Rikotos bučinukai pagal Ignę

Išbandžiau šiandien Rikotos bučinukus, kurių receptą galite rasti pas Ignę http://puodas.lt/rikotos-bucinukai-baci-di-ricotta/. Iš tiesų labai lengvai padaroma ir labai labai skanu. Minkštutėliai, tirpsta burnytėje, vaikai ir mamos sukirto ir pasijuto kaip pabučiuoti :). Beje, labai taiklus pavadinimas, tikrai primena lengvutį švelnų bučinuką.

Naujas mano kablys - sagės

Perlų rišimo matyt buvo negana, tai dar prisėdau prie sagės iki išnaktų. Štai ji: Ir dar viena šiandien popiet:

Kaip rišti perlus

Pagaliau prisiruošiau, o ir būtinybė prispyrė išmokti rišti perlus. Įgijau šilkinių siūlų su prilydyta adata ir puoliau dirbti. Pasirodo visai ne taip ir paprasta... Specialaus įrankio neturėjau, kuriuo pristumt mazgus ir priveržt, tai naudojau adatą. Labai svarbu visada rišti į vieną pusę, tai reiškia, kad kai jau suriši ilgą galą,tai sunku vis ta surištą dalį per mazgą kaišioti. Be to, užveržti tą siūlą tai skauda - jis aštrokas. Bet kuriuo atveju užsakyta dovana 120 cm swarovski perlų vėrinys, apyrankė ir auskarai jau padaryti. Jei norite išmokti rišti, neblogas video tutorial'as yra čia http://www.youtube.com/watch?v=nywbyADYyCY

Elžbietos citrusinis keksas

Išbandžiau Elžbietos citrusinį keksą, receptas štai čia http://zaidziamevirtuve.blogspot.com/2009/04/citrusinis-keksas-su-glajumi-ir.html, tik vietoje apelsinų naudojau citrinas :).

Tikrai labai skanus, minkštas, švelnus, išsipūtęs. Bet jis gavosi toks nevisai keksiškas, t.y. ne trapus, o labiau biskvitinis. Nežinau kaip įvertins šeima, bet labai skanu iš tiesų.

Sagė komplekte su auskarais

Išsiuvinėjau naują sagę :). Labai mielas vakaro užsiėmimas, labai sunku atsitraukti ir eiti guldyti vaikus miegoti, užtat vakar tarp kelių eilučių jie atsigulė gal 45 min. vėliau nei turėjo.. Ech

Patys gardžiausi pasaulyje vištienos kepsneliai

kažkada supermamose nužiūrėjau vištienos kepsnelių receptą, kuris manes niekada dar nepavedė. Vaikai jį dievina, suaugę surija nemirktelėdami, o seneliai džiaugiasi minkštutėle mėsyte, kurią gali sukramtyti jų dantų plokštelės...

Mums reikės:

vištienos file, susipjaustome norimo dydžio gabalėliais

kietojo sūrio, sutarkuoti smulkia tarka

kiaušinio ar kelių, priklausomai nuo to, kiek turite vištienos. Vienai krūtinėlei pilnai užteks vieno kiaušinio

maltų džiūvėsėlių, tiek pat kiek ir kietojo sūrio

druskos, pipirų (pamiršau nurodyti, ačiū Aušrai). ir tikrai nieko daugiau

Vištienos kepsnelius pamirkome į kiaušinio plakinį, tada į sūrio ir džiuvėsėlių mišinį ir dedame į įkaitintą aliejų. Apkepame iš abiejų pusių ir valgome! Štai kaip paprasta, o mėsytė nerealiai sultinga, minkštutėlė... Visa paslaptis ta, kad mėsytė apsivelka sūrio-kiaušinio-džiuvėsėlių marškinėliais ir viduje lieka tokia švelni ir neišdžiūvus bei minkšta, kad galima pirštus apsilaižyti ir dar juos apčiulpti!

