Kalėdiniai pastebėjimai: filmas Joyeux Noel

Šiandien į pavakarę pajutau nenumaldomą norą suvalgyti sušių - toks niežtintis noras buvo, kad prisikalbinau vaikus ir išėjo pasivaikščioti ir suvalgyti sušių. Aišku keista būtų tikėtis, kad vaikams jie patiks, tai aš iš anksto džiaugiausi, kad jie vis bus mano. Mainais, vaikai valgė apkeptą bananą su tempura bei banana maki, tiksliau sūnus valgė banana maki, dukra sakė "bijau ragauti". Xiixiii.. Tai ir parsinešėm likučius namo. O šiaip buvau apstulbusi, kad nors vakaras buvo labai žvarbus ir vėjuotas, senamiestyje žmonių pilna, prie katedros jaunimas pasileidęs muziką šoko, prie vyno rūsių pleškėjo ugnelė, kepė riešutai, buvo dalinama arbata. Dar kitur skambėjo kalėdinė muzika. Šurmulys ir veiksmas per visą Vilniaus gatvę. O tik perėjus pėsčiųjų perėja - išmirusi Laisvės alėja. Grįžus sušių likučius (perdaug užsisakiau, gobšuolė, neįvertinau savo galimybių - teko neštis namo) sutaršiau su šitu filmu - Merry Christmas arba Joyeux Noel. Kaip kalėdiniam filmui - nerealiai originalus siužetas, bet labai labai labai rekomenduoju. Nors filmas apie I pasaulinį karą, bet taip pat ir apie Kalėdas. Užbūrė!