame. Per tą laiką išplakame kiaušinį su likusiu cukrumi, įmaišome miltus, druską, šiek tiek pašildytą pieną ir mieles. Sudedam smulkiai pjaustytą obuolį ar razinas (dėjau abu) ir paliekame bent 10 min. šiltai pakilti. O tada dviem šaukštais dedame į keptuvę su įkaitintu aliejumi ir kepame. Valgėm su klevų sulos sirupu... Amam!

Sviestinė bulka su pabarstukais

Vilniuje per tuos žąsies ruošimo kursus pirkau mugėje tooooooooooooooooookią skanią sviestinę bulką, kad maniau surysiu ją viena pati. Brangi buvo kaip cholera (46 Lt/kg), bet nerealaus skonio. Su drauge surijom alei trupinėlį. Internete palandžiojus radau receptą ir pabandžiau pati. Rezultatas šiek tiek skiriasi, nes anos reklaminėje brošiūroje buvo parašyta, kad ji gaminama 72 valandas - matyt ne su mielėm, o su raugu. Manoji su mielėm, deja. Gyvenimo tempas ne tas, kad rasti laiko raugui... Darosi labai lengvai, o tikrai labai labai skani. Velykoms bus idealu! 

Bulkos tešla: 
750 ml miltų (3 stiklinės po 250 ml) 
25 g šviežių mielių 
3/4 stiklinės pieno (stiklinė 250 ml) 
1 kiaušinis 
1 trynys (baltymą nuo jo paliekame aptepimui) 
100 g minkšto sviesto 
1/4 stiklinės cukraus žiupsnelis druskos 

Mieles su šaukštu cukraus išmaišome ir paliekame 5 minutėms. Pašildome pieną (kol pirštą įkišus bus tik vos vos šilta), sudedam į jį viską pagal receptą ir užminkome tešlą. Ją paminkome bent 8-10 min. ir pastatome šiltai pakilti. 

Kai tešla pakils, ją dar kartą išminkome, dedame į kepimo formą ir vėl paliekame pakilti. Kai tešla pakils, ją patepame baltymu, ant viršaus beriame pabarstukus. 

 Pabarstukai: 
 1/4 stiklinės miltų 
2 šaukštai cukraus 
25 g sviesto 

 Viską tarp pirštų triname, kol gausis stambūs trupiniai. 

 Bulką kepame apie 30 min. 190 laipsnių orkaitėje.

Beaujolais Nouveau est arrive

Kaip ir kasmet, atvyko Božolė :). Ar jau paragavote? Aš taip - tik labai nedaug, mat per pietų pertrauką nusigabenau pirkti mielių, sviesto, Žmonių ir Božolė (labai ilgas sąrašas, haha. tačiau dar labiau haha, kad aš nuo jo nenukrypau! o tai jau kažkas) ir užsukau į Vyno ir konjako parduotuvė. Jie turėjo, jei neklystu, 5 jo rūšis ir viena kaip tik buvo degustuojama. Na, nekoks iš manęs vyno ekspertas ir netgi žinovas ne koks, bet mėgėjas tai tikrai :).

Vyną mums įpylė tinkamos temperatūros (pardavėja sakė, bet ir man taip pasirodė), t.y. 14 laipsnių, buvo lengvutis, gaivus ir net nuo mažo kiekio paraudo žandai ir susvaigo galva šiek tiek. Po tos taurės, visa likusi diena buvo tokia pakylėta :).

Tiesa, vakare nudžiugino viena sena draugė, su kuria nekalbėjau 100 metų. Ji paskambino! Ir, sako, ar žinai, kodėl aš skambinu? Nagi, klausiu. Todėl sako, kad geriu Božolė, o kai geriu Božolė, tai tik tu man ateini į galvą! Pasišnekėjom nuostabiai :)

Taigi, sau degustacijai pirkau Maximoje Beaujolais Nouveau Rendez-Vous (13 Lt atrodo) ir Vyno ir konjako parduotuvėje nefiltruotą (Vyno ir konjako parduotuvės pardavėja minėjo, kad būtent nefiltruotas pernai turėjo labai didelį pasisekimą, tad šįmet jį irgi perka) Beaujolais Nouveau Cuvee Tradition (32 Lt, na su kliento kortele pigiau šiek tiek). Tik gal kas man paaiškintų, jei jis turi būti išgertas greitai ir nėra skirtas išlaikymui, kodėl vis tiek į jį deda sulfitus?

20 dalykų, kuriuos žino Oprah

Mylimiausia draugė užrodė man Oprah puslapį, o jame 20 dalykų, kuriuos ji žino. Labai fainas sąrašas, reikėtų ateityje pagalvoti apie savo nuosavą tokį. Ir visgi tokią nykią dieną kaip ši, man į galvą nelabai daug ateina, bet susimąstyt apie Oprah teiginius - labai tinkama diena. Taigis:

1. What you put out comes back all the time, no matter what. (This is my creed.) 2. You define your own life. Don't let other people write your script. 3. Whatever someone did to you in the past has no power over the present. Only you give it power. 4. When people show you who they are, believe them the first time. (A lesson from Maya Angelou.) 5. Worrying is wasted time. Use the same energy for doing something about whatever worries you. 6. What you believe has more power than what you dream or wish or hope for. You become what you believe. 7. If the only prayer you ever say is thank you, that will be enough. (From the German theologian and humanist Meister Eckhart.) 8. The happiness you feel is in direct proportion to the love you give. 9. Failure is a signpost to turn you in another direction. 10. If you make a choice that goes against what everyone else thinks, the world will not fall apart. 11. Trust your instincts. Intuition doesn't lie. 12. Love yourself and then learn to extend that love to others in every encounter. 13. Let passion drive your profession. 14. Find a way to get paid for doing what you love. Then every paycheck will be a bonus. 15. Love doesn't hurt. It feels really good. 16. Every day brings a chance to start over. 17. Being a mother is the hardest job on earth. Women everywhere must declare it so. 18. Doubt means don't. Don't move. Don't answer. Don't rush forward. 19. When you don't know what to do, get still. The answer will come. 20. "Trouble don't last always." (A line from a Negro spiritual, which calls to mind another favorite: This, too, shall pass.)

Praktiniai patarimai žąsies paruošimui

Praėjusį šeštadienį viena nuostabi moteris pakvietė mane kartu nueiti į žąsies rengimo seminarą Lenkų kultūros namuose Vilniuje. Kartu vyko ir vieno regiono (Kujawsko-Pomorskie, Torunė) produktų mugė. Šis regionas garsėja žąsimis (čia galite paskaityti plačiau (lenkų kalba)) ir neseniai pradėjo žąsų populiarinimo akciją, kurios esmė panaši kaip Božolė, t.y. nuo tam tikros datos tampa prieinama šviežia šių metų auginimo žąsiena. Ta data yra lapkričio 11-oji, mat tada kaip tik žąselės būna tiek paaugusios, kad jas galima pjauti ir skanauti. Lapkričio 11-oji pasirinkta todėl, kad tai šventojo Martyno diena, ir jos bei žąsies sugretinimui gaunasi labai poetiškas ir gražus šūkis „Gęsina na swiętego Marcina“ (žąsis šv. Martyno šventei, lietuviškai neskamba, bet lenkiškai netgi labai gražiai). Na, gal yra ir kitokių priežasčių, bet man ir šita tinkama. Seminarą vedė Artur Moroz, restorano „Bulaj“ Sopote šefas. Šefas buvo labai nuotaikingas stiliavas vyriškis su barzda, mikliai vartė rankose žąsies lavonėlį visaip jį dorodamas, pasakodamas ir juokaudamas. Na tą vargšiuką taip ir paliko kankintis, o tai, ką pasakojo bandysiu sudėlioti.

