Naujienos Monte Pacyje

Žinot, Lietuvoje atsirado labiausiai bendraujantis šefas su klientais - na taip, aš taip manau - ir man tai patinka. Tai reiškia, kad jis ne šiaip sau svaigsta, kad pagaminsiu ir visi dabar turi alpti, bet pagamina ir paklausiau, ar gerai, ar alpsim? Aš tai taip. 

Taigi vakar labiausiai bendraujantis šefas pasikvietė išbandyti naujų jo patiekalų, kurie keliaus į atnaujintą meniu. Pakvietė, kad maistą mylintys žmonės (mes!) galėtų išbandyti, pasakyti, ar viskas dera tarpusavyje, ar nieko netrūksta ir viskas gražiai patiekta. 

Vieta: Monte Pacis
Šefas: Ernestas Viršilas
Degustacinis meniu: 6+1 patiekalai (vienas special mums)
Degustacinio meniu kaina be gėrimų: €30 žmogui

Foto: http://www.armisfoto.eu/

Pradėkim nuo to, kad šefą pavadinau labiausiai bendraujančiu - kodėl gi taip? Nuo pirmos susipažinimo akimirkos, Ernestas visada po mano apsilankymo Monte Pacyje pakalbina ir pasiteirauja, kaip patiko maistas, kokių turiu pastabų. Bevalgant irgi visada prieina ir pakalbina ir net ne po vieną kartą. Kai šįkart ruošėmės su merginomis šios vakarienės, iš anksto buvau pakalbinta ir išklausinėta, kurio stalelio noriu, ar noriu šventiško padengimo, ar tiks meniu ir t.t. Nerealiai miela ir malonu - ne tik kad leidžia pasijusti laukiama, bet ir tiesiog iš karto nuramina, kad nemalonių staigmenų nebus, o vakaras bus pakylėtas ir džiuginantis.

Taigi susirinkome penkiese prie balta staltiese dengto stalo ir pradėjome nuo vyno pasirinkimo - Vokiškas vaisinis Rieslingas - juk daugiausia ketinome valgyti žuvies patiekalus.

Pirmasis patiekalas, kuris į meniu pateks kaip salotos, o mums atiteko kaip šefo komplimentai, buvo kalmarų užkandėlė. Kalmarai su žalumynais ir skrebučiais, užteptais alyvuogių tapenadu. Labai skanus šiek tiek apskrudęs kalmaras, o kadangi pati gaminti kalmarų nesiryžau kol kas, man buvo super pradžia!

Užkandžiui buvo patiektas anties terinas. Su svogūnų tyre, česnakų pelenais, petražolių trupiniais, morkomis ir skrebučiu. Labai švelnus, šiek tiek mostelėčiau ant jo šviežiai maltų pipirų skoniui pabrėžti, bet vėlgi geras patiekalas.

Toliau - ravioliai su rikota krevečių lukštų padaže (lukštus, kitokias jūrgyvių dalis kepina, sutrina ir gaunasi labai ryškaus skonio padažas) su pomidoriukais. Labai lengvučiai, burnoje tirpstantys ravioliai su išraiškingu padažu - man jie sublizgėjo nerealiai. Derinys išties vykęs  ir nors padažas stipraus skonio, jis neužgožė švelnučių raviolių, o juos labai gerai pabrėžė. 

Po raviolių, mus pasiekė juodoji lašiša. Kodėl net trys nuotraukos? Nes ji man TAIP patiko. Buvo iškepta vidutiniškai, dar su rausvu viduriuku, patiekta su Bak Choy kopūstu. Labai minimalistinis patiekimas, kas man žiauriai imponavo - tik lašiša ir kopūstas. Viskas, lėksiu pirkti Bak Choy ir garinsiu. Čia turbūt buvo mano vakaro favoritas. Beje, patiekalo dydis, kurį gavome mes, buvo ne degustacinis, o įprasto dydžio, kokį gautumėte iš meniu. Sakyčiau solidus žuvies gabalas!

Po lašišos, tam, kad pasiruošti mėsai, gavome citrinų šerbeto. Vienintelis skonis iš visų 6, kuriuos žmogus patiria (saldu, sūru, aštru, kartu, rūgštu ir umami), ir kurio labiausiai nemėgstu - tai kartumas. Todėl šerbetas man buvo vidutiniškas, galbūt tokioms kaip aš, jį reikėtų ruošti vien iš sulčių, nenaudojant žievelės. Bet kuriuo atveju, jis puikiai nuteikia gomurį.

Mėsos patiekalas buvo antis - labai spalvinga ir graži lėkštė. Svogūnas, troškintas burokėlių sultyse, ir po to degintas degikliu, keptų morkų kremas, žaluma ir antis su five spice. Genialiai paprasta ir labai labai skanu. Antrasis mano favoritas! Netrūko nieko, visiškai niekutėlio. Na gal raudono vyno taurės...

Desertas - ryžių pudingas su cukraus plutele, braškėmis ir maskarpone kremu. Kvepiantis namais, primenantis vaikystę ir sukeliantis pačias teigiamiausias emocijas. Puikiai tiktų sekmadienio pusryčiams! Tik norėčiau ne žiemos plastmasinių braškių, o kokių trintų spanguolių ar kito kokio rūgštesnio varianto. 

Skanios dienos ir jums!