Grybai dygsta, ruduo prasideda

Šeštadienį pasprukau nuo šeimynykščių ir praleidau dvi nuostabias valandas miške. Galvą išvėdinau kaip reikiant :). Voveraičių gyvas velnias! Na tos kur nuotraukoj surinktos sekmadienį, šeštadieninių nespėjau nufotografuoti, jos beje jau ir sukonsumuotos - su apsilaižymu! Bet radau ir du baravykus - vieną sveiką (žr. foto), kitą pakirmijusį (nenusipelnė kadro, niekšas). Visai linksmai aš šitą iš nuotraukos radau - rinkau voveraites sau ramiai paskendusi mintyse, staiga girdžiu kažkoks dieds rėkia: ką ponia randat? Paaiškinau, kad voveraites. Anas baisulingu balsu apgailestavo, kad irgi tik voveraitės ir nė vieno baravyko, nu nė vienutėlio. Iš tolo paguodžiau, kad neturiu irgi. Nė vieno. Apsiramino ir nuėjo savo keliu. O aš besukdama ratus atėjau ton vieton, iš kur anas rėkavo (miške nepasiklystu, labai man gerai su orientacija. miške turiu omeny... urbanistiniame variante nelabai), matau - dieds žioplas nepastebėjo voveraičių kelių. Pritūpiau, renku, dairaus aplink - žiū gi po žolėm nuostabus baravykas sudygęs. Nebūčiau pritūpus, tikrai nepamatyčiau :). Bet kuriuo atveju, mielieji, ruduo atėjo. Deja deja...

Baklažanai užkepti daržovėmis ir kynva

Labai labai myliu baklažanus - tai suvisai mano daržovė :) Dar man žiauriai patinka moliūgas, paprika ir svogūnas. Galėčiau valgyti juos kasdien su įvairiais skirtingais priedais. Tad, kai draugė pasakė, kad Vilniuje jogos centre valgė tokį patiekalą ir jai baisiai patiko, iškart panižo nagai padaryti. Receptą publikuoja Jogos mitybos tinklaraštis (beje nuostabus tinklaraštis, puikūs receptai). Aš šiek tiek dariau pagal save, tai ir parašysiu kaip dariau: Taigis pagrindas: 1 baklažanas (reikia supjaustyti riekėmis maždaug 1 cm storumo ir apkepti iš abiejų pusių aliejuje). užkepimui: 1 stiklinė kynvos (verdame užpiltą dvigubu kiekiu pasūdyto vandens uždengtame puode apie 15 min.) 1 svogūnas, susmulkintas 1 paprika, gabalėliais gabalas moliūgo, kubeliais 2 pomidorai, be odelės ir susmulkinti saujelė tarkuoto džiugo ar kito kietojo sūrio prieskoniai (aš naudojau sambar masalą, druską, pipirus, šiek tiek baziliko) pora šaukštų skrudintų moliūgų sėklų aliejaus (gali būti bet koks kitas, jei neturite) Svogūnus su paprika ir moliūgu bei prieskoniais pakepinau aliejuje, kai suminkštėjo sudėjau pomidorus ir virtą kynvą. Apkepintas baklažano riekes sudėjau į kepimo indą, ant jų suverčiau daržoves su kynva ir pabarsčiau sūriu. Užkepiau 15-20 min. 180 laipsnių orkaitėje. Ryt valgysiu pietums, nors paragavau ir vakare. Baisulingai skanu :)

Naminis pomidorų padažas žiemai ar kasdienai

Aš pasiduodu... Jei taip dar trys dienos - iškeliauju į Šiaurės ašigalį. Nepakeliu karščio, jo nemyliu nei aš, nei kompas (kaista zaraza). Sode prūdas žydi, maudytis jame visai neseksualu, dar netgi sako (tetulė biologijos profesorė), kad pavojinga... Mol ten tame žydėjime kažkokios bakterijos veisiasi ir galima susirgti. Na vaikai ten tupi po dvi valandas kas pusę valandos ir dar nesusirgo, bet man tai kažkaip nesinori... O šiaip - pomidorai užderėjo, jei ką... Gal kas ir pastebėjo, gal ne, bet jau tenka su jais dorotis. Šiandien pradėjau nuo naminio pomidorų padažo. Nors nusikaliau per dieną juodai ir dar šiek tiek apsirgau nuo mašinos kondišino (nors jį vos vos leidau, bet vis tiek suveikė), užsimaniau padaryt pomidorų padažą. Man jis labai patiko (puodą išlaižiau ir aplaižiau). Dariau taip: surinkau sode bliūdą pomidorų ir juos nuplikiau karštu vandeniu. T.y. užviriau puode vandens, įmečiau tiek pomidorų įpjautų kryžiumi, kad juos apsemtų, už pusės minutės išėmiau, ir taip visus. Kol jie šiek tiek aušo, kad galėčiau lupti, susipjausčiau du svogūnus, vieną visą česnaką, sutarkavau dvi morkas, pasidariau žolių ryšelį (bazilikai, gelsvė, saliero lapai, petražolės - nuplauti, sulankstyti ir susukti siūlu). Puode, kuriame ruošiausi virti padažą (geriausia naudoti storadugnį, kad neprisviltų apačia), pastačiau kepti svogūnus, morkas ir česnaką su alyvuogių aliejumi ant mažos ugnelės. Nusilupau visus pomidorus, išpjausčiau jų žalias dalis prie kotelių. Pomidorus sukapojau su kombainu iki tyrės, kurią supyliau į tą patį puodą ir ėmiau virti. Tyrės tiesa gavosi lygiai 2 litrai. Į verdančią masę dar pridėjau: 4 kupinus šaukštus cukraus, šaukštą druskos, primaliau pipirų, įmečiau šiek tiek malto kumino, 1/2 šaukštelio sabji masalos, žolių ryšulį. Viriau dvi valandas, kol visas turinys sumažėjo maždaug iki 1,2 litro (puodas sugraduotas). Tada pasiruošiau stiklainius, juos iškaitinau mikrobangėje (3 min.), dangtelius nusivaliau spiritu. Kai stiklainėliai pravėso šiek tiek, sudėjau pomidorų padažą, nuvaliau stiklainėlių kraštus ir užsukau dangtelius. Voila!

Rūkykla

Pagaliau pagaliau sode turim rūkyklą - tėvukas ėmė ir pabaigė ją daryt! Valio. Taigi praėjusį savaitgalį išbandėm: meniu buvo karšto rūkymo naminės dešrelės (mama gamino) ir kiaulienos kumpelis. Prašau pasigrožėti ir papavydėti, nes buvo laaaaaaaabai skanu :)

Varškiniai blynai

Šiandien iš užsilikusio varškės pakelio sumeistravau blynelius pagal Sonatiną. Labai meilūs gavosi. Neišsiplečiant rašau receptą. Kadangi proporcijas šiek tiek pakeičiau, tai rašau savąsias: 3 kiaušiniai 1 pakelis Sočios varškės plombyro skonio (180 g) 2 nedideli tarkuoti obuoliai 3 šaukštai cukraus šiek tiek druskos, cinamono, šaukštas citrinos sulčių ciut daugiau nei pusė stiklinės miltų Baltymus išplakti atskirai, visus kitus dalykus sumaišyti, atsargiai įmaišyti baltymus ir kepti. :) Labai švelnūs, pūrus ir skanūs. :)

Karamelinis padažas su jūros druska

Kaip ir prisižadėjau facebook'e, išbandžiau Eglės iš žaidimų aikštelės padažą. Egle, man labai labai patiko :). Aišku, kam patiko dar labiau - vaikams. Ta karamelė.. Ech. Beje, manyčiau kad per greit pyliau grietinėlę, tai šiek tiek jos sušoko į kietus cukraus gabalėlius, bet tai irgi buvo sutikta labai palankiai. T.y. padažą aš perkošiau, o tuos gabalėlius vaikai sukrimto kaip nuostabiausius saldainius :). Nuotraukoje kairėje lietiniai su varškytės įdaru palaistyti karamelės padažu - mano tėčiui. Vaikai valgė blynus be nieko (dešinėje), tik palaistytus padažu:). Tiesa, aš naudojau ne sūdytą sviestą, o įbėriau rupios jūros druskos, labai labai tiko.

Pakartosiu Eglės receptą: 

300 g cukraus
60 g sūdyto sviesto* 
250 ml riebios grietinėlės

 * jei neturite sūdyto sviesto, galite imti tokį pat kiekį paprasto sviesto ir šiek tiek mažiau nei 1/4 a. š. jūros druskos. 

Cukrų suberkite į storadugnį puodą ir paskirstykite vienodu sluoksniu. Kaitinkite ant vidutinės ugnies, kol cukrus puodo kraštuose pradės tirpti ir karamelizuotis. Maišykite, kol visas cukrus ištirps. Toliau virkite vis pamaišydami, kol karamelė puode ims šiek tiek rūkti, o kvapas pasklidęs virš puodo primins aromatą, lyg karamelė ruoštųsi degti. 

Tą pačią akimirką nukelkite puodą nuo ugnies, sudėkite sviestą, suberkite druską (jei sviestas nesūdytas) ir maišykite, kol sviestas visiškai ištirps. Tuomet palengva ir nuolat maišydami supilkite grietinėlę. Karamelė, įpylus grietinėlę, gali imti stingti ir kietėti, todėl gražinkite puodą ant viryklės ir nuolat maišykite kaitindami masę ant silpnos ugnies. Leiskite karamelei šiek tiek pravėsti, pilstykite į švariu stiklainėlius ir laikykite šaldytuve (jei po kurio laiko karamelės neatrodys tokia skysta, kokios norisi, šiek tiek pašildykite ant viryklės). 

 P.S. mano lietinių tešlos receptą galite rasti per paiešką :)