Prieš tai dar apžvelgsiu, kuo mus vaišino. Tiesą pasakius, buvau skeptiškai nusiteikusi tos žąsies atžvilgiu, nes nesu jos valgius skaniai paruoštos. Pamenu, būdavo tokia prieš n metų gaminama giminaičių rate, ir ką... Bulvės žąsies taukuose būdavo surijamos nespėjus nė mirktelti, o tie tamsūs kieti gabalėliai likdavo kiurksoti ant stalo. Na kartais kas nors iš mandagumo įsidėdavo ir po to palikdavo lėkštėje su lengva įkandimo žyme ir nepasisekus misijai atkąsti ir nuryti...

Taigi, mus vaišino:

Šaltaisiais užkandžiais: žąsies vyniotinis, vytinta žąsiena, žąsies krūtinėlė su krauju, žąsies kepenėlės Karštais patiekalais: žąsis troškinta su raugintas kopūstais, žąsies troškinys, žąsies kepenėlių kepsneliai su obuoliais, bulvės su žąsies „spirgučiais“ (nesugalvoju kaip kitaip pavadinti, mat ten buvo smulkiais gabalėliais apibarstytos bulvės). Ir galiausiai, visa kepta žąsimi su rūgščia bruknių uogiene. Geriau nei desertas J

Mano favoritai buvo: vyniotinis, žąsis su kopūstais ir ciela žąsis. Taip gardžiai seniai nebuvau valgiusi J.

O apie žąsies ruošimą buvo papasakota tiek:

Geriausia žąsis maždaug 5 kg svorio, 16-18 savaičių. Pati žąsies mėsa yra liesa, mat joje riebalų nėra, riebalai tik po oda. Kepant jie ištirpsta, arba juos galima nupjaustyti ir išlydyti, po to panaudoti įvairiausiais būdais (pvz. juose kepti bulves, ar naudoti konservavimui. Yra toks būdas Confit – tai konservavimas taukuose, aš apie tai neišsiplėsiu, nes tai manęs nelabai domina, bet būdas labai puikus, naudotinas, sveikas). Žąsieną paruošti reikia šiek tiek žinių, kadangi pasirodo jos raumenų skaidulos ne tokios kaip kitų paukščių ar gyvūnų, būtent todėl ji būna kietoka. Vištos ar kalakuto raumenų skaidulos eina išilgai ir viskas su jomis gerai, o vat pas žąsį jos kryžiuojasi ir persipina, todėl ją ruošiant reikia turėti tai galvoje. Žąsiena turi būti ruošiama panašiai kaip ir jautiena – arba labai trumpai ir greitai, arba labai ilgai. Nes gali nutikti, kad ji sukietėja ir tada jau ilga muzika... Kaip ruošti žąsį? Visų pirma, žąsiena mėgsta būti marinuojama. Marinatui naudojami vaisių actai arba raudonas vynas – žąsies mėsa tamsi, tad jos paruošimas yra panašus į žvėrienos. Todėl baltas vynas nei jos marinavimui nei užsigėrimui valgant – netinka. Jei žąsį ketinate kepti cielą – ją reikėtų pamerkti į marinatą bent dvi dienas iki kepimo. Žąsiai tinka viskas, kas susiję su mišku – čiobreliai, kadagiai ir pan. Netinka bazilikas. Ir šiaip, žoleles geriau kišti žąsiai vidun, nes ant odos jie tiesiog sudegs ir sugadins visą reikalą – o viduje visi aromatai gražiai persismelks per mėsytę. Žąsies vidun, prieš kepant, dar galima kišti obuolių skūreles, kadangi juose yra daugiausiai obuolių aromato, patys obuoliai tiesiog ištižtų ir nieko gero nesigautų. Žąsį reikia kepti 120-140 C laipsnių temperatūroje, uždengus folija ir apie 5-6 valandas. Mums serviravo žąsį 14 val., kuri buvo pradėta kepti 7 valandą ryto. O ją pjaustant visa mėsytė trupėjo ir buvo minkšta minkštutėliausia – tiesiog apsirijimas. Suvalgius ją, galima iš keptos žąsies kaulų išvirti liesą ir labai skanų sultinį, anot šefo. Jei ketinate žąsį troškinti – jos marinuoti nereikia. Labai gerai yra ją troškinti gabalėliais po raugintais kopūstais: gabalėlius greitai ir lengvai apkepam, sudedam viską puodan ir pamirštam 3-4 valandom ant mažos ugnelės. Taip pat galima ir su kitokiom daržovėm, svarbu tik, kad žąsis būtų apačioje. Sukonspektavau maždaug tiek. Jei bus klausimų ir žinosiu atsakymą - mielai padėsiu :). O pati ketinu pabandyti Kalėdoms išsikepti žąsį!

Ir pabaigai: netoli Vilniaus galima įsigyti ekologiškai augintų žąsų, tel. 8 656 62392.

Reklama: vakaras Radharanėje

Mano mylimas indiškas restoranas "Radharanė" rengia indiškos kultūros vakarą, ir bilietų dar tikrai yra. Aš jau įsigijau ir būtinai eisiu, o gal kas dar susigundys. Steigiamasis Indijos kultūros mylėtojų susibėgimas

Programoje:

• Klubo idėjos pristatymas
• Henna art/chna tatuiruočių istorija bei praktinis demonstravimas ant Jūsų kūno dalių(kaina - 10-30 Lt., priklausomai nuo dydžio bei piešinio sudėtingumo)
• Ženklai, ritualai ir jų reikšmės. Tradiciniai Indijos apdarai.
• Klasikinis indiškas šokis
• Sario užsidėjimo pamoka
• Viktorina, dovanos
• Arbata, skanėstai

APRANGOS KODAS: made in India

Gera nuotaika privaloma!

Bilieto kaina 10 Lt.

Vietų kiekis ribotas, bilietą galimą įsigyti pas mergaitę prie baro.

Besišypsančios ketvirtadienio bandelės

Dukra pirmadienį pareiškė man: mama, namie tiek daug uogienių, kodėl tu neiškepi man bandelių su uogiene??? Klausimas labai konkretus ir labai kstati (į temą), taip sakant... Iš tiesų, kiba man sunku? Tai kad ne. Todėl ketvirtadienį (anksčiau neišėjo: antradienį buvo dantistė, trečiadienį mano dvasinio tobulėjimo kursai) susiradau receptą šiokį tokį ir, grįžusi iš darbo, užmaišiau tešlą. Pastaruoju metu man labai pradėjo patikti mielinės tešlos ir žaidimas su jomis. Geras jausmas, kai minkai, minkai, minkai (mintyse skaičiuodama deginamas kalorijas) ir ji tampa tokia elastinga, graži, blizganti. Po to vis maga prieiti ir, pakėlus užklotą, žvilgtelti, kiek ji pakilo. Jei daug - taip gera palieka... :) Va, ypač šitos tešlos atžvilgiu: ji atrodė tokia gal ciut per kieta bandutėms, o pasirodo pats tas - nuostabiai pakilo ir bandelės gavosi tikrai purios ir minkštos. Tik nežinau kokio sąmonės užtemimo vedama aš padariau jas kaip pyragiukus, kurie kepant išsišiepė. Tačiau kadangi uogienė buvo tiršta - ji neištekėjo, o tiesiog pasirodė ir sau gulėjo tarp dviejų bandelės kraštų ir gerai jautėsi (tik tol, kol nepakliuvo į akis alkaniems namiškiams - na taip jai ir reikia!)

Tešla:
500 g miltų
75 g cukraus
žiupsnelis druskos
250 ml pieno
1 šaukštas grietinės
30 g šviežių mielių

Įdarui: uogienė ar saldi varškė, ar nutella, kaip tik norisi.

Mieles sumaišome su šaukštu cukraus ir paliekame keletui minučių. Pieną pašildome (pirštas įkištas į jį turi nejausti karščio, o tik ciut šiltumą), į pieną sudedam viską, kas liko, padarom duobutę, į kurią įpilam mieles ir maišom šaukštu. Kai viskas šiek tiek išsimaišo, minkome rankomis. Reikėtų padirbėti bent penketą minučių, tada tešla bus elastinga ir vientisa. Paliekam tešlą šiltai pakilti, pabarstę ją miltais ir uždengę.

