Pirmoji lietuviška dantų pasta

Na štai turime pirmą lietuvišką dantų pastą - Ecodentą. Gavau ją dovanų su gražiais linkėjimais ir mėtų vazonėliu. 

Pati iš didelio patriotiškumo jau buvau įsigijusi tokią ir dar vieną juodą su anglimi. Man patiko, kad ji juoda :) Vaikams irgi patiko - visos kitos pradėtos ilsisi, kol juoda trasoje. Jos tokio aštrumo koks man patinka - o tai skanu. Gerai, kai burnoje skanu ryte ir vakare. Ir dar kada norisi, nes galima dantis plauti ir po pietų, jei norisi, argi ne?
Ir šiaip, kai nuobodu. Arba kai kieno nors kvapas nešviežias :)

Nuotaika

Ilgiuosi to, ko niekada neturėjau. Įdomus jausmas - lyg ir žinočiau kaip yra tai turėti, lyg ir nevisai. Berods tai viltis, tikslas, o gal motyvacija? Galima vadinti kaip nori, tai tik žodis, o juk svarbiausia jausmas. Nebijau nė vieno jausmo, bet šis toks įdomus kartais krūtine užspaudžiančiu sunkumu. Jei nebūtų taip, kad gyvenimas bėgtų paknopstom, o aš jame iš paskos prisirišusi, tai gal įsijausčiau ir pasimesčiau. Bet neturiu kada. Sustoju tik pasigrožėti gamta ir einu toliau. Paskui savo gyvenimą.

Naujieji Viči koldūnai

Neseniai Viči susirado mane ir pasiūlė išbandyti jų produktus - naujuosius koldūnus. Šiandien ragavau klasikinius tradicinius koldūnus su vištiena bei azijietiškus su aštriomis daržovėmis. 

Prie koldūnų pasidariau padažą, kuriam reikia:

2 keptų marinuotų paprikų 
1 nemažo prinokusio pomidoro
žiupsnelio druskos, pipirų bei raudonėlio
Viską sudedame į blenderį ir suplakame iki vientisos masės

Iš tiesų, visada baiminuosi, kad mėsa koldūnuose bus prasta, atliekinė ir neskani. Esu gilioje jaunystėje ragavusi parduotuvinius koldūnus su mėsa ir daugiau niekada nebandžiau to daryti. Tačiau Viči koldūnai nustebino - mėsiškas įdaras buvo puikaus skonio. Visų koldūnų tešla plonytė, įdaro daug, o forma patogi kepimui. Tad taip juos ir ruošiau. Įkaitinau keptuvę su kepimui skirtu alyvuogių aliejmumi ir apkepiau iš visų trijų šonų. 
Man ir dukrai labiau patiko koldūnai su mėsa, sūnus buvo patenkintas abiem. 
Beje, skanu juos valgyti mirkant sojos padaže. 

O vakar išbandžiau moderniuosius koldūnus su vištiena, sūriu ir baravykais. Jų forma šiek tiek kitokia - jie didesni ir yra dviejų briaunų. Todėl kepasi ganėtinai tolygiai. Iškeptus koldūnus valgėme su grietine - ir ji čia labai tiko. Tikrai labai labai neblogi koldūnai, visai kaip naminiai :).

Monte Pacis: pirmas įspūdis

Sako, nėra antro karto padaryti pirmą gerą įspūdį. O gaila, nes kartais taip norėtųsi. 

Šiandien su drauge vakarieniavome restorane Monte Pacis Pažaislyje. Vakarieniavome lauke ne tik todėl, kad puikus ir šiltas vakaras, bet ir todėl, kad viduje buvo užsakyta, tad nieko kito mums nebeliko. Tad nieko negaliu pasakyti apie a la carte meniu, nes mes gavome rinktis iš lauko kepsnių meniu, t.y. maisto, ruošto ant grotelių. Iš šešių karštų patiekalų, dviejų virtuvė neturėjo, tad norėdamos išdagauti kuo daugiau, rinkomės užkandžiui keptą varškės sūrį su burokėliais ir rabarbarais, pomidorų salotas su buffalo mozzarella, o karštam - žuvį su šakninėmis daržovėmis, morkų piure bei rūkytos žuvies kremu. Desertui - kamaldulių riešutinis pyragas su šokoladiniais ledais. 

Pats sūris buvo riebus ir labai labai skanus, bet jam trūko akcento - tarkim čiobrelių ir medaus, ar raudonėlio. Burokėlis prie sūrio buvo ypatingai skanus: saldus ir pilnas skonio (akivaizdžiai keptas, o ne virtas), o rabarbarai visai nuvylė - jie buvo tokie kieti, kad beveik nesukramtomi. 

Mozzarellos salotos iš tiesų buvo tikras gėris - gaivios, o pomidorai blanširuoti ir nulupti. 

O štai žuvies patiekalas visai nepaliko įspūdžio: morkos ir bulvės kietos, žuvis be skonio, o draugės žuvies porcija vos ne dvigubai mažesnė nei mano. 

Labai daug tikėjomės iš deserto, o bet tačiau... riešutinis pyragas buvo visai nieko, bet visai liesi šokoladiniai-vandeniniai ledai visai nesiderino prie jo. Ir rūgščios juodų serbentų uogos irgi netiko. Būtų daug geriau avietės ar žemuogės. 

Bet tai tik subjektyvi mudviejų nuomonė. Išsiskirdamos nusprendėme, kad vakaro pasitenkinimas buvo toks: 50 iš 100 maistas, 100 iš 100 kompanija - čia taikėme sau, nes seniai besimatėme, tad turėjom daug ką aptart ir daug kaip viena kita pasidžiaugt :). 

Maxima sūrių klubas: risotto su voveraitėmis ir sūriu Bonifaz

Vis dar tęsiu įrašų ciklą apie sūrius, kurių galima įsigyti Maximoje. Šį savaitgalį miške radau saujelę kitą voveraičių, tad sūris, kurio kol kas neturėjau minčių kaip panaudoti, staiga tapo reikalingas. Jis šiam patiekalui suteikė kreminės konsistencijos ir ryškesnio skonio, tad sakyčiau, kad jis čia kaip buvęs. Tas sūris - tai baltojo pelėsio sūris su grybais Bonifaz.

Risotto su voveraitėmis ir sūriu Bonifaz

4 porcijos


1,5 stiklinės arborio ryžių
~6-8 samčiai daržovių sultinio (viriau iš morkos, svogūno bei žolelių ryšulio (krapai, petražolės, gelsvė)
1 svogūnas
sauja-dvi voveraičių
100 g Bonifaz sūrio
šviežių krapų ryšulėlis
sauja kieto tarkuoto sūrio (naudojau Džiugą)
Gabalėlis sviesto
Šlakelis alyvuogių aliejaus kepimui

Storadugniame puode įkaitiname aliejų su sviestu, suberiame smulkiai sukapotą svogūną ir kepiname. Sudedame nuplautas ir nusausintas voveraites ir pakepiname kelias minutes. Suberiame ryžius ir po samtį pilame daržovių sultinį. Kai vienas samtis susigeria, pilame kitą vis maišydami, tol, kol visas skystis susigers, o ryžiai bus minkšti. Tai turėtų trukti apie 20-30 min. Pabaigoje sudedame supjaustytą Bonifaz sūrį (pelėsio plutelę nupjausčiau), suberiame kietąjį sūrį ir sukapotus krapus. Išmaišome, uždengiame ir leidžiame risottui pailsėti kelias minutes. Ir valgome!

Maxima sūrių klubas: pizza su brinza ir cukinija

Dažnai namie kepu picą, nes vaikai mėgsta, nes tai visai paprasta ir greita. Ypač kai tešlą minkau ne rankomis - nors tai ko gero irgi smagu ir daugiau širdies įsideda - bet duonkepėje. Tada viskas labai greita: užstatei tešlą, atėjai po geros valandos, iškočiojai, užmetei keletą skanių dalykų ir už 12 min jau turi karštutėlę, kvepiančią picą. Šįkart išsikepiau didelę uždarą picą, kuri buvo užkandis dviračių žygyje.

Pizza su brinza ir cukinija

Tešla:
150 g šilto vandens
30 g alyvuogių aliejaus
300 g miltų
1 arbatinis šaukštelis druskos
1 šaukštas cukraus
15 g šviežių mielių

Mieles sumaišome su cukrumi. Miltuose su druska padarome duobutę, supilame vandenį ir aliejų bei mielių ir cukraus mišinį ir užminkome tešlą. Kad tešla būtų elastinga, minkome ją apie 7-10 min. Tada pastatome uždengtą šiltai pakilti. 

Įdaras:
1 jauna cukinija
150 g brinzos
keli griežinėliai kumpio
1 pomidoras

Viršus: šlakelis alyvuogių aliejus ir keli žiupsniai džiovinto raudonėlio

Cukiniją ir pomidorą supjaustome plonais (3-4 mm) griežinėliais, brinzą sutrupiname. 

