Alice Medrich šokoladiniai triufeliai

Alice Medrich - verslininkė ir kulinarinių knygų autorė, kuri ypač domisi šokoladu. Ją netgi vadina Pirmąja šokolado ponia. Šiandien mane sudomino jos šokoladiniai triufeliai - jie daromi kitaip nei dažniausiai sutinkami receptai.Šių triufelių gamybai naudojami kiaušinių tryniai. Rezultatas - minkšti, burnoje tirpstantys maži malonumo gabalėliai.

Alice Medrich šokoladiniai triufeliai

450 g juodo šokolado

150 g sviesto

keli žiupsniai druskos

2 tryniai

100 ml verdančio vandens

Trečdalis šaukštelio cinamono, keli žiupsniai kardamono

4-5 šaukštai cukraus (tuo atveju, jei šokoladas kartus)

Nesaldinta kakava pabarstymui

Stačiakampę kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Šokoladą su sviestu ir druska ištirpiname storadugniame puode, išmaišome iki vienalytės masės. Trynius su cukrumi plakame mikseriu, pildami verdantį vandenį. Išplaktus trynius pilame į šokolado masę ir maišome. Suberiame prieskonius ir išmaišome. Triufelių mišinį supilame į formą ir statome kelioms valandoms ar pernkat šaltai sustingti. Karštu peiliu pjaustome sustingusią masę kubeliais, juos apiberiame kakava.

Labai tinka su Švyturio Baltijos alumi.

Receptas publikuotas: www.svyturys.lt

Naujas gyventojas

Mūsų namuose atsirado naujas gyventojas - miela mergytė Mela. Prašom susipažinti :) Kol kas virtuvėje ji sugebėjo tik prisisioti, bet manau, ateityje patobulės.

Rūkytos lašišos ir brokolių pyragas

Ką gi, esu jau praktiškai įpusėjusi savo egzaminų sesiją, liko du egzaminai kitą savaitgalį ir atostogos. Na jei taip galima pavadinti tą tarpą iki pavasario semestro. Besimokydama ISM supratau, kad viskas trukdo mokslams: darbas trukdo mokslams, vaikai trukdo mokslams, GYVENIMAS trukdo mokslams.. Siaubas - dabar susimąsčiau, ką aš veikdavau anksčiau, kai nesimokiau. Kur dingdavo mano vakarai ir kodėl iki šiol neįvaldžiau pvz. Photoshopo. Et...

Rūkytos lašišos ir brokolių pyragas

(adaptuota iš Crumbs + Corckscrews)

Tešla:

150 g miltų

85 g sviesto

1 trynys

žiupsnis druskos

keli šaukštai šalto vandens

Miltus su sviestu ir druska sudedame į kombainą ir išsukame iki trupinių. Sudedame trynį, pilame vandens ir išsukame, kol susiformuos tešlos kamuolys. Dedame jį atvėsti į šaldytuvą bent pusvalandžiui. Tada iškočiojame ir išklojame kepimo formą, suformuodami kraštelį. Subadome tešlą šakute ir kepame 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 min.

Įdaras:

1 brokolis

150 g rūkytos lašišos

2 kiaušiniai ir 1 baltymas

150 g grietinės

druska, pipirai.

Brokolį išverdame ir padaliname žiedinėliais. Sudedame juos ant apkepto tešlos pagrindo, tada tarpuose sudėliojam suplėšytus lašišos gabaliukus. Kiaušinius ir baltymą sumaišome su grietine, paskaniname druska ir pipirais. Supilame grietinės ir kiaušinių mišinį ant tešlos. Dedame pyragą atgal į orkaitę ir kepame apie 25 minutes - kol iškeps įdaras. Valgome karštą ar šaltą.

P.S. nepadauginkite druskos - rūkyta lašiša gana sūri.

Lęšių-kynvos rutuliukai

Labai tinkamas patiekalas vegetarams. Jei norite patiekti kaip pagrindinį patiekalą, tiesiog paruoškite šalia salotų - bus lengvi ir labai skanūs pietūs. Bet galima patiekti ir kaip užkandį - karštą ar šaltą. Galim juos daryti didesnius kaip paplotėlius - taip bus greičiau. Tiesiog šiandien man norėjosi finger-food - maisto, imamo pirštais :)

Šį įrašą remia „Hiperfarma.lt“ ir jos dukterinė internetinė parduotuvė „Hipereko.lt“

Lęšių-kynvos rutuliukai

(adaptuota iš Meatless Monday)

(apie 35-40 kamuolėlių)

1 stiklinė žalių lęšių

0,5 stiklinės kynvos

1 šaukštelis Tava Fry prieskonių

1 šaukštelis kario

1 svogūnas

Kuokštas susmulkintų krapų

4-5 šaukštai alyvuogių aliejaus

Druska, pipirai

Džiuvėsėliai apvoliojimui

Kiaušinis (nebūtina, jei esate veganai)

Aliejus kepimui

Padažas (mirkalas)

4-5 šaukštai grietinės

žiupsnelis nutarkuotos citrinos žievelės

druska, pipirai

Žiupsnis krapų

Išverdame atskirai lęšius ir kynvą, kol jie taps minkšti. Lęšius, prieskonius, krapus ir svogūną sudedame į kombainą ir sutriname iki vientisos masės. Paruoštą mišinį perdedame į kitą indą ir įmaišome alyvuogių aliejų, kad mišinys taptų lipnus ir būtų galima suformuoti rutuliukus. Sudedame išvirusią kynvą, išmaišome. Jei nesate veganai, galite įmušti kiaušinį. Suformuojame rutuliukus, juos apvoliojame džiuvėsėliuose. Įkaitiname keptuvėje aliejų ir kepame rutuliukus, kol apskrus. 

Tuo tarpu pasiruošiame padažą: išmaišome grietinę su citrinos žievele, krapais, druska ir pipirais.

Lęšių-kynvos rutuliukus patiekame karštus ar šaltus su grietinės padažu.

Monte Pacis revisited

Atsisakiau progos paragauti alaus, brandinto viskio statinėse (na nepergyvenkit, aš jo tikrai paragausiu - jau užsirezervavau butelaitį kitą) tam, kad galėčiau patikrinti savo nuomonę. Tą, kurią susidariau praėjusio vizito metu, ir kurią vis man pastiprindavo draugai ir bičiuliai. Na ta nuomonė, švelniai pasakius, buvo nelabai kokia. Man kaip ir daugumai, klysti nepatinka. Tačiau labiau nei tai nepatinka turėti nekokią nuomonę - visada geriau turėti optimistišką ir gerą nuomonę. Tik taip turi nutikti iš tiesų, t.y. nuomonė turi būti užtarnauta. Ir šįkart nutiko. :) 

Monte Pacis revisited

Praleidau vakarą su senu bičiuliu, na jei taip galima pasakyti, kai žmogų sutinki gyvai kartą į kokius 17 metų, ir jo žmona. Vakaras buvo jaukus, kaip būna su protingais žmonėmis, su kuriais bet kada susitikus turi apie ką pakalbėti, pasiginčyti ir padiskutuoti. Na kartais juk to paties protingiausio - savęs - būna gana, ar ne? :)

Turbūt visi matėte tą puikų filmą "Ratatouille" apie žiurkiuką virėją ir pamenate kaip aršiausias kritikas tapo geriečiu ir didžiausiu žiurkiaus gerbėju. Filmo pabaigoje jis valgydavo žiurkės restorane dažnai ir niekada neužsisakydavo iš meniu, o sakydavo "surprise me!" (nustebink mane). Taip nutiko ir man - šiandien meniu buvo atidėtas į šoną, o šefas Darius Dabrovolskas pasiryžo nustebinti. Na ir jam pavyko :).  