Man užteko 40 min., ji buvo pakilusi dvigubai. Tešlą iškočiojame ir išpjaustome skrituliukus. Ant jų dedame uogienę ir apspaudžiame kraštus. Tada galima tarp rankų suvolioti į bandelę ir ją dėti sujungimu į apačią, tada neturėtų nusišypsoti, kaip padarė manosios. Padarytas bandeles paliekam 20-30 min. iškilti, tada patepam kiaušinio plakiniu, pabarstom cukrum ir 10-15 min. kepame 220 C įkaitintoje orkaitėje. Labai skanu, jau beveik neliko! :)

Naujoji Beatos knyga - jau pas mane rankose

Šiandien knygynuose pasirodė naujoji Beatos Nicholson knyga "Metai Beatos virtuvėje". Kaina apie 60 Lt (Baltų lankų knygyne 59.73 Lt). Receptų n ir plius dar keli, t.y. tikrai daug. Jei būti išsamiai, knygą sudaro 367 puslapiai, kuriuose daug puikių nuotraukų: šeimynykščių, draugų, patiekalų, švenčių ir pasibuvimų. Kaip ir pirmoje knygoje, visos nuotraukos išsiskiria savo šiltumu ir jaukumu. Turinyje daug švenčių: gimtadieniai, kalėdos, velykos netgi joninės! Kaip ir turėtų būti aišku, kiekvienoje šventėje yra atitinkamas meniu, ir jame galima rasti puikiausių receptų bet kuriam dienos metui ;). Manau, tiek užteks, nes reikia ją nusipirkti, kad sužinotum ir pamatytum visą tą gėrį. Labiausiai man patiko mano sūnaus reakcija. Mama, sako jis, tu taip skaniai gamini, nes tu perki Beatos knygas ir todėl, kad gamini su meile :). Vat prašom ir du svarbiausi ingridientai ;)

Breakfast at Tiffany's

Užbaigiau Mad Men antrąjį sezoną ir kol nepradėjau trečiojo, pažiūrėjau Breakfast at Tiffany‘s. Nebuvau mačius iki šiol, deja.

Filmas statytas 1961 metais, laimėjęs du Oskarus, nominuotas dar krūvai Oskarų ir kitokių nominacijų. Nors filmas absoliuti klasika, IMDB vertinimas tik 7,8/10. Vienok, jei toks filmas kaip Back to the Future reitinguojamas 8,4/10, tai balai gal nėra pats svarbiausias kriterijus.

Audrey Hepburn jau buvo laimėjusi Oskarą 1953 metais (filmas Roman Holiday), vienok jos dažniausiai minimas vaidmuo yra būtent Breakfast at Tiffany‘s. Veiksmas vyksta New York‘e, Manhattan‘e.

Lieknutė iki negalėjimo, naivi iki dar didesnio negalėjimo, filme ji tokia na lengvas salonų ir vakarėlių pūkelis. Mergužėlės tikslas susirasti turtingą vyrą, todėl jos galvoje pilnas sąrašas turtingiausių vyrų. Ir netgi sureitinguotų pagal metus (mažiau nei 50 m. – jau gerai). O mieliausia vieta pasaulyje jai – Tiffany‘s parduotuvė. Akivaizdu kodėl: ten prabanga, ramus ir sotus brilikais žvilgantis gyvenimas. Tiesa, nežiūrint viso jos naivumo, namų darbus ji daro puikiai: jei kabina kokį turtuolį, apsiskaito apie jo šalį ar net mokosi kalbos – pavydėtinas rūpestingumas ir kryptingas tikslo siekimas. O šiaip stengiasi prie nieko neprisirišti ir niekam neįsipareigoti. Netgi katė, kurią ji laiko, neturi vardo, nes kam to reik, būtų skaudu palikti pavadintą katę, o noname katei turėtų būti tas pats...

Visa intriga prasideda, kai į šalimais esantį butą įsikelia gražuolis rašytojas blondinas. Na kartais sušelpiamas turtingų moterų, bo gi iš meno nepragyvensi, ypač jei nesi dar žymus ir skaitomas. Jis tiesiog užburiamas merginos grožio, šarmo ir kitų pliusų, kokius ji tik ten turi. Kas toliau – jau nepasakosiu, nes nebebus įdomu.

