Viena jos dalis yra "Pasta: regionai,tipai, gamybos technologijos". Na, maniau, daug klausysim, mažai smaginsimės. Bet iš tiesų - dirbom tiek, kad rankų raumenys ėmė liūdnai skųstis man į ausį. Gaminome pastą - nieko čia naujo, dviračio išradinėt nereikia ir jokių paslapčių nėra. Vienam šimtui gramų tenka vienas didelis kiaušinis ir žiupsnelis druskos. O tada minkome, minkome, minkome. Minkymo paslaptis - ranka nuo savęs tempiančiu judesiu minkome tešlą, tada lenkiame į save. Kaip tai daroma, galite pažiūrėti šiame video.
Išminkytą tešlą reikia suvynioti į maistinę plėvelę ir palikti pailsėti 15-30 min. Tešlos minkymas spartina glitimo gijų ir tinklo susidarymą, o tada jai leidžiama pailsėti, kad ji būtų elastinga ir gerai kočiotųsi. Kočioti šią tešlą reikia su storąja kočėlo dalimi iki 1 mm storio. Patikėkite, čia yra ką paveikti. Gerai, kad aš namie turiu pastos kočiojimo mašinėlę - todėl galiu daryti naminę lazaniją ir nepertempti savo bicepsų.
Taigi visi pasidarėme savo tešlą ir kol ji ilsėjosi, gaminome įdarą. Ar žinote kas yra soffritto? Tai pagrindas padažui. Jis daromas iš svogūnų, morkų ir salierų kotų, kurie labai smulkiai supjaustomi ir apkepami. Kaip tai padaryti galite pamatyti čia.
Ragu alla Bolognese
Soffritto:1 svogūnas
1 morka
1 saliero kotas
250 g jautienos faršo
~100 ml raudono vyno
300 g pomidorų passatos
druska, pipirai
Extra virgin alyvuogių aliejus
1 skiltelė česnako
Žiupsnis smulkinto baziliko
Taigi, po to, kai daržovės apkepa (kartu su česnako skiltele, kurią po to galime išimti), dedame jautienos faršą ir kepiname, kol jis bus birus ir pradės karamelizuotis puodo apačioje. Tada pilame vyną ir nuo dugno maišome, kad visa susikaramelizavusi dalis ištirptų ir įsimaišytų. Ten visas skonis, patikėkite manim. Tada supilame pomidorų passatą, pagardiname druska, pipirais ir baziliku. Paliekame troškintis.
Kol padažas troškinasi, galime išsikočioti pastą, tada ją lengvai pabarsčius miltais sulankstyti ir supjaustyti juostelėmis. Priklausomai nuo jų storio, jos turi įvairiausius pavadinimus: tagliatelle, pappardelle ir pan. Šviežia pasta verda visai neilgai 1-3 minutes, priklausomai nuo jos storio. Viduje neturi likti baltos dalies, bet ji vis tiek turi būti ne per minkšta - al dente. Įsidedame pastos, šiek tiek ragu ir skanaujame. Super!
Vakaro metu gaminome ir įdarą tortellini formos pastai ir pesto padažą, bet šįkart apie juos nepasakosiu, kitaip visos paslaptys bus atskleistos, o geriau jūs patys apsilankykite šioje ir kitose pamokose. Kodėl verta? Nes šefas Gian Luca - tikras italas, labai temperamentingas ir su puikiu jumoro jausmu - tad garantuotai bus linksma. Be to, labai noriai pasakoja viską apie italų virtuvę, be jokių paslapčių ir pagražinimų - su aistra ir meile. Juolab, jei mėgstate pastą, išmokti ją pasidaryti namie tinkamai labai verta. Aš prieš keletą metų pirmąkart padariau lazaniją su pačios gamintais šviežiais lakštais - ji buvo nuostabi. Neužilgo po to nutariau pakartoti, tik neturėjau laiko šviežiems lakštams, o ir spintelėje graudžiai stovėjo dėžutė džiovintų. Pagaminau ir ką? Vaikai paragavo ir sako - norim anos ir taškas. Daugiau tokios negamink. Vaiko lūpomis sakoma tiesa...
Ką daryčiau kitaip? Kočioti tešlą rankomis buvo sunku ir užėmė labai daug laiko. Pabandyti mažą tešlos gabalėlį tikrai galima, tačiau daug įdomiau mokintis lipdyti tortelinukus ar kitokios formos makaronus. Todėl kurso dalyviams galima būtų duoti mašinėle iškočiotos tešlos ir išmokinti 3-4 populiariausių formų pastos. Taip pat, Gian Luca labai daug pasakojo apie įvairiausias pastas (aš ir pati jų žinau ne dvi ir penkias), tačiau tos plonybės, kaip kokia forma tiksliai vadinasi, bedirbdama nespėjau įsiminti - manau vizualinė informacija kaip padalomoji medžiaga būtų labai gerai. O iš tiesų, labai pavykęs ir skanus vakaras (tik merginos - nedėkit tiek česnakų į pesto - dar ryte smirdėjau sau)!
Už renginio nuotraukas dėkoju Gyčiui Ožiūnui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą