Du geri filmai

Per kelis vakarus pažiūrėjau dar du tikrai gerus filmus, na iš kategorijos "reikia pamatyti".
Pirmasis: The Girl in the Cafe

Man labai patinka pagrindinis aktorius - Bill Nighy. Kiek mačiau filmų su juo, man visi labai patiko. O šiame filme jis ypač šarman. Filmas vertas pamatymo dėl daugelio dalykų. Nenoriu jų išduoti tiems, kas filmą žiūrės, tad nesakysiu. Bežiūrint man buvo labai daug momentų, kad jaučiausi susitapatinusi su pagrindiniais aktoriais, jaučiau jų emocijas. Gerai pastatyta, išties. Ir labai geri tekstai.

Antrasis: Elvis and Anabelle

Filmas kaip vintažinė atvirutė, lyg pro rūką... Filmas apie stebuklus. Labai labai gražus. Jį apibūdinant tiktų šis posakis: "Yra tik du būdai gyventi: vienas - galvoti, jog stebuklų nebūna, kitas - jog viskas yra stebuklas.

Mielinis pyragas su sūrio-cukinijos įdaru

Kai man sunki diena darbe, aš grįžus nejučiom lendu į virtuvę ir ten ką nors veikiu, tik taip užsimirštu ir atsijungiu. Net jei blogai jaučiuosi, virtuvė gelbėja. Užtat niekaip nesuprantu žmonių, kuriems neįdomu, ką jie deda į burną, kaip valgo, kaip serviruoja. Et...

Štai vakar ištinusia galva grįžau ir puoliau kapstyti šaldytuvą, ieškodama ką ir kaip pagaminti. Gavosi skanutis pyragas, kurį dedu čia :)

Mielinis pyragas su sūrio-cukinijos įdaru

1 stiklinė rūgpienio

40 g tirpinto sviesto
žiupsnelis druskos
25 g šviežių mielių
1 šaukštas cukraus
1 kiaušinis
miltai (kad tešla būtų minkšta)


Mieles sumaišome su cukrumi, tada iš visų produktų užminkome minkštą tešlą ir paliekame valandai pakilti.

Per tą laiką pasidarome įdarą:

1 svogūnas
1,5-2 stiklinės tarkuotos cukinijos
200 g varškės
200 g fermentinio sūrio
100 g pjaustyto kubeliais kumpio (naudojau Panevėžio filė)
Žalumynai: krapai, petražolės, gelsvė

Druska, pipirai, pimento (švelnūs rūkytos paprikos milteliai: dėjau 1 arbatinį šaukštelį)

Aptepimui: gabalėlis lydyto sviesto, pora šaukštų sezamo sėklų.

Svogūną pakepiname su gabalu tarkuotos cukinijos, sutarkuojame sūrį, smulkiai supjaustome žalumynus. Viską sumaišome.

Tešlą padaliname į dvi dalis: vieną truputį didesnę. Iškočiojame didesnę dalį ir išklojame ja kepimo formos dugną, suformuodami kraštelius. Ant tešlos dedame įdarą ir jį užklojame kitu iškočiotu gabalu tešlos. Aptepame lydytu sviestu ir pabarstome sezamo sėklomis.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 45 min.

Labai

Les emotifs anonymes

2010 m. prancūzų-belgų filmas "Les emotifs anonymes", visai netikėtai pakliuvęs į mano rankas, ėmė ir pagerino mano vakarą. Pirmadienis, kaip žinia, visada yra ne pati geriausia savaitės diena, todėl jo vakaras ypač svarbus visų kitų savaitės dienų nuotaikai. Filmas apie vyrą ir moterį, ką gi daugiau. Jie turi šį tą bendro ir, žinoma, jie įsimyli. Va tokius filmus aš ir mėgstu, haha.

Šiek tiek juokingas, bet labai šiltas ir jaukus filmas, kuris tetrunka vos 80 minučių. Aktoriai nenucackinti, visai ne tobuli vyrai ir moterys, o tokie paprasti kasdieniai žmogeliai su savo baimėmis ir problemomis.  Iš dalies galima priskirti virtuviniams filmams, bet tik truputį, mat siužetas susijęs su šokoladu ir šokolado fabrikėliu. Žodžiu, rekomenduoju!

Skanaus filmo!