Sužavėjo vienas komiškas personažas – merginos viršutinis kaimynas, kurį jinai erzindavo skambindama jam, kad atidarytų laukujes duris, mat ji niekada neturėdavo raktų. Natūralu, tokia išsiblaškiusi, ji juos amžinai pamesdavo. Ir mėgaudavosi kaimyno nepasitenkinimu, tarsi žaidimu. Kaimynas toks stilizuotas sutirštintas azijietis, besižavintis ja kaip gražia moterimi, ir nekenčiantis už trukdymą. Bet jų santykis labai žavus ir spalvingas ;).

Tiesiog pažiūrėkit ;)

Duona, kepta duonkepėje

Pagaliau, pagaliau, pagaliau! Turbūt prieš pusantro, ar gal net du mėnesius, nusipirkau savo išsvajotą duonkepę. Ir ką... Po keleto "puikių" bandymų man ėmė atrodyti, kad aš niekam tikusi virtuvėje. Na negi taip gali būti? Čia gi tik miltai, vanduo, cukrus, druska ir mielės. Kiba aš jau visai kvaila... Pasirodo, net ir tokiame paprastume turi būti kažkokia super proporcija - ir tada pavyks! Pavyko... Na ne iš vienuolikto karto, kaip poniai Lemurkai, bet iš kokio 5 ar 6-o. Ačiū, Lemurka, tavo receptas man suveikė ir aš atgavau šiek tiek prarasto pasitikėjimo savimi... Tiesiog pateikiu receptą, jei kas turi panašių problemų - go ahead, pabandykit šitą variantą! 270 ml drungno vandens 2 a.š. cukraus 1 a.š. druskos 1.5 š. alyvuogių aliejaus (galima pilti kokio kvapnaus - pvz. kanapių arba moliūgų sėklų) 560 g. miltų (naudojau kvietinius, pirktus malūne, apie kurį rašiau anksčiau) 1 a.š. Fermipan sausų mielių (supyliau visą pokelį - 11 g) Viską šita tvarka sudedame į duonkepę, pasirenkame atitinkamą jos programą ir įjungiame. (Manosios Moulinex 4 programa, 1 kg kepalui). Po trijų + val. namai nuostabiai pakvimpa ir galima gardžiuotis šilta šviesia duona, užsitepti sviesteliu, kuris nuostabiai aptirpsta ir valgyti. Ir beje - labai skani traški plutelė!

Improvizacija pagal Brownies for Dolce & Gabbana

Cafe Fernando sukūrė Brownies for Dolce & Gabbana. Idėja man žiauriai patiko - mados atspindžiai virtuvėje, kodėl gi ne? Kaip tik namuose buvo proga tortui, ja pasinaudojusi, įsigijau 4 plyteles šokolado ir nutariau paeksperimentuoti. Teisybę pasakius, ta dekoro dalis mane beveik nužudė, išsišokoladavusi iki ausų, praktiškai pasiutus nuo namiškių klausimų, ką aš čia darau, negalėdama prie nieko prisiliesti rudai išmozotais pirštais, kamavausi gerą pusvalandį - tiek, kiek reikėjo pyragui iškepti. Indų plovimas ir stalų valymas užėmė po to ciut ne tiek pat, kiek visas menas. Na, matyt reikia dar gerai apgalvoti, kaip technologiškai tą dekorą padaryti. Konditerinis švirkštas nepadėjo, šaukštas irgi ne, maišelio neturėjau. Bet rezultatas buvo gražus. Foto nekokios, nes puošiau prieš pat sėdant prie stalo, fotografavau irgi tuo pat metu, tai skubėjau nerealiai. Tiesa, skanu buvo irgi nerealiai!

Receptas:

300 g šokolado su dideliu kiekiu kakavos (aš naudojau naująjį 65 proc. kakavos Karūnos šokoladą)

150 g sviesto

105 g miltų

5 kiaušiniai

35 g nesaldintos geros kokybės kakavos

1/2 šaukštelio druskos

300 g cukraus

1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių

vanilės esencija

Sviestą su šokoladu tirpiname Marytės vonelėje (Bain Marie), t.y. vieną puodą įstačius į kitą su karštu vandeniu ir kaitinant ant mažos ugnies. Kaitinant reikia vis pamaišyti. Kai sviestas su šokoladu susijungs ir bus ištirpusi beigi vienalytė masė, puodą nukeliam ir atidedam pravėsti. Per tą laiką kiaušinius su cukrumi plakame iki purumo. Trynių nuo baltymų atskirti nereikia - plakame kartu. Persijojame miltus su kakava ir kepimo milteliais. Į kiaušinių masę sudedame šokoladą su sviestu bei vanilės ekstraktą, išsukame. Sudedame sausus produktus (miltus, kakavą, kep. miltelius, druską), išmaišome. Pyrago masę sudedame į kepimo formą ir kišame į orkaitę, įkaitintą iki 175 laipsnių. Kepame 30 min. Kai pyragas atvės, dedame šaldytuvan. Bent jau pusvalandžiui...

Originaliame recepte pyrago viršui buvo naudojamas lazdyno riešutų sviestas, tačiau aš išplakiau 250 ml grietinėlės ir ją užtepiau ant pyrago. O ant pačio viršaus dėjau tą šokoladinį dekorą, kurį bedarant lengvai prakeikiau :).

Taigi, dekoras:

Plytelę to paties 65 proc. kakavos šokolado ištirpiname marytės vonelėje ir ant sviestinio popieriaus kokiu nors būdu darome kringielius. Mano kringielių spindulys buvo apgalvotai mažesnis nei pyrago dydis, nes man taip norėjosi. O gal dėl to, kad dalis šokolado išbėgo kažkur pro marytės vonelę į apatinį puodą... O gal todėl, kad išsimozojau visa juo, ir jo liko gerokai mažiau??? Bet kuriuo atveju, reikia turėti omeny, kad šokolado kaukės yra gerai, mol oda gražesnė ar kažką.. Nesvarbu, kad procese atrodo kaip hm... išsiš***...

Taigi, padarome kringielius ir visą tą popierių su menu kišame į kamerą, turint galvoje, kad reikia paguldyti lygiai, nes jei bus nelygu, tai ir dekoras bus išsiklaipęs. Kameroj palaikyti užtenka 15 min., po to jis labai gražiai ir nesutrūkdamas nusilupa ir pasideda ant torto.

Tiesa, kaip pjaustyti tortą, kad dekoras gražiai lūžtų - neturiu minčių. Bandžiau ir super aštriu peiliu, ir pakaitintu peiliu, nieko gero.... Vis tiek įsispaudžia į grietinėlę ir bile kaip lūžinėja. Tai tiek vat... Sėkmės tiems, kas bandys. O šiaip, afigenai šokoladinis skonis, toks turtingas šokoladu šokoladinis šokoladtortis. Rekomenduoju!

Apie laukimą

Taip smagu kai vaikystėje skaitytos knygos vėl grįžta ant mano stalo - dabar aš jas skaitau vaikams. Ir būna toookių atradimų! Kaip kad šis iš "Mažojo princo", kuriame lapė pasakoja apie laukimą, jau taip griebia už dūšios, kad net suspaudžia. Ir tai yra tiesa ir gėris. Tiek apie vaiko širdelę, tiek suaugusio. P.S. ir todėl aš baisiai nemėgstu, kai žmonės vėluoja. Ar kai atšaukia susitikimus paskutinę akimirką, o gal netgi priešpaskutinę...

Helovynas

Paminėjom Helovyną vakar. Sugalvojau, kad šįmet turiu vaikams ir sau padaryti šventę ir padariau. Ha, šiandien galvą skauda.. Matyt buvo neblogai, meniu puošė tokie patiekalai, kaip želė su kirminais, kruvinieji piršteliai, kiaušiniai su vorais, mumijos ir žinoma lauke degė skaptuotas moliūgas. Namai irgi buvo lengvai papuošti...