Valentino dienai

Labai gražu, jei tik yra kam dedikuoti...

Meduolis

Tikras žiemos kepinys yra meduolis, nors niekada jo nekepiau iki šiandien. Kažkodėl šiandien atsikėliau su mintimi, kad tai meduolio diena. Man dažniausiai taip ir būna, kad neplanuotai šauna kažkas galvon ir imu daryti. Tad dažniausiai nepergyvenu, kad bloge yra šiokia tokia pauzė, nes noras kažką išsikepti ateina netikėtai.

Meduolis
iš E.Binkauskienės knygos "Kepiniai"

500 g miltų
100 g margarino kepiniams
400 g medaus
150 g cukraus
6 kiaušiniai
1 šaukštelis kepimo miltelių
Prieskoniai meduoliams (cinamonas, kardamonas, muškato riešutas)
Razinos, džiovintos slyvos ir abrikosai (nebūtina)

Medus šildomas su cukrumi, kol cukrus ištirps ir tada ataušinamas. Miltai sumaišomi su kepimo milteliais ir prieskoniais.
Margarinas išsukamas iki purumo, tada pakaitomis įmušama po vieną kiaušinį ir įdedamas šaukštas medaus su cukrumi. Po to įmaišome po truputį miltus. Pačioje pabaigoje sudedame nuplautus priedus: razinas, supjaustytas slyvas ir abrikosus.
Kepame 180 laipsnių orkaitėje 40-60 minučių (priklausomai kokioje formoje kepsite, jei bus aukštas, keps ilgiau).
Iš šito kiekio išeina tikrai nemažas pyragas, kurį kepiau pailgoje formoje (maždaug per pusę orkaitės), kepė 45 minutes.

3 filmų pasiūlymai Valentino dienai

Šįmet Valentino diena bus tiesiog darbo diena, tad nežinia ar kas iš jūsų ją švęsite ne namie. Aš taip, nes turiu ir kitą progą tą dieną. O gražiam vakarui su vyno taure turiu tris filmų pasiūlymus:
1. Hysteria.

Filmas apie tai, kaip buvo išrastas vibratorius :). Smagus, lengvas, romantinis ir su lengvu nukrypimu į erotiką.

2. L'amour, c'est mieux a deux.

Lengvas prancūziškas filmas apie du draugus, kurių vienas buvo įsitikinęs, kad tikra ilgalaikė meilė gali nutikti tik tada, kai žmonės susitinka atsitiktinai. Žaismingas filmas, kuris susižiūri smagiai ir greitai. Taip smagiai, kaip sučiulpti čiupačiupsą.

3. If Only.

Filmas susimąstymui. Ne toks lengvai virškinamas kaip anie du, bet vertas pažiūrėti. Ar tikrai per darbus ir rūpesčius pastebime savo mylimus žmones ir pasakome jiems, kad mylime? Ar elgiamės taip, lyg kiekviena diena būtų paskutinė, lyg negalėtume jos iš naujo išgyventi? Ar nugyvename ją taip, kad vakare galime sau pasakyti, kad ji buvo tokia, kokios norėjome? Jei tai paskutinė diena, kurią turime, su kuo norėtume ją praleisti?
Neseniai skaičiau straipsnį apie tai, ko žmonės gailisi prieš mirtį. Vienas iš penkių top atsakymų buvo:  gailiuosi, kad tiek daug dirbau. Arba kitas: gailiuosi, kad gyvenau tokį gyvenimą, kurio kiti tikėjosi iš manęs, o ne tokį, kokio pats norėjau.

Žiūrim ir dalinamės...

Alyvuogės sūrio tešloje

Galvoju apie įžangą šitam postui ir nesugalvoju. Galvoje mintys prišalo prie smegenų vingių ir nenori atsiduoti blogui, kur intymumas tampa viešumu. Lai šįkart jos pasilieka kažkuriame iš mano pusrutulių. Gal net širdyje ar akių kampučiuose, sudrėkintuose nesuprasi ko... Atšilusių latakų, o gal... Gal geriau tegu jau šitas pats ponas gerb. speigas irgi užsinori sušilti - jam pačiam ką gerai su savimi? Nemanau. Aš jam iškepiau kažko skanaus, lai ateina užkrimsti ir sušilti.

Alyvuogės sūrio tešloje

Reikės:
~15 didelių žalių alyvuogių (juodos netiks)
1/3 stiklinės smulkiai tarkuoto kietojo sūrio (naudojau Grana Padano, tiks Džiugas, Parmigiano Reggiano)
2/3 stiklinės smulkiai tarkuoto Cheddar sūrio (nepykite, dėjau paprastą fermentinį sūrį)
1/2 stiklinės miltų
1 kiaušinio
2 šaukštų minkšto sviesto
šiek tiek kajeno pipirų (žiupsnio gana. Jei mėgstate aštriai, galite kelis žiupsnius mestelt)

Užminkome tešlą, tada imame po gabalėlį, jį suplojame, dedame į vidurį alyvuogę ir apspaudžiame. Sudėliojame ant kepimo popieriumi ištiestos skardos. Įkaitiname orkaitę iki 200 laipsnių ir kepame 15 min.