Morkų tortas su varškės kremu

 

Rugsėjo 1-oji... Ačiūdie ji pakeliui į pasibaigimą. Buvo graži diena, bet nuvargino irgi nerealiai. Ir nuo jos prasidės kitas etapas: reik susidėliot save ir savo vaikelius į jų tvarkaraščių ritmą, sudėlioti jų pamokas, būrelius, paankstinti ėjimą gulti, ryte man keltis anksčiau, nes prisižadėjau daryti pusryčius jiems... Ech. Fantazija su tais pusryčiais nėra pas mane labai išbujojus, gal kas nors komentaruose man patars? Šiuo metu mano planuojamas įmanomų pusryčių sąrašas yra šis:

1. Blynai

2. Kiaušinienė

3. Omletas

4. Sumuštiniai

5. Ryžiai su kiaušiniu

6. Sausi pusryčiai su pienu

7. Bandelės su uogiene

8. Dešrelės

9. Žuvies piršteliai

10. Lietiniai blynai

11. Varškėčiai

12. Košė (užpiltinė, trumpo virimo ir pan.)

13. Jogurtas/sūreliai 

Kažkur skaičiau, kad žmonės nemėgsta įvairovės ir pusryčiams renkasi dažniausiai tą patį. Bet man pačiai patinka įvairovė. Vaikams ko gero irgi. Taigi, laukiu patarimų.


O šiandieną mes paminėjome per daug blogų praūžusiu morkų tortu ir pirktiniais ledais. Morkų tortui gaminti naudojausi Laisvalaikio virtuvėje receptu ir patarimais - jie puikūs. Perkeliu šiek tiek adaptuotą tekstą čia, tikiuosi Reda nesupyks, bet jos variantas man pasirodė pats geriausias. Tiesa, tortas labai skanus! Šeimynykščiai, keletas svečių ir giminiečių valgė nuoširdžiai ir pasigardžiuodami.

Morkų tortas su varškės kremu

Papločiams reikia:

~230 g miltų (2 stiklinės)

2 a.š. sodos

2 a.š. kepimo miltelių

2 a.š. cinamono

1/4 a.š. druskos

~600 g tarkuotų morkų (3 stiklinės)

~100 g stambiai smulkintų riešutų

~60 g kokoso drožlių (1 stiklinė)

1/2 stiklinės razinų

300 g rudojo cukraus (2 stiklinės)

1 stiklinė aliejaus

4 nemažų kiaušinių

Kremui reikia:

500 g varškės

150 g cukraus pudros

1 a.š. vanilės esencijos

400 ml plakamosios grietinėlės (~35 %)

1 citrinos sulčių

Papuošimui:

200 ml plaktos grietinėlės

Dubenyje suberti miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną, druską, sumaišyti ir atidėti į šalį. 

Smulkiai sutarkuotas morkas (bulvių tarka) sukrėsti į kitą nemažą dubenį, berti kokoso drožles ir riešutus bei gerai nuplautas razinas. 

Dar kitame dubenyje supilti aliejų ir suberti cukrų. Paplakti kelias minutes, tada mušti po vieną kiaušinį, po kiekvieno plakti ~1 min. Turi gautis tokia šviesiai rusvos spalvos vientisa masė. Tada jau atsargiai įmaišome miltų mišinį (neplakti) ir morkas. 

Galima tortą daryti apvalų, tada reiktų tešlą padalyti į tris ar keturias lygias dalis ir kiekvieną iškepti apvaliose formose. O aš, kaip ir Reda,  naudojau dvi vienodo dydžio stačiakampes skardas (tas, kurios priklauso prie orkaitės), išklojau jas kepimo popieriumi, masę padalinau į dvi lygias dalis, abi dalis sukrėčiau į atskiras skardas. Su silikonine mentele išlyginau tešlą (tiek vienoje skardoje, tiek antroje) ir abi skardas šoviau į orkaitę, įkaitintą iki 160 C temperatūros. Kadangi tokie papločiai nebuvo stori, tai kepė ~30-35 min. (Kepimo laikas priklauso nuo to, kiek vienu metu kepame papločių ir kokio jie storio, todėl reikėtų nuolat stebėti, tikrinant mediniu pagaliuku, jį įsmeigus ir ištraukus turi būti sausas). 

Ištraukus iš orkaitės atvėsinti. 

Kol papločiai vėsta pasigaminti kremą pertepimams. Varškę pertrinti per sietelį, suberti cukraus pudrą ir įlašinti vanilės esenciją, išplakti (aš naudojau President varškę, kuri yra kreminė, tad jos pertrinti nereikėjo). Atskirame inde supilti grietinėlę, išplakti iki standumo ir atsargiai įmaišyti į varškės masę. Toliau nestipriai maišant, po truputį supilti citrinos sultis. 

Galiausiai atvėsusius papločius pertepti varškės kremu, torto viršų papuošti pagal fantaziją (riešutais, kokoso drožlėmis, džiovintais vaisiais ar net šviežiomis uogomis...). Aš papločius perpjoviau pusiau, gavosi 4 lygios dalys, tada jas pertepiau (prieš tai padalinus kremą į 3 lygias dalis), o viršų papuošiau plakta grietinėle. Paruoštą tortą dėti į šaldytuvą kelioms valandoms arba pernakt. 

