Ilgiuosi to, ko niekada neturėjau. Įdomus jausmas - lyg ir žinočiau kaip yra tai turėti, lyg ir nevisai. Berods tai viltis, tikslas, o gal motyvacija? Galima vadinti kaip nori, tai tik žodis, o juk svarbiausia jausmas. Nebijau nė vieno jausmo, bet šis toks įdomus kartais krūtine užspaudžiančiu sunkumu. Jei nebūtų taip, kad gyvenimas bėgtų paknopstom, o aš jame iš paskos prisirišusi, tai gal įsijausčiau ir pasimesčiau. Bet neturiu kada. Sustoju tik pasigrožėti gamta ir einu toliau. Paskui savo gyvenimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą