Žaidimas, kuris vadinasi 11 - į jį mane įvėlė brangi artima miela ir gerb. draugė iš Burbulinių pabirų - tai man suskamba kaip Me, myself and I. Dėkui už tai, teks matyt paatvirauti (ką darau daugiau ar mažiau nuolat). Taigi, žaidimas: 1. Kiekvienas "pažymėtasis" turi paskelbti 11 faktų apie save. 2. Reikia atsakyti į 11 klausimų, kuriuos uždavė tas, kas pažymėjo. 3. Reikia užduoti 11 klausimų tiems, kuriuos pažymėsi. 4. Pažymėti 11 tinklaraštininkų. 5. Tinklaraštininkus apie pažymėjimą reikia informuoti. 6. Negalima pažymėti to, iš kurio gavai žymę.
1. Faktai (sudėtingas klausimas, nes jau esu pasisakiusi nemažai, o norėtųsi pasakyti ką nors nesakyto)
1. Nebegeriu kavos jau kokie 7-8 mėn. Ir tai mane džiugina :) Paaštrėjo uoslė, pagerėjo savijauta. 2. Paskutiniais metais, tiksliau prieš kokius 7 mėn., pamilau dviratį ir ta meilė manęs neapleidžia. 3. Vėl pradėjau auginti plaukus - turiu viltį, kad jie užaugs iki norimo ilgio (žemiau krūtinės). Man kažkodėl ilgi plaukai - moteriškumo požymys. Pamenu kažkada prie jūros mačiau stipriai pagyvenusią moterį, kuri ėjo pakrante ir jos ilgi ilgi žili plaukai nuostabiai bangavo vėjyje - man tas paveikslas stipriai įstrigo. 4. Jei kartą nusivyliau žmogumi, man labai sunku susigrąžinti savo pasitikėjimą juo. 5. Labai nemėgstu laistyti gėlių ir jų persodinėti. 6. Nemėgstu įmantriai išpuošto maisto, visokiausių porų išpjaustymų, daržovių-gėlių ir kitokių nesąmonių. Paprastume - genialumas. 7. Nesuprantu molekulinės virtuvės, man rodos paversti daiktą tuo, kuo jis nėra - anaiptol pasiekimas. Pasiekimas parodyti ir išaukštinti jį tokiu, koks jis yra. 8. Mylimiausias kvapas - pavasario. Toks, kokį jau šiandien buvo galima užuosti. 9. Noriu išmokti žaisti pūlą. 10. Mėgstu būti pati su savimi, mėgstu viena eiti pasėdėti su knyga į kavinę, viena važiuoti dviračiu, viena bėgioti. Man būtina pabūti su savim. 11. Negaliu gyventi be knygų :).
2. Klausimai, kuriuos man uždavė
1. Kur norėtum atsidurti šią minutę? Italijoje. 2. Mylimiausia daina. Jos keičiasi pas mane labai dažnai. Viena iš ilgiau likusių su manimi yra ši:
3. Patiekalas, kurį labiausiai mėgsti gaminti. Keksas. Su razinomis, riešutais, vanile ar romu, aplietas kvapniu icing'u. 4. Valgis/patiekalas/gėrimas, kurio negali pakęsti. Nevalgau kepenėlių, širdelių, liežuvių, smegenėlių, skilvelių ir visokių kitų vidaus organų. Nuo kepenėlių kvapo galiu imti žiaukčioti. Labai retais išskirtiniais atvejais galiu valgyti foie gras, bet tik tiek. Nemėgstu sidro. 5. Mėgstamiausias prieskonis. Cinamonas. 6. Kokios šalies virtuvę labiausiai vertini? Man artimiausia Viduržemio jūros regiono šalių virtuvė, kur daug daržovių (mano mylimos yra baklažanai, paprikos), kur daur gero alyvuogių aliejaus, sūriai ir kumpiai. Norėčiau gyventi kur nors ten. 7. Filmas, kurį rekomenduotum kitiems. Jiro Dreams of Sushi - dokumentinis filmas apie sušį meistrą. Nerealus. 8. Žmogus (žinomas, nežinomas - nesvarbu), kurį norėtum pakviesti pietų. Mažąjį princą. :) 9. Koks tavo aprangos stilius? Darbe - oficialus, po darbo džinsai, suknelės. Beveik visada aukštakulniai. Nors žinau, kad tai negerai, jau turbūt nebemoku be jų gyventi.
10. Knyga, kurią rekomenduotum. "Mažasis princas". 11. Tavo mylimiausias tinklaraštis. Nėra tokio. Tiksliau yra, bet tiesiog neišduosiu. :)
3. Mano klausimai
1. Šilčiausias vaikystės prisiminimas. 2. Koks tavo moto gyvenime? 3. Mylimiausia gėlė. 4. Nemėgstamiausias namų ruošos darbas. 5. Sūris ar dešra? 6. Mylimiausias metų laikas, kodėl? 7. Kaip apibūdintum meilę? 8. Ką valgai pusryčiams? 9. Kaip manai, ar banalu būti romantišku? 10. Gražiausias vyras/moteris aktorius. 11. Kodėl rašai tinklaraštį?
4. Noriu užduoti šiuos klausimus šių tinklaraščių autoriams:
Naujosios Virtuvės mitų griovėjų knygos "7 ingredientai draugams" pristatyme dalyvavau ir ragavau jų pagamintus triufelius. Knygoje radau receptą ir pagaminau vakar - visai paprastutis receptas, kaip ir daugumą jų, sugulusių į knygos lapus - bet labai mielas. Mėgstu tai, kas paprasta, kas nepraranda savo skonio (pvz. man nesuprantami tokie patiekalai kaip žuvies skonio baklažanas - tai jis kas: žuvis, ar baklažanas?). O čia taip ir yra: šokoladas, šokoladas, šokoladas nuo iki. Nice!
Triufeliai
(pagal Virtuvės mitų griovėjų knygą "7 ingredientai draugams")
150 ml riebios grietinėlės 100 g juodo šokolado (naudojau 65 proc. kakavos) 2 šaukštai romo 100 g Selga sausainių su razinomis Sauja lazdyno riešutų Kakavos ir riešutų apvoliojimui Grietinėlę užviriname, išjungiame ugnį ir sumetame į ją sulaužytą šokoladą. Maišome, kol išsilydys. Kombainu susmulkiname sausainius ir lazdyno riešutus iki miltų. Suberiame į grietinėlės-šokolado mišinį, supilame romą ir išmaišome. Atvėsiname ir statome į šaldytuvą 2-3 valandoms. Kai triufelių mišinys atšals ir sustings, šaukšteliu imame po maždaug 2-2,5 cm skersmens gabalėlį ir jį tarp rankų suformuojame į gražų rutuliuką, kurį apvoliojame kakava arba riešutais. Laikome vėsiai.
Šiandien su grupele fellow-bloggers buvom pamokoje Japoniško maisto studijoje. Gaminome tai, kas vadinama Šiabu-šiabu, t.y. japoniškas fondiu, kurį gaminant girdėti garsas, panašus į šiabu-šiabu, todėl jis taip ir vadinamas, sakė p. Alina, studijos įkūrėja ir siela. Turbūt svarbiausia Šiabu-šiabu dalis - tai bendravimas, nes jo gaminimas ir valgymas yra procesas, kuriame dalyvauja visi sėdintys už stalo. Ant stalo stovi specialus kaitinamas puodas, kuriame verda vanduo su sojos padažu, pagaliukais imame permatomą jautienos gabalėlį, merkiame į puodą, pateliuskuojame juo, sušnibždame šiabu-šiabu, išimame ir merkiame į padažą (daržovės, žolelės, sojos padažas, ryžių actas, cukraus sirupas). Mmmmm... Valgai ir negali sustot. Vegetarams galima vietoj jautienos merkti krevetes, bet man nepalyginamai skaniau buvo jautiena. :) Žiūrėkite šiabu-šiabu fotosesiją žemiau! Ir skubėkite užsisakyti šiabu-šiabu pamoką - tai žiemos patiekalas, o žiema jau greit baigsis. :) Tikrai žiauriai verta.
Dar vieną sotų kartelį tinklaraštininkus sukvietė Vapiano. Pirmą kartą prisimenu buvo gerai, bet antrą... Dar geriau! Truputį nervavausi, kad vėlavome, bet oro sąlygos tikrai vakar buvo nepalankios skubėti, juolab piko valandų kamščiai... Todėl nerealiai apsidžiaugiau radusi laukiančią šampano taurę ir daug įvairiausių užkandžių. Gaila neturėjau progos visų jų nufotografuoti, nes jie sparčiai dingo alkanų tinklaraštininkų pilveliuose, kol vienas iš "Vapiano Vilnius" steigėjų Tarvo Jaansoo mums pasakojo apie restoraną.
Be to, maloniai bendravome su virtuvės šefu Tomu Pipiru (bet kai pavardė, ką? Pats tas tokiai profesijai).
Jau pirmame reportaže labai daug prirašiau apie restorano koncepciją, tad šįkart norėjau paliaupsinti picas, nes jos man padarė labai gerą įspūdį. Picas gerb. picų kepėjas Šarūnas kočioja (jei taip galima pavadinti) rankomis - ir jos gaunasi fantastiško lygumo ir vienodumo. Žinoma patirtis, patirtis ir dar kartą patirtis, vat ir prašom: stiprios rankos ir jautrūs pirštai! Paprašėm mažo šou - pamėtyti ir išsukti picos padus ore - ir tai buvo įvykdytą :). Lydekai paliepus, man panorėjus...
Picoms naudojamas vietoje daromas pomidorų padažas iš konservuotų pomidorų be druskos ir pipirų, tik su žolelėmis!
Kepama 300 laipsnių karštumo orkaitėje.
Vienbalsiai su kolege tinklaraštininke išsirinkom picą su figomis ir parmos kumpiu bei medumi. Tobulas derinys ir tobula pica (beje, pati brangiausia meniu, bet tikrai ne todėl tobula). Pasigrožėkit!
Vienam vakarui kai kurios tinklaraštininkės buvo pakviestos tapti Vapiano virėjomis ir gamino pastas bei picas mums visiems. Kadangi aš jau pirmą kartą gavau progą pakilnoti tas sunkias keptuves, tai šįkart nutariau, kad man smagiau bus ragauti, ragauti, ragauti.
Beje, p. Pipiras pavaišino ir paaštrinta pasta su bolognese padažu - buvo fantastiškai skanu! Deja nuotraukos nespėjau padaryti, mėgavausi aštrumu. Mano skonio aštrumas, o taip. Gaila, kad jau po picų vietos manyje nebuvo daug, juolab mums į ausis aidėjo žodžiai: desertai, tiramisu, crema di fragola, panna cotta... Viskas, nuotraukų daugiau nebus, einu pasvajosiu dar apie tą dievišką tiramisu. P.S. Greičiau atsidarykite Kaune (sakė, gal kitąmet??)
Neišsakyta, neiškalbėta, neišjausta kartu. Tik atskirai. Ar tada meilė nepraranda savo esmės? Kas man yra meilė? Tai juoktis kartu, verkti, jausti kartu, susijungti ir išsiskirti. Būti savimi, nepamesti savasties buvime kartu. Neturėti kito