(foto: pražydintas mėlynių krūmelis)
Žiema užkniso. Jei bogu, nu kiek galima? Rytas - pažiūri termometrą - įsivelki į daug sluoksnių, mašinos gremžtukas į nagus ir... fizinė treniruotė dar prieš pirmą puodelį arbatos (jį geriu darbe...). Pietūs - vėl bėgi su gremžtuku mašina kočiot, valgyt gi norisi, vakare... tas pats, ką čia bepridursi. Ir t.t. Per tą susifokusavimą į gremžtuką ir raudoną nosį nesimato nieko pozityvaus. Na gal saulė matosi. Džiugina, kad ji šviečia šiandien. Gražu, ale šalta b...
Bandau džiugintis, prisikaičiau apie meditacijas, tantras-mantras ar kaip jos ten (neesmė...), ir bandau prisišaukti jėgų išlaukti pavasario, tą darau štai tokiu būdu: kasdien bandau sugalvoti, pajusti ar prisiminti tai, kas yra malonu maloniausia, džiugu džiugiausia ir užsirašau. Tam tikslui paskyriau knygelėje porą lapų. Štai mano sąrašo pradžia:
1. Rytinis pasibėgiojimas vidurmiesčio gamtoj (kada atšils, a?)
2. Žemuogių puokštelė suskabyta miško pakrašty (mėgstu tokias ir kasmet priskabau)
3. Gardžios braškės tiesiai iš lysvės
4. Pražydusi baltutėlė vyšnia (kaip faina būna, atsistoji po ja ir pakratai ir krenta krenta...)
5. Savo užauginti bazilikai kišami visur kur įmanoma (košė, salotos, sriuba...)
Ne nu, viskas išeina tik šiltuoju laikotarpiu, ar kaip??? Bandau globalesnius dalykus, tinkančius visiems metų laikams:
6. Gero vyno taurė
7. Vežanti muziką už vairo
8. Geras shopingas'
9. Pražydintų mėlynių puokštė
10. Išsipildęs šiųmetinis bandymas: jau beveik pražydinta kaštono šakelė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą