Publika susirinko žiauriai marga. Riboje nuo 20 iki 50 metų, baigę įvairaus plauko studijas nuo teologijos iki informacinių technologijų, dirbantys irgi visokiausio plauko darbus. Jaučiu, kad gali būti visai įdomu. Apsiginklavau sąsiuviniu, skirtu iškart penkiems dalykams ir bandysiu rasti savo gyvenime skyrelį mokslams.
Stengiuos nustumti mintį, kaip rasti tam laiko ir jėgų, o galvoti apie pridėtinę vertę: naujas pažintis, įdomias patirtis, galimybes, žinias. Laikas reliatyvu, tereikia persidėlioti prioritetus. Norėčiau, kad tinklaraštis vis tiek būtų vienu iš svarbių prioritetų. Asmeninis gyvenimas palauks, juolab, kad jame ir neatsiranda naujų postūmių, o tie patys svyravimai ir prisirišimai, tos pačios abejonės, meilės, tik-čia-ir-dabar buvimas be dinamikos. Dar neatsisakysiu vakarinių padviračiavimų, nors jie ir neilgi, bet pabandykite pailginti, kai yra netvarkyti namai, alkani maisto ir dėmesio, namų darbų neypač pageidaujantys daryti vaikai, nelyginti skalbiniai ir t.t.
Man patinka dargana. Šiandien ji tokia jauki, vis narinanti mano žandikaulį žiovuliu ir šildanti rankas garuojančiu arbatos puodeliu. Vienas trūkumas - vietoj geros knygos, reikia atakuoti susikaupusius darbus. Jau pasiilgau šildančio maisto, kuris tiktų čia kaip niekada.
Pomidorų sriuba su kakava
(~6-8 porcijos)
Kartą, visai neseniai, pietavau vienoje picerijoj (per didelė garbė būtų
paminėti jos vardą, tinklinė įstaiga ir tiek), nes tiesiog buvau žvėriškai
alkana, o nieko neturėjau su savimi (paprastai nešuosi darban viską: pradedant pusryčiais, baigiant pavakariais). Užsisakiau trintą šiltą pomidorų sriubą.
Tikėjausi kažko šildančio, tvirto kūno, tiršto ir kvapnaus. O gavau rausvą
birzgaliuką, kurio spalva net neįkvėpė ragauti. Skonis irgi buvo nekoks,
rūgštus, konservuotų pomidorų skonio "bet kas".
Pagalvojau - aš galiu geriau. Ir iškart supratau, kad reikės gerai
pamąstyti, nes svarbu ne tik skonis, bet ir spalva, kvapas ir subalansuota
rūgštelė! Todėl visi ingredientai, o ypač prieskoniai turi suteikti šilumos,
ryškumo ir kvapnumo. Mąsčiau ir derinau galvoje visokius variantus, kol radau
tai, kas man pavyko puikiai. O svarbiausia, kad jei mano sūnus žinotų, kas toje
sriuboje, nebūtų jos nė lietęs - o nežinodamas suvalgė ir gyrė.
Ingredientai:
1 svogūnas
1 morka
1/2 raudonos paprikos
1/2 nedidelio baklažano
8 dideli arba 10 vidutinių pomidorai
Gabalėlis sviesto
Keletas stiklinių vandens (priklauso kokio
skystumo sriubą mėgstate)
Šiek tiek alyvuogių aliejaus kepimui
sauja kapotų bazilikų
1 šaukštas nesaldintos kakavos
Keli žiupsniai muskato riešuto
1/3 arbatinio šaukštelio cinamono
1-2 arbatiniai šaukšteliai cukraus
(priklauso nuo pomidorų rūgštumo, gali prireikti ir daugiau)
Druska, pipirai
P.S. Jei mėgstate
aštriau, galite įdėti šiek tiek uoginės paprikos
Pomidorus įpjauname peiliu, sudedame į indą ir užpilame verdančiu vandeniu.
Svogūną supjaustome gabaliukais, morką stambiai sutarkuojame. Storadugniame
puode išlydome sviestą, įpilame aliejaus. Sudedame svogūną ir morką, apkepiname
kelias minutes. Supjaustome kubeliais papriką ir baklažaną, sudedame į puodą. Nulupame
pomidorus ir supjaustome kubeliais. Sudedame į puodą, pilame vandens ir
troškiname, kol visos daržovės suminkštės.
Sriubą sutriname blenderiu - siūlau
nelabai kruopščiai tai padaryti, kad dar joje būtų šiek tiek smulkių daržovių
gabalėlių. Beriame kakavą, cinamoną, muskato riešutą, druską ir pipirus.
Pabaigoje beriame kapotus bazilikus.
Patiekiame vėsų rudens vakarą su taure
Švyturio Baltijos alaus.
Visada galite pasiskrudinti skrebutį, bet tikėkite
manimi - ši sriuba ir be to puiki.
3 komentarai:
Ir ką pradėjai mokytis? Jau ir aš užsimaniau vėl pasimokyti
trečią magistrą ISM :)
Šaunuolė! Sėkmės moksluose
Rašyti komentarą