Sūrininkų namai

Paskutinę atostogų dieną suplanavau kelionę į Sūrininkų namus, jau seniai norėjau ten apsilankyti - juk išties sūriai man labai labai patinka. Nekeisčiau į mėsą, oj ne. Sūrininkų namai yra Varėnos rajone, maždaug 50 km nuo Vilniaus ir 129 km nuo Kauno, tai keletas sūrius gaminančių susivienijusių ūkininkų, auginančių avis, ožkas ir karves. Visų jų sūrių galima paragauti kavinėje-parduotuvėje "Sūrininkų namai". Štai taip atrodo jų meniu.

Užsisakėme sūrių degustaciją - gavome visą lėkštę, kartu su namine dieviška duonele, sviesteliu ir kriaušių uogiene. Visko nesugebėjome įveikti, tai pasiėmėme su savimi. Dar ragavome dienos sriubą - cukinijų. Nebloga sriubytė, bet man nepatiko jos spalva - tokia pilkoka... Manau, pagardinus ją ciberžole ar kariu, ji būtų dar gardesnė.

Atsigerti Sūrininkų namuose galima naminės giros. Vaikams nelabai patiko, nes ji buvo tik vos saldi, o man kaip tik labai patiko, atsigaivinimui labai gerai. Tiesa, gana netikėta, bet kava buvo labai gera, su gera putele, stipri ir labai mielame puodelyje.

Lengvai karamelinis maskarponės sūrio pyragas (tortas)

Paskutinė savaitėlė mano atostogų. Užsibrėžiau visai nemažai, kol kas planas vykdomas visai neblogai. Tačiau... pažadėjau vaikams laipiojimus Pagonijos uola ir Pagonijos voratinkliu. Viešpatėliau jergutėliau. Aš žinau, kad aš bijau aukščio, bet ko dėl vaikų nepadarysi... Taip, aš užsikabarojau į Pagonijos voratinklį vargais negalais, su pailsėjimais ir mintimis, kad gal geriau nelipti, bet užlipau. 13 metrų, pastebiu... Laukiau vaikų, kad visi kartu pradėtume trasą. Jie bandė kelis kartus, bet finale atsisakė tos minties. Aš nutariau irgi nusileisti ir nekamuoti to voratinklio, jis man pasirodė viršijantis mano kuklias galimybes, o sau įrodinėt nieko nenorėjau, ir kam gi? Aš save per gerai pažįstu ir taip, gana to, kad užsilipau taip aukštai. Tiesą pasakius, nulipt buvo dar baisiau, xixixi... Ką gi, nukeliavom kopti į uolą. Drąsiai galiu pasakyt, kad visai patiko, bet iki viršaus neužlipau - pagailo mano nagų, jėgos išseko, o ir šiaip, na nelengvas tas alpinizmas, jei bogu, nelengvas. Pagirtina, kad vaikai irgi po kažkiek užlipo. Ir šiaip, servisas labai fainas, aptarnaujanti mergina labai gražiai mumis rūpinosi, skatino lipti, palaikė morališkai ir šiaip, šauni mergina. Ir už nepavykusius bandymus pinigėlių nepaėmė, nenuskriaudė. Anyway, kam patinka šitokios pramogos - rekomenduoju, tikrai gali būti smagu: graži gamta, sutvarkyta aplinka, visai netoli nuo Kauno ir puikus aptarnavimas! (P.S. mieli savininkai, jei mane skaitysite, padarykite, prašau, laiptukus į to voratinklio pradžią, a?? Labai jau sunku užlipti ten... tada gal būtų lengviau ir susimotyvuot trasą pereit... Dar dabar jaučiu ant kojų skaudulingas mėlynes nuo to kabarojimosi...)

O dabar pyragas. Perdariusi kelis receptus pagaminau pyragą mamos gimtadieniui. Pyragą labai lengvai galima pavadinti tortu, nes jis ganėtinai prabangus, o tinkamai papuoštas už tokį tikrai sueis be kalbų.

Pagrindas:

2 pakeliai Selga sausainių (naudojau vieną šokoladinį, vieną Irish cream skonio)
100 g sviesto

Sausainius sumalam į trupinius ir įmaišome minkštą sviestą. Į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, sudedam sausainius su sviestu ir gerai apspaudžiame.

Pagrindinė masė:

500 g maskarponės sūrio
5 kiaušiniai
3 šaukštai cukraus
1 indelis Rokiškio karamelizuoto sutirštinto saldinto pieno (ne Rududu, o Rokiškio, jie skiriasi tuo, kad Rududu daug kietesnis ir tamsesnis, Rokiškio švelnesnis ir minkštesnis - man jis labiau prie širdies, na ar prie gomurio)

Baltymus išplakame atskirai iki standžių putų. Trynius išsukame su cukrumi, tada sudedame indelį karamelinio pieno bei sūrį ir išsukame, kad neliktų gumulėlių. Atsargiai įmaišome baltymus. Supilame ant pagrindo ir dedame į įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę. Orkaitės apačioje dar įdedame indą su vandeniu - kad kepant garuotų. Kepame gana ilgai - man reikėjo geros valandos, kad viršus nebebūtų liulantis. Į kepimo pabaigą šiek tiek sumažinau temperatūrą (iki 160).

Viršus:
1 plytelė juodo šokolado
30 g sviesto
3 šaukštai riebios grietinėlės

Šokoladą su sviestu ir grietinėle išlydome ant mažos ugnies. Iškeptą dar karštą pyragą aptepame šiuo šokoladu.
Pyragą paliekame atvėsti ir dedame į šaldytuvą kelioms valandos ar pernakt. Tada puošiame plakta grietinėle (nebūtinai). Labai skanus :)


Pabaigai šiek tiek pastabų:
Per vasarą perskaičiau David Lebovitz Sweet Life in Paris. Ačiū Jurgai, paskolinusiai ją man, knyga nuostabi!
Atradau Saulių Mykolaitį - kažkaip anksčiau nebuvau susidūrusi. Patiko. Nors ir lengvai depresova muzika, bet patiko.
Pažūrėjau "virtuvinį filmą" Waitress - apie bjauriai nutekėjusią nėščią padavėją, kurios aistra yra pyragai. Lengvas, bet smagus filmukas.
Ir! Labai gali būti, kad neužilgo mes turėsim naują šeimos narį :).  Labai labai laukiam ir svajojam apie tai :). Vakar aplankėme Agnus Cattery veislyną ir ten prisižaidėm su tooookiais nuostabiais padarais, uj! Man jie tooookie faini, kad net negaliu.  Žodžiu laukite žinių. Nebaisiai greitai, bet...

Karamelinis pyragas su traškiu paviršėliu

Na štai. Grįžtu į virtualų gyvenimą. Tikiuosi :). Vasara taip prabėgo,kad nesijaučiu jos paturėjusi savo glėbyje ir išuosčiusi pilna krūtine, oj ne. Įdomu, kodėl kiti metų laikai taip lėtai slenka, o vasara bėga paknopstom pasiraičiusi padurkus? Na gal tik vienas pavasaris dar su ja draugauja sporto šakoje "Bėgimas", o ruduo ir žiema - tai tikrai ne. Mano vasara kvepėjo mėlynėmis ir putėsiais iš jų, kalnais bruknių (uogienės privirėm kaip niekada), kuriuos rinkau be atvangos, glėbeliais voveraičių, žydinčiais viržiais ir avietėmis, kuriose susibraižiau visas rankas. Na ir šiek tiek jūra - bet ją jau spėjau pamiršti.

O vat rudeniui ir turiu paruošusi puikų pyragą - lengvai pagaminamas, kvapnus ir karamelinis. Pats tas praskaidrinti niūrybę :). Bet jei stipriai lis besibaigiant vasarai - irgi tiks.

Traškus paviršėlis:
35 g sviesto
3 šaukštai miltų
2 šaukštai cukraus
2 šaukšteliai vanilinio cukraus


Viską triname tarp pirštų kol gausis trupiniai. Juos dedame į šaldytuvą, kol pasigaminsime pagrindinę tešlą.

Pagrindinė tešla:
300 g Rududu
2 dideli kiaušiniai
1/2 stiklinės miltų
50 g minkšto sviesto
1 šaukštelis vanilinio cukraus (arba pora lašų vanilės esencijos)
1 šaukštelis kepimo miltelių


Rududu išsukame su sviestu ir tryniais (kombainu ar mikseriu su peiliu). Sudedame miltus su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi ar vanilės esencija. Išplakame baltymus ir įmaišome į tešlą per du kartus.

Į kepimo formą pilame tešlą, ant jos užbarstome trupinius ir kepame apie 30-35 min. 180 laipsnių orkaitėje.

Mano pastebėjimas: Kadangi pyragas gaunasi tikrai nedidelis, kitąkart sudėsiu visą skardinę Rududu (ji 375 g, kur kišt tuos 75 g???), o kitas sudedamąsias dalis (kiaušinius, miltus, sviestą) padauginsiu iš dviejų.

Šaltinis: Cynamon i oliwka


O čia mano naujausi atradimai, užsiėmimai ir susižavėjimai, gal pravers kam, o ir man pasitarnaus šis įrašas kaip užrašų knygutė:


Nuostabus internetinis žurnalas "Lamų slėnis".
Filmas: Nigel Slater autobiografinis filmas Toast.
Dieta: Mirimanovos dieta.
Atradimas: Pinterest
Muzika: Putumayo
Blogai: Roost, Forty-Sixth At Grace, Kiss My Spatula, La Buena Vida.