Tešlą padaliname į dvi dalis: 1/3 ir 2/3. Didesnę dalį tešlos iškočiojame ir dedame ant skardos, išklotos kepimo popieriumi. Ant jos tolygiai paskirstome daržoves, kumpį ir sūrį. Iškočiojame mažesnę tešlos dalį ir užklojame ant viršaus. Kraštus iš apačios šiek tiek užlenkiame ir užspaudžiame. Picos viršų patepame alyvuogių aliejumi ir pabarstome raudonėliais. Kepame iki 250 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 12-14 min.

Maxima sūrių klubas: šparaginės pupelės su pelėsinio sūrio padažu

Aš visada sakau, kad paprastume genialumas. Tereikia kelių kokybiškų ingredientų ir rezultatas būna puikus. Šiandien mano akiratyje Maximos pelėsinis sūris Bavaria blue.

Šparaginės pupelės su pelėsinio sūrio padažu

400 g šviežių šparaginių pupelių

100 g Bavaria blue sūrio

0,5 stiklinės pieno arba grietinėlės

Žiupsnis juodų pipirų

surišimui: krapų ar petražolių stiebų

Šparaginių pupelių galus nupjauname, jas nuplauname ir verdame pasūdytame vandenyje kol suminkštės. 

Gaminame padažą. Pieną ar grietinėlę supilame į prikaistuvį, beriame susmulkintą sūrį ir maišome kol ištirps. Pagardiname pipirais. Neužviriname.

Išvirusias pupeles nusunkiame ir surišame ryšulėliais. Ant pupelių pilame padažą.

Galime valgyti tiesiog taip arba patiekti kaip garnyrą.

Įdaryta paprika su Maroko prieskoniais

Norėčiau keliauti. Labai norėčiau, bet nesigauna (ne ne, ne aplinkybės kaltos, aš pati kalta - žinau kaip ir kodėl, todėl pati ir bandysiu tai ištaisyti). Bet galima nukeliauti mintimis ragaujant skonius, kurie perteikia tos šalies kvapą, spalvas ir atmosferą. 

Šis pasakojimas apie tai, kad dar pavasarį gavau dovanų marokietiškų prieskonių iš Dainiaus Kinderio. 

Truputį užsigulėjo jie spintelėje, tačiau pagaliau lietingą antradienį panorusi šilumos ir pasvajojusi apie kelionę į Maroką, išsitraukiau vieną maišelį, užuodžiau jų kvapą ir supratau, kad jie puikiai tiks mano patiekalui. 

Daržovėmis ir lęšiais įdarytos paprikos su Ras el Hanout

Kadagi Ras el Hanout nėra konkretus prieskonis, o įvairių prieskonių mišinys, tai jo tikslios sudėties ir nežinau. Tiesa pasakius, šitam patiekalui puikiai tiktų ir karis ar garam masala. Svarbu, kad tai būtų šildantys bei kvapnūs prieskoniai. 


5 žalsvos pailgos paprikos
0,5 raudonos paprikos
1/2 cukinijos
1/4 baklažano
1 svogūnas
1 morka
2 saujos raudonų skaldytų lęšių
2 pomidorai
Prieskoninės žolelės (krapai, petražolės, gelsvė)
Šaukštas grietinės
Aliejus kepimui
Druska, pipirai
Ras el Hanout prieskoniai

Svogūną smulkiai sukapojame, morką sutarkuojame. Cukiniją, baklažaną, raudoną papriką supjaustome 1,5 cm ilgio šiaudeliais. Įkaitiname keptuvę ir dedame daržoves kepti. Po kelių minutėlių sudedame 1 smulkiai supjaustytą pomidorą ir lęšius. Beriame druskos, pipirų, Ras el Hanout prieskonių. Dar šiek tiek patroškiname, kol pasiruošime paprikas. 

Paprikų galą nupjauname ir išimame sėklalizdžius. Paruoštą įdarą šaukštu sudedame į paprikas, paspaudžiame, kad paprika būtų standžiai prikimšta. Visas įdarytas paprikas dedame į puodą, jei įdaro šiek tiek perdaug - nebėda, taip pat suberiame į puodą. Sudedame prieskoninių žolelių ryšulėlį, beriame druskos, pipirų, įpilame vandens ir troškiname apie 15 min. Po to sudedame dar vieną smulkiai supjaustytą pomidorą bei paliekame troškintis dar 10 min. 

Kai paprikos minkštos, o lęšiai išsitroškinę - paprikas išgriebiame ir padedame serviravimo lėkštėse bei užsiimame padažu. Iš padažo išgriebiame žolelių ryšulėlį, dedame šaukštą grietinės, imame blenderį ir viską gerai sutriname, kad būtų vientisa konsistencija. Ragaujame, gali būti, kad norėsis žiupsnelio Ras el Hanout. Pagamintą padažą pilame ant paprikų ir valgome.