Šokoladinis Neli Rubinstein pyragas

Dar vienas pyragas iš nuostabios Neli Rubinstein knygos. Puikiai tinka žiemos laikotarpiui: sunkus, labai šokoladinis, labai intensyvus. Su kava, alkoholiu bus puikus pietų pabaigos akcentas.

Šokoladinis pyragas pagal Neli Rubinstein

Iš knygos Aniela Rubinstein "Kuchnia Anieli", 2002 m. 305 psl.

180 g sviesto
150 g cukraus
160 g juodo šokolado (būtų gerai, kad būtų daug kakavos jame, ne mažiau 60 proc.)
3 kiaušiniai
100 g miltų

Kambario temperatūros sviestą išsukame su cukrumi iki purumo. Tada supilame ištirpintą ir atvėsintą šokoladą (geriausia tirpinti bliudelyje ant indo su karštu vandeniu) ir išsukame. Po vieną įsukame trynius. Tada suberiame miltus, išmaišome. Baltymus išplakame iki standžių putų ir iš pradžių įmaišome 1/4 baltymų į tešlą, tik tada likusius baltymus. Tešlą sukrečiame į sviestiniu popierimi išklotą kepimo formą.
Kepame 100 laipsnių orkaitėje apie valandą (iki sauso pagaliuko). Ištraukus iš orkaitės, leidžiame pyragui apie 10 min. pailsėti kepimo formoje, tik tada išimame.

"Geležinė ledi"

Šiandien buvau išankstinėje filmo peržiūroje "Geležinė ledi", dėkui mane netikėtai pakalbinusiai draugei.

Watch your thoughts for they become words. Watch your words for they become actions. Watch your actions for they become... habits. Watch your habits, for they become your character. And watch your character, for it becomes your destiny! What we think we become.
Visom prasmėm dievinu Meryl Streep kaip aktorę - mačiau tikrai daug jos filmų ir niekada ja nenusivyliau. Šitas filmas - tai dar vienas, gal netgi pats didžiausias jos meistriškumo įrodymas. Nenustebau, kad ji nominuota geriausios aktorės kategorijoje Oskarams ir visai nenustebsiu, jei jį ir laimės. Juk auksinį gaublį jau gavo.

Filme ji sena Margaret Thatcher, kenčianti nuo haliucinacijų, atminties sutrikimo, vieniša ir kamuojama savo politinių sprendimų pasekmių ir šešėlių. Tada po truputį ji grįžta į savo praeitį, jaunystę, pasakojama, kaip prasidėjo jos karjera, kaip ją išrinko į partijos lyderius ir į ministrus pirmininkus. Labai gražūs ir įtikinantys perėjimai iš vieno laikotarpio į kitą, iš jaunos Margaret į seną. Stiprus filmas, rekomenduoju.

P.S. tik nesėskite šalia kaimynų su kibirais popkorno - jau kaip užknisa rausimasis po popkornus ir pastovus kramtymas palei ausį... Nepakanti aš tam, žiauriai nepakanti, šlykštu tiesiog!

Supančiota vištiena

Man labai patiko šis posakis: Life is not measured by the number of breaths we take, but by the moments that take our breath away.  ― Maya Angelou. Jis padarė mano dieną, bjauriai apsipopieriavusią dieną. Aš tiesiog pažiūrėjau per langą, pamačiau nuostabiai skaisčią žieminę saulę, įkvėpiau ir šiek tiek apsiraminau. Pasitaisiau klaidas ir atsikvėpiau. Ir pagalvojau, kad šį vakarą tiek to tos visos dietos, nes baisiai šalta, nes prisinervinau, nes nes nes... ir nusipelniau vakarienės, o vakarienei šiandien - supančiotos vištelės gabalaičiai! Bet kuris nepatyręs virtuvėje irgi gali pasidaryti, nes paprastume - genialumas...

Supančiota vištiena


Reikės:
karšto rūkymo šoninės griežinėlių
vištienos file
druskos, pipirų
medinių iešmelių

Garnyrą rinkitės tokį, kokį mėgstate.

Vištienos file susipjaustome pailgais kepsneliais, įtriname druskyte ir pipirais, apsukame šoninės griežinėliais ir persmeigiame iešmieliais, kad šoninė neatsivyniotų. Kepame sausoje keptuvės iš lėto ant nedidelės ugnies, vis pavartant. Galima kepti ir orkaitėje. Šoninė tampa traški ir priduoda sūrumo.
Jei norite pasidaryti ryžių bokštelius, tai tiesiog išverdate ryžius, puodelį ištepate sviestu ar aliejumi, įdedate ryžius, pagrūdate ir tada atsargiai iškratote į lėkštę.

Man dar labai tiktų įvynioti kokią džiovintą slyvą, bet tik vienas iš dviejų vaikų suprastų, tai atsisakiau tos minties.