Prancūziška dvasia prieš cepelinus

Šiandien namie cepelinai... Keista, bet manęs jie neįkvepia. Na nebent antrą dieną, atvėsę ir pakepinti puselėmis ar griežinėliais. Bet šiaip nusėda jie man pilvelyje akmenuku ir nedžiugina. Tad išmąsčiau, kad man būtinai reikia lengvos prancūziškos popietės: taurė vyno su traškančiais sluoksniuotos tešlos pyragėliais. Turėjau nedidelį lakštą sluoksniuotos bemielės tešlos, tai mažajame nykiame Ikiukije dar nusipirkau mielinės sluoksniuotos (kitokios nebuvo). Įdarai keli:

1. Pelėsinis sūris

2. Tarkuotas fermentinis sūris+tarkuotas parmigiano reggiano+kmynai

3. 1 paprika, 1 morka, 1 svogūnas, viskas supjaustyta šiaudeliais ir patroškinta su indiškais prieskoniais, aštresnis variantas

O štai rezultatas... Krūvelė gardžių išsipūtusių pyragėlių :)

Makaronų keksiukai

sklerozė man neleidžia prisiminti, kieno bloge užmačiau šį receptą, bet vis tiek noriu pažymėti, kad autorystė nemano, tik nesivadovavau tuo receptu, nes jo nepamenu :). Pamenu tik patį principą, taigi pasidariau makaronų keksiukus:

virti makaronai (mano atveju koks ketvirtadalis pokelio iš kurio išėjo 6 keksiukai)

2 kiaušiniai

apie pusės stiklinės pieno

pora šaukštų lydyto sūrelio (turėjau pradėtą ir nepabaigtą, bet labai tiko..)

1 nupiepus ir šaldytuve užsigulėjus sasiska

bokštelis tarkuoto fermentininio sūrio

druska, pipirai, mėgstami prieskoniai

kiaušinius išplakiau su pienu, tada užpyliau makaronus, visus kitus dalykus sumečiau iš gerai išmaišiau. Skardelės ertmes (skardelė su 6 skylėm keksiukams tokia) ištepiau aliejumi, suverčiau makaronų masę, dar ant viršaus užtarkavau sūrio ir užkepiau orkaitėje prie 200 laipsnių kokias 15-20 min. Man labai patiko :)

Migdolinis mozūras pagal Nelly Rubinstein

Pusseserė iš Lenkijos man senų seniausiai padovanojo Nelly Rubinstein receptų knygą. Aš labai pasitikiu šia persona, deja mane labai erzina tai, kad toje knygoje nėra nė vieno paveikslėlio. Anei vienutėlio... Kaip sunku ką nors gaminti, kai net neįsivaizduoji, kaip tai turėtų atrodyti. Ypač šiais laikais, kai pilna receptų internete ir knygose ir VISI su nuotraukom. Bet pasiryžau:

Migolinis mozūras (Mazurek migdalowy)

450 g migdolų

450 g cukraus

3 baltymai 3 lašeliai migdolų esencijos

20x30 kepimo forma, arba apvali atitinkamo dydžio, aš naudojau maždaug 26 cm.

300 migdolų sumalti (kombainu maliau), ir sumaišyti trinant su 225 g cukraus. Įlašinti migdolų esenciją ir sudėti kiaušinių baltymus bei maišyti viską kol išsimaišys ir tada sudėti į formą bei kepti 150 lapsnių apie 35-40 min. kol sukietės. 

Tada ant šilto pyrago užtepti tokį dalyką: likusį cukrų pakaitinti su ciut ciut vandens iki rusvo atspalvio ir suberti ten likusius migdolus bei užtepti ant būtinai ŠILTO pyrago.

Aubergine caponata (baklažanų kaponata)

Šiandien apsižiūrėjau, kad per maximinę akciją driokstelėjau du baklažanus... ir jiems jau reikia skubaus vartojimo. Vieną šiandien ir įveikiau. Dariau caponata pagal Oliverį, tik be vienos sudedamosios dalies (salierų kotų), nes Iki jos tiesiog nebuvo. taigi:

1 baklažanas, sukubeliuotas

1 svogūnas, susmulkintas

20 žalių alyvuogių

1 šaukštas kaparių

3 šaukštai pomidoų padažo

1 šaukštas cukraus

2 šaukštai balto vyno acto

truputis vandens

druska, pipirai, džiov. bazilikai aliejus kepimui

Apkepinau baklažaną atskirai, tada svogūnus atskirai, kai jie suminkštėjo grąžinau į keptuvę baklažaną, sumečiau visus kitus dalykus ir patroškinau gal 10-15 min. Skonis: turtingas, sodrus, tirštas. Valgiau ant skrudintos pranc. bulkos griežinėlio.

Daržovių sriubytė, kurioje valdo morkos

Labai labai norėjau valgyti po darbelio, lėkiau kaip išbadėjusi, maniau čiupsiu vaiką už pakarpos iš daržo, paknopstom atsidursiu namie ir ūmiai pasidarysiu sriubytės.. Vaikas namo eiti nepageidavo, teko sulaukti kol perlips visus darželio kieme esančius laipiojimo reikalus, pasisups atstovėjusi eilėje ir pan. Stovėjau ir graudinausi, kokia aš baisingai alkana, nesuprasta ir nelaiminga :) Įdomu, kodėl tuščiu skrandžiu žmogus nesidžiaugia, kad lieknėja, o pilnu graužia sąžinė, kad galėjai nevalgyti, gal duok die nors gramelis būtų nusibarstęs... Bet kuriuo atveju sriuba yra gėris ir pasimėgauti ja visai ne nuodėmė, kad ir gerokai vėliau nei tikėtasi :) Sriubytei reikės: morkų (aš dėjau gal kokias 5 vidutines) svogūno saliero bulvės mėgstamų žolyčių kario, kumino (ne kmynų, KUMINO), kurkumos ir kokio nors indiško mišinio a la garam masala (aš naudojau sabji ir pav bhaji mišinius) šlakelio grietinėlės tarkuoto parmezano Svogūną smulkiai sukapojau, 1 morką smulkiai sutarkavau ir pakepinau alyvuogių aliejuje su visais prieskoniais. Kitas daržoves susitarkavau šiaudeliais (aš turiu tokią specialą tarką, kurioje darosi tokie kvadratiniai šiaudeliai, bet kaip išeis, taip gerai). Viską suverčiau į puodą su apkepintais svogūnais ir morka ir ėmiau virti ant nedidelės ugnies. Kai daržovės suminkštėjo, supyliau grietinėlę, sūrį. Skanaus.

Pavasarinės gėlės

Įgijau naują fotiką, tai šiandien pleškinau kas panosėje pasitaikė. Taigi, nuostabiai šilta diena ir gėlės. Šita leukoja:

Eleboras (baltas ir tamsiai raudonas)

Snieguolės

Žibutės

Vintažas :)

Vaikystėje pamenu labai knietėjo prilysti prie senovinės indaujos ir susiradus raktus pažaisti su išlikusiais puodeliais. Ne tiek jų ir daug, o ir padužę, įskilę, tačiau saugojami indaujoje po raktu baisulingai žadino norą ten įsibrauti. Gerai, kad nepasiekdavau raktų, nes ko gero jų būtų likę dar mažiau :). O ir dabar tik po vieną skirtingą jų yra, nė viens poros neturi. Štai jie:

Morkų chalva

Šįkart susigundžiau padaryti morkų chalvą pagal rūtuliuką, receptą galite rasti štai čia: http://rutuliuko-virtuve.blogspot.com/2008/11/mork-chalva.html Pakartosiu: "400-500g morkų 100g sviesto 200ml pieno puodelio cukraus [manau, tikrai užtektų ir mažiau] kelių šaukštų smulkintų pakepintų migdolų poros šaukštų razinų šiek tiek cinamono O procesas toks: nuskutam ir sutarkuojam morkas. Tarkavau ne per pačią smulkiausią tarką, bet ir ne per burokinę, žodžiu - per viduriuką. Tada keptuvėj ištirpinam sviestą, į jį dedam tarkuotas morkas ir kepam kokias 10min vis pamaišydami. Po to supilam pieną, cukrų, migdolus, razinas ir šiek tiek cinamono. Visą gėrį kepam dar 30min. Arba tol, kol pienas visiškai išgaruos. Tada dedam į formą, išklotą kepimo popierium ir paliekam atvėsti. Kai tai atsitinka [aš tolesnio darbo ėmiausi kitą dieną], susipjaustom paruoštą chalvą ir galim skanauti."

Jei darysiu antrą kartą, tai morkas tarkuosiu su pačia smulkiausia tarka, nes net ir troškinamos vos ne valandą, jos nesukibo taip, kaip man norėtųsi. Beje, įdėjau Sambar masalos, graikinių riešutų, o viršų užtepiau Smilgos vaniline desertine varške bei pabarsčiau migdolų drožlėmis. Šiaip labai skanu :) Ir pakramtyti yra ką, ir varškytė maloniai gaivi. Taigi, iš tiesų nuoširdžiai rekomenduoju.