Vakaro meniu

Amuse bouche buvo burokėlis su ančiuviu ir kremu. Man puikiai derėjo burokėlio saldumas su ančiuvio sūrumu. Tiesa, kažkuriame recepte skaičiau, kad ančiuviais gardinamas čili troškinys - kada nors ateityje būtinai reikės pabandyti.

Užkandžiui buvo salotos su vištiena, morkomis, kremu ir šparaginėmis pupelėmis. Išbaigtos, labai spalvingos ir dekoratyvios salotos, su minkštutėle vištyte - viskas puiku ir apgalvota. 

Sriuba: kreminė burokėlių sriuba su virtinuku, įdarytu grybais. Tobulas kūčių jausmas! Tiesą pasakius, taip burokėlių sriubos dar nebuvau dariusi - ji buvo trinta, labai labai tiršta ir kreminė, nuostabiai sodrios spalvos - noriu tokią pasidaryti namie.

Karštam patiekalui valgėme anties krūtinėlę su keptu pastarnoku. Krūtinėlė viduje buvo rausva, neperkepta, šalia buvo morkų muslinas, ją lydėjo vyno padažas su cinamono prieskoniu - visa tai taip pat kvepėjo Kalėdų laukimu. Nežinau kaip jums, bet man Kalėdas labiau primena kvapai ir skoniai, jaukios emocijos, o gerokai mažiau visokios pigios lemputės ir dekoracijos.

Desertui buvo manų kruopų pudingas su ledais ir padažu. Nuoširdžiai pasakysiu, kad vienintelis manęs nenustebinęs dalykas ir buvo tas manų kruopų reikalas - aš tiesiog nelabai mėgstu manų kruopų, be to, jis tikrai buvo balzgano skonio. O tai, kas lydėjo jį - ledai, padažas - buvo nuostabiai kardamoniška, skanu ir gaivu. Kardamonas yra mano tokia pat didelė meilė kaip ir cinamonas.

Malonios smulkmenos

Nors pats restoranas ganėtinai minimalistinis ir šaltoko interjero, jį sušildo čia dirbantys žmonės. Labiausiai mane sužavėjo tai, kad virtuvės šefas su kiekvienu patiekalu ateidavo jį pristatyti ir papasakoti, ką valgysim. Ir ne tik mums, kitiems svečiams taip pat - tad matyt jis tai daro dažnai. Man tikrai ne tiek svarbu žinoti, kas yra mano lėkštėje, kiek pajusti, kad maistas padarytas su meile, o taip ir atrodė. 

Labai patiko vietoje kepta duona - jau buvau skanavusi Dariaus duonos su pecorino sūriu sekmadienio renginyje, čia buvo dvi paprastos bet neprastos skirtingos duonos - šviesi ir tamsi. Abi puikios.

Ech ir vynas buvo puikus - Italijos kamaldulių vienuolyne pagamintas vynas - labai į temą.

Reabilituota. Eikite ir mėgaukitės

Iš to gerumo pamiršau ir fotoaparatą rankinėje (dažniausiai aš visai nepatogiau jaučiuosi fotografuodama savo lėkštę tiesiog pietų ar vakarienės metu, o dar prašmatniame restorane), todėl padariau tik kelias nuotraukas telefonu. Jas galite pamatyti mano feisbuko profilyje, nes čia jos kelti per prastos.

LRVVKA: Pažink Italiją!

Vakar aš ėjau pažinti Italijos - nesu dar joje buvusi, nesu jos ragavusi, tad pradėjau pažintį su ją čia, Lietuvoje. Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (LRVVKA) organizavo renginį Žalgirio arenos restorane 1410 pavadinimu "Pažink Italiją". Susirinko daug tituluotų šefų - t.y. vyriausiųjų virėjų, daug skanautojų ir dalyvių. Aš jau iš savo patirties suprantu, kad jie visi buvo svečiuose kitoje sau neįprastoje virtuvėje, todėl vieniems sekėsi geriau, kitiems nelabai. Apžvelgsiu kaip pasirodė man, bet tai visiškai subjektyvu - tačiau ar ne taip apie maistą mes kiekvienas galvojame? Pirma pradedame nuo to, kas patinka arba nepatinka, o ar sveika ir naudinga, kaži ar išvis pagalvojame. Bet tai lyrinis nukrypimas...

