2011 m. rugsėjo 26 d., pirmadienis

Du prancūziški filmai

Štai ir vėl aš apie filmus. Šįkart akiratyje prancūzų filmai - du filmai, kuriuos pamatyti reikia. Kodėl? Na, kaip visada - juos pažiūrėjus kažkas viduje pasikeičia. Nors truputuką, bet pasikeičia. Pirmasis:

Quartier lointain
Siužetas: suaugęs žmogus staiga vėl atsidūria savo paties 14-mečio kūne, tačiau išsaugo savo patyrimus ir atsiminimus. Jis čia, kad ką nors pakeistų. Filmas apie tai, kaip perrašyti praeitį. Na, gal ne pačius įvykius iš tiesų, bet savo projekciją į juos tai tikrai. Juk jei dabartyje perrašysim savo nuoskaudas iš praeities, pasikeisim ir mes patys, ir mūsų elgesys. Šį filmą reikia pažiūrėti dabar.

Antrasis:
La tête en friche
Siužetas: pagyvenęs neišsimokslinęs vyras (Gerard Depardieu), pilnas vaikystės nuoskaudų, susipažįsta su apsiskaičiusia senute ir susidraugauja. Šita pažintis pakeičia jame turbūt viską. Filmas apie meilę, draugystę, motinos-sūnaus santykius. Teisingas filmas.
Gero žiūrėjimo!

2 komentarai:

Rima Stefanija Petrauskaitė rašė...

Apie paskutiniji cia aprasyta filma esu skaiciusi straipsni, kol jis dar buvo kuriamas. Ir paciam zurnalistui buvo idomu, kokia galutine filmo versija bus. :) Matyt, kad vykusi. :)

bea rašė...

Šiaip mano skonis gana specifinis ir tikrai negalėčiau pavadinti save objektyvia šitoje srityje. Mano pagrindinis vertinimo kriterijus visada buvo ir bus tai, ar tas filmas manyje kažką pakeitė, ar suplazdėjo dažniau mano širdies skilveliai ir prieširdžiai, ar verta buvo skirti mano laiką. Jei po filmo tapau geresne, brandesne, -esne - tada jį rekomenduoju. Kitais atvejais dažniausiai neužsimenu apie pažiūrėtą filmą. Išties, būna gerų filmų, kurie maloniai žiūrisi be pėdsako sieloje. Tačiau jie ir greitai pasimiršta.