Labai troškau turėti tikrą akmeninę grūstuvę. Kaip Oliveris. Ir štai, nusipirkau. Miela nerealiai, bet sunki... Užmušt ką nors labai tiktų, o ant kojos užsimest nerekomenduoju - garantuotas vizitas traumpunkte.
Užvakar Elžbietos blog'e išskaičiau apie naują žurnalą. http://zaidziamevirtuve.blogspot.com/2009/05/naujas-virtuve-nuo-iki-numeris.html Nebuvau jo mačiusi, o čia jau net trečias numeris. Labai sudomino padažai, kaip tik prisiauginom jau savo salotų, krapų, petražolių ir kitų skanių dalykėlių, tad labai norėjau pabandyti. Gavosi nežmoniškai skanu, tad pristatau ir jums. Proporcijomis nesivadovavau, nes tai ne pyragas, naudojau ne tik petražoles, bet ir krapus.
Žolelių padažas
1/2 stiklinės smulkintų petražolių
2-3 susmulkinti svogūnų laiškai
1-2 išspaustos česnako skiltelės
25 ml citrino sulčių (aš išspaudžiau pusę citrinos)
50 ml alyvuogių aliejaus
1/2 šaukštelio medaus
Sudėjau viską į grūstuvę ir gerai sugrūdau. Labai patiko. labai labai. Darysiu dar ir paįvairinsiu kitokiom žolėm, garstyčiom ar dar kuo, kas man šaus į galvą. Ir dar labai laukiu kol užaugs daug mano bazilikų - bus naminis Pesto. jeeeeeeeee..!
5 komentarai:
Aš ir auginu auginu baziliką ir laukiu kol bent iki vienos pesto porcijos užaugs :)))
Oi kur radai tą grūstuvę? Tomas Fylipse jų iš karto nebeliko kai "atėjo Oliveris".
Aš ją pirkau Sangaidoje. Kaune, visai šalia AKropolio.
Oi ačiū labai, Bea, ji yra ir ant Vilniaus :) Nupirksiu mamai, dovanų - ji labai ieško ir neranda. Super!
o kaip jį naudot, prie ko patiekti? :)
Rašyti komentarą