Diena buvo niūri ir apsiniaukusi, už lango putojo Nemunas, pūtė stiprus vėjas ir lijo lietus, tad šiltas restoranas su "vaizdu į jūrą" buvo jauku ir gera. Tiesa pasakius, nesuprantu, kodėl 21 amžiuje arenos statytojai nepagalvojo, kad į tokią puikią ir pakankamai prašmatnią vietą moterys ateina apsiavusios aukštakulniais ir visur aplink išklojo savo mėgstamus prabangius kampuotus akmenis, ir nepadarė jokio takelio. O arenos restorane sumontavo tokį nyyykų, niūrų ir tamsų apšvietimą, vietomis geltonomis lempomis, vietomis baltomis, bet iš esmės renginys vyko potamsiai (o aš labai nemyliu blico)... 

Atėjus visus pasitiko saldus pusryčių stalas ir kava.

Citrininis rikotos sūrio pyragas (šefas Jaroslav Orševski). Keksiškas, su daug citrinos, šiek tiek per sausas, bet tikrai skanus.  

Štai čia Sfratto dei Goym - tradicinis kalėdinis senoviškas itališkas pyragas (šefas Povilas Katilius). Atrodė labau daug žadančiai, tačiau man ir mano stalo kaimynams buvo sausokas. Storoka tešla ir gan kietas įdaras, trūko rūgštelės, žodžiu nepadarė įspūdžio.

Sūrio pyragas su baltuoju šokoladu (šefė Janina Galubavičienė) - superinis, burnoje tirpstantis. Šefė naudojo creme bonjour, viršų puošė aviečių sultimis.

Pasibaigus saldiems pusryčiams, prasidėjo kalbos, filmas apie šefų viešnagę Italijoje, pristatymai. Renginį vedė mano mylimiausias šefas Deivydas Praspaliauskas (Bistro 1 dublis) kartu su LRVVKA atstove Aušra Lukošiene.

Po saldžių pusryčių pagrindinių patiekalų belaukiant ragavome duonas: Focaccia (šefas Arūnas Stoškus), Pecorino pyragas (šefas Darius Dabrovolskas), Grissini lazdelės juodaisiais serbentais (šefas Tomas Rimvydis). Didžiausią įspūdį paliko Focaccia - ji buvo su sūria traške plutele, viduje minkštutėlė, paskaninta rozmarinais ir svogūnais. Labai labai gardi duonelė.

Tada buvo serviruojami antipasti - vieno kąsnio užkandžiai (šefė Liucija Makovska). Įdarytos alyvuogės, ryžių su mozzarella arancini, kiaušinių kremas džiuvėsėliuose. Viskas buvo puikiai pagaminta, gal tik arancini trūko ryškesnio skonio, pvz. bazilikų ryžiuose ar pan. 

Ką gi, ir atėjome prie pagrindinio meniu. Jis visas manyje sunkiai tilpo, nors į pabaigą ėmiau tik po kąsnelį kitą nuo patiekalo, tačiau ragavau viską. Prie pagrindinio meniu Mineraliniai vandenys, o tiksliau Gintaras Jašinskas buvo parinkęs vynus.

1. Šaltas užkandis: Panino fritto al Baccala - bulvių bandelės ir bacalao menkės sumuštinis (šefas Arūnas Stoškus). Puikus užkandis, išvaizdus ir skanus. Vynas Antinori Villa Antinori Bianco Toscana I.G.T. Labai gaivus, vaisiškas ir lengvas. 

2. Salotos: Panzanella - duonos salotos su šamu (šefas Darius Dabrovolskas). Šitas patiekalas man patiko, nors būčiau vieną dalyką pakeitusi - duoną paskrudinčiau. Nes norėjosi šiokios tokios atsvaros minkštam šamui, be to, duona buvo prisigėrusi padažo ir tokia truputį patižusi, tad skrudinta duona būtų labiau tikusi. Vynas Farnese Casale Vecchio Pecorino Tere di Chieti I.G.T.

3. Sriuba: Jautienos sultinys su duonos-mėsos kukuliais (šefė Honorata Lyndo). Aš sultinius mėgstu, todėl man tikrai patiko: skaidrus sultinys su virtos mėsytės gabalėliais ir duonos bei karšto rūkymo kumpio kukuliu.

Čia serviruota salėje.

Ši - parodomoji lėkštė.

4. Karštas užkandis: tagliatelle su pesto padažu ir pecorino sūriu (šefė Aldona Gečienė). Vynas Cantina Riff Pinot Grigio delle Venezie I.G.T. Labai geras patiekalas, puikūs naminiai makaronai (miltai ir tryniai), pistacijų pesto pasta (Sangaidoje galima nupirkti), tik norėjosi kokios nors rūgštelės: parodomojoje lėkštėje taip ir buvo paserviruota - su pomidoru.

 Salės lėkštė

Parodomoji lėkštė

5. Karštas patiekalas: Vegetariška lazanija su baklažanais (šefė Halina Vyšnevskaja). Vynas Vignetti Zabu Nero d'Avola Sicilia I.G.T. Labai puiki lazanija, visiškai mano tipo patiekalas. Tik gaila, nelabai fotogeniška :)

 Salės lėkštė

Parodomoji lėkštė

6. Karštas patiekalas: troškintas veršienos skrandis su pecorino sūrio puta (šefas Justinas Kapkovičius). Vynas Alois Lageder Pinot Noir Sudtirol - Alto Adige DOC. Šitas patiekalas deja ne man - vien nuo kvapo mane lengvai sutąsė, o ir dabar prisiminus oda nueina pagaugais. Nors šalia sėdėjusi moteris iš Šiaulių profesinio rengimo centro suvalgė ir savo, ir kolegės porciją. Dėl skonio nepasiginčysi...

7. Karštas užkandis: įdarytas triušienos suktinis su polenta ir pomidorų padažu (šefas Stanislav Kizenevič). Vynas Farnese Fantini Montepulciano d'Abruzzo DOC. Polentos aš kažkaip nesugebėjau dar pamėgti per savo gyvenimą. O triušis buvo neblogas.

8. Desertas: anyžinio likerio ledai (šefas Tomas Rimvydis). Čia buvo mano viso vakaro favoritas. Nerealiai gaivūs, kvapnūs ir puikūs ledai (gaminti su skystu azotu), serviruojami su pistacijų pasta. Labai labai gerai!

9. Desertas: tiramisu (šefė Natalija Krasauskienė). Pykit nepykit, bet aš padarau kokius 3 kart skanesnį tiramisu, nors esu tik mėgėja, o ne profesionalė. Šiame jautėsi kažkoks miltingas skonis, trūko skonio kreme. Valgyt galima, bet galima ir geriau.

10. Žiemos desertas: restorano 1410 šefės Jolantos Gervienės desertas. Pusę palikau ir ne todėl, kad netilpo, o todėl, kad nesužavėjo. Vizualiai man labai patiko, tačiau kremo skonis buvo tikrai nelabai koks, jame visai netiko Memel Blue sūris. 

Ir dar keletas akimirkų:

 Deivydas Praspaliauskas

 Ruslanas Bolgovas

Darius Dabrovolskas ir Tomas Rimvydis

Dėkui už skanią ir įdomią dieną, mieli šefai ir LRVVKA!!

