Žinot, nekenčiu aš reklamos, kaip nūnai deklaravo mylimas ir užburiantis Rolandas Kazlas, bet modernios marketingo priemonės, susijusios su blogais ir blogeriais, ech, kartais tai tikrai labai gerai... Ta proga vakar nepatingėjau pasikelti iš savo 9 valandų sėdimos darbo vietos ir dar pasėdėt už vairo gabalėlį, kad prašmatniai pavakarieniaut „DOMM Lounge“. Vilniaus Rotušėje įsikūręs restoranas pristatinėjo savo naująjį meniu, naują koncepciją ir pakvietė degustuoti virtuvės chefo Javier Lopez sukurtų patiekalų. Pirmieji įspūdžiai iš tiesų labai teigiami – apšvietimas jaukus, ramus, aplinka maloni, kelios skirtingos prabangiai įrengtos salės. Tiesa, apšvietimas fotografavimui visai netiko, tačiau juk susirinkom mėgautis maistu, ar ne? Nors prieš ragaujant, jis vis tiek buvo įamžintas.
Restorano šeimininkas Arūnas Oželis užsiminė, kad naujoji restorano koncepcija šiek tiek žemiškesnė (kiek pamenu, iki tol restoranas buvo laikomas ganėtinai pretenzingu su molekulinės virtuvės atspindžiais, prabangi publika, aukštos kainos ir pan.) – kažkas panašaus kaip iš haute couture nusileisti į pagerintą pret-a-porter. Be abejo, tai turėtų pritraukti įvairesnę publiką ir, iš tiesų, meniu kainos nesikandžioja. Tikimasi, kad restoranas galės tapti socialine erdve – bendravimui, mėgavimuisi maistu (ypač todėl, kad meniu įtrauktas degustacinis kataloniškų užkandžių meniu labai tam tinka), o gal netgi bus rengiami madų šou demonstravimai, didžėjų pasirodymai.
Na gana su ta beletristika, maistas!!!
Ragavome degustacinį meniu, kurį sudaro kataloniški užkandžiai, tačiau dėmesys kreipiamas į sezoniškumą, kaip beje ir visame meniu. Tai labai sveikintina, juk nesinori pavasarį valgyti šaldytų grybų ar ne? Grybai – rudenį, vasarą – pomidorai ir pan. Aš visom keturiom už tokį požiūrį. Tiesa, meniu šiek tiek adaptuotas lietuviškam gomuriui, tai iš tiesų nelabai mane sužavėjo, mat gerbiu aš tą tautinę virtuvę, iš tiesų gerbiu, bet gal šiek tiek per atstumą. Tai tik mano subjektyvi nuomonė, bet iš visų pateiktų užkandžių, kuriuos tuojau aptarsiu, bulvė man paliko mažiausią įspūdį.
Taigi ragavome naminę duoną su alyvuogių aliejumi. Ei, naminė duona yra gėris! Duonos rūšių buvo keletas, nuo mūsų stalo pirmoji dingo su paprika. Labai labai gerbiu restoranus, kurie patys kepa duoną. Thumbs up, mielieji!
Užkandžiai ("trendy tapas", kaip pasakė virtuvės šefas Javier, kuris renginio pabaigoje išbėgo pasimojuoti ir greitakalbe išberti keletą žodžių apie meniu ir patiekalus):
- Kroketas su majoneziniu padažu (pats kroketas puikus, o padažas.. hm.. deja, bet rašau minusą padažui – kolegos sakė per daug acto, kiti sakė tiesiog elementarus majonezas, na, o man nepaliko įspūdžio).
- Bulvių kubeliai apkepti su padažu salsa brava (nieko ypatinga, vaizdas geras, tačiau skonis... Elementari bulvė su niekuo neišsiskiriančiu padažu, šitoj vietoj tikrai reikėtų kokio akcento, tegu ir paskrudintų kmynų, jei jau apeliuojama į lietuvio skrandį).
- Ožkos sūris ir serano kumpis ant duonelės skrebučio (oh my god! Dievinu sūrius, šis buvo tobulas derinys).
- Stirnienos carpaccio su baravykais (mmmmmmmm, dieviška. Carpaccio iš esmės nėra mane džiuginantis patiekalas, bet susigundžiau ir nenusivyliau, tikrai kartočiau).
- Tuno gabalėlis su kažkuo (jau nebepamenu kuo, bet labai geras dalykas, pritaikysiu posakį „words fail me“, na tiesiog be žodžių kaip gerai).
- Tigrinė krevetė su petražolėmis ir česnakais (superinis serviravimas mažuose kubilėliuose (bambukas, most probably), krevetė sultinga, kvapni, mmmmm...).
- Kiaulienos filė iešmelis su dumplainiu (gėris, jei mėgstate mėsą. Aš save vadinu prijaučiančia vegetare, bet man patiko).
Iš pagrindinių patiekalų meniu mus vaišino starkio file su risotto – turbūt pats pats pačiausias dalykas vakar aplankęs mano burną – heaven in my mouth! Nors po to sekęs elnienos steikas su rudmėsėm irgi buvo puikus. Tiesa, kolegė Indrė gavo su krauju, aš gavau gerai iškeptą ar gal net ciut perkeptą, bet būtent tokį aš ir mėgstu. Maloni staigmena buvo tai, kad keliomis blogerėmis vegetarėmis buvo pasirūpinta taip pat nuostabiai.
Ir paskutinis vakaro akcentas – desertas. Hm... Deja, bet mane nuvylė. Morengas padaže su mango kubeliu ir avietėmis – morengas buvo stipriai per kieta plutele, kuri nederėjo su tikrai gomurį maloniai nutiekiančiu lengvučiu jogurtiniu padažu ir šviežiom avietėm. Norėjosi kitokios tekstūros morengo – viduje dar šiek tiek drėgno, tąsaus, iš išorės su lengvute plutele, bet ei, juk negali viskas būti tobula?
Ir tiesa, užsigėriau maistą Valpolicella, ji man tinka prie dūšios.
Renginyje lankėsi daug plunksnos draugų blogerių bei gerb. Užkalnis visų priekyje, tad rekomenduoju paskaityti visų atsiliepimus artimiausiu metu ir pasidaryti savo išvadas, o visų geriausia – patiems išmėginti!
O dar vienas komentaras apie personalą – labai rekomenduoju jauną žavų padavėją Dovydą, superinis padavėjas, visais klausimais turi atsakymą, iškalbus, mielas. Merginos padavėjos šiek tiek pasimetusios buvo, na, turėkim viltį, patobulės, kai tauta po šitiekos blogerių reportažų užplūs „DOMM Lounge“ ir jas gerai ištreniruos.