Brioche

Pirmieji mano pasiekimai moksluose yra tokie: 7,6, 8, 9,5 ir trys su puse milijono :). Na tie trys su puse milijono, tai investuotojo skirti pinigai mūsų versliukui Market Simulation žaidime - žiauriai sunkus žaidimas, bet ir įdomus. Kiti pažymiai iš tokių dalykų iš Organisational Behaviour & Human Resource Management bei Business Marketing & Strategy. Manau, kad kaip dirbančiam ir besimokančiam žmogui visai neblogai. Bet sekmadienį reikia atsipūsti nuo visko, ryt toliau simuliuosim rinką, o šiandien pati geriausia Brioche, kokią esate valgę.

Švelnu, sviestiška, tirpsta burnoje - mano sekmadienio Brioche.

Brioche 

(pagal Milk and Honey)

15-20 šviežių mielių
60 g cukraus
žiupsnis druskos
3 šaukštai pieno
400 g miltų
2 kiaušiniai
225 g sviesto, kambario temperatūros

Mieles sumaišome su pienu ir šaukštu cukraus. Miltus sumaišome su likusiu cukrumi ir druska, padarome viduryje duobutę, įmušame kiaušinius, supilame mieles ir pradedame minkyti tešlą. Beminkant vis įdedame po kubelį minkšto sviesto ir minkome apie 10 min, kol visas sviestas susidės.

Tešlą pastatome šiltai, uždengiame ir paliekame pakilti apie 1-2 valandas. Tešlą sudedame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, paliekame dar pakilti. Galima prieš kepant tešlos viršų patepti kiaušinio plakiniu.

Įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių, dedame brioche į orkaitę ir kepame apie 35-40 min. 

Majestic and Moist Honey Cake

Skamba puikiai ar ne? Majestic and Moist... Žodžiu kažinkoks žydiškas meduolis, visapusiškai teisingas ir gardus kepinys. Neišsiplėsiu, nes manęs laukia dar krūva namų darbų mokslams, jėzusėliau, kur aš įklimpau - jokio laisvalaikio, jokio poilsio! Pasiguodžiau, o dabar nuostabiai skambant lietui už lango, kepkite!

Majestic and Moist Honey Cake

(Pagal Adventures in Honey)

420 g miltų
1 kupinas šaukštelis kepimo miltelių
1/2 šaukštelio druskos
1 šaukštas malto cinamono
1/2 šaukštelio malto kardamono
1/2 šaukštelio malto džiovinto imbiero
200 g aliejaus (naudojau alyvuogių ir sezamo aliejų, šalto spaudimo)
310 g medaus
300 g cukraus
3 kiaušiniai
235 ml stiprios juodos arbatos
110 ml šviežiai spaustų apelsinų sulčių
50 ml brendžio
dvi saujos razinų

Kadangi iš nurodytų ingredientų išeina didelis pyragas, naudojau didelę stačiakampę formą maždaug 25x43 cm. 

Visus sausus produktus sumaišome, tada į juos supilame visus skystus produktus. Su mikseriu išplakame iki vientisos tešlos - ji bus skystoka, tokia ir turi būti. Suberiame razinas ir išmaišome. Įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių, supilame tešlą į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi. Kepame apie 45-50 min. (iki sauso pagaliuko)

Obuoliniai blondinai

Sveiki, ilgi tamsūs vakarai! Kai atsukame laiką, man visada tampa gerokai niūriau  - ir taip iki tada, kai vėl laiką pasuksim. Arba iki tada, kai užuosiu Kalėdų kvapą. Jaučiu, tas laikas prabėgs septinmyliais žingsniais, nes tokio užimtumo su mokslais, koks yra dabar, aš neįsivaizdavau jokiam įsivaizdavime. Nors dar kartais vos vos lieka laiko greitutėliam pyragui.

Yra brownies, yra ir blondies. Manieji šviesiaplaukiai su obuoliukais. Pirmąkart dariau su razinomis ir obuoliais, antrąkart vietoj razinų naudojau lazdyno riešutus. Čia jau kaip jums patogiau, visaip skanu.

Obuoliniai blondinai

(Šaltinis: Neighborfoodblog)

240 g sviesto
240 g perpus rudo ir balto cukraus
2 kiaušiniai
1 šaukštelis kepimo miltelių
žiupsnis druskos
240 g miltų
2 nedideli obuoliai
Sauja razinų ar riešutų


Sviestą ištirpiname ir atvėsiname šiek tiek. Suberiame cukrų ir druską, išmaišome. Tada įmušame kiaušinius, beriame miltus, kepimo miltelius, razinas ar riešutus. Išmaišome ir du trečdalius tešlos dedame į kepimo popieriumi išklotą formą, ant tešlos dedame labai plonai supjaustytų obuolių skilteles. Ant obuolių tolygiai paskirstome likusią tešlą.
Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30-35 min (iki sauso pagaliuko).

Mejadra

Knyga, kurią įsigijau praūžus per tinklaraščius jos receptų gamintojų bangai, yra nereali, užburianti ir įtraukianti taip, kad atitrūkt neišeina. Ši knyga – tai Yotam Ottolenghi ir Sami Tamimi „Jerusalem“.  Išsirinkau iš jos vieną receptą savaitgaliui. Gamindama keičiau proporcijas ir prieskonių mišinį, nes valgytojų rate yra visokiausių pageidavimų nedėti to ar ano. Todėl mano variantas yra šiek tiek kitoks, bet nė kiek ne blogesnis. Jis visų pirma pavilioja savo rytietiškais kvapais, o tada skoniu. Nemanykit, kad tai TIK ryžiai ir lęšiai, o ne. Tai ryžiai ir lęšiai kitoje dimensijoje.

Jei reikia dar argumentų, lęšiai - tai puikus augalinės kilmės baltymų šaltinis, o mes jų iš tiesų valgom gerokai per mažai! 

Šis patiekalas labai tiks su naujuoju Švyturio Keltų alumi.

Mejadra

3 svogūnai

250 ml saulėgrąžų aliejaus

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

200 g basmati ryžių

150 g žalių neskaldytų lęšių

1 šaukštelis kumino sėklų

½ šaukštelio maltos kurkumos

1 šaukštelis juodų grūstų pipirų

1 šaukštelis malto cinamono

1 šaukštelis malto kardamono

1 šaukštas miltų

Druska

1 šaukštas cukraus

~350 ml vandens

Svogūnus supjaustome plonais griežinėliais, sumaišome su šaukštu miltų ir šaukšteliu druskos, kad viskas tolygiai pasiskirstytų. Įkaitiname aliejų ir kepiname pusę svogūnų kiekio apie 5-7 minutes, kol jie karamelizuosis. Ištraukiame iškepusius svogūnus ir taip pat paruošiame antrą dalį. Atidedame, kol pagaminsime patiekalą.

Žaliuosius lęšius sudedame į puodą, užpilame dideliu kiekiu vandens ir verdame 12-15 min., kol jie bus beveik išvirę – t.y. dar šiek tiek traškūs.

Kitame puode įkaitiname du šaukštus alyvuogių aliejaus, suberiame prieskonius (kuminą, kurkumą, cinamoną, kardamoną ir pipirus), trumpai (~30 sek.) pakepiname. Suberiame ryžių grūdelius, kepiname kartu su prieskoniais, viską kruopščiai maišydami, kad prieskoniai tolygiai pasiskirstytų. Supilame vandenį, apvirtus lęšius, beriame šaukštelį druskos ir šaukštą cukraus, užverdame. Ant labai mažos ugnies paliekame virti, uždengus dangčiu.

Išvirus, nudengiame dangtį, uždedame švarią pašluostę ir prispaudžiame ją puodo dangčiu. Taip paliekame patiekalą pailsėti 10 min. Tada sudedame į serviravimo indą ir ant viršaus paskirstome karamelizuotus svogūnus. Įsipilame alaus taurę ir mėgaujamės!

Tikrai gaminsiu dar ir dar - nerealiai skanu :)

Receptas publikuotas www.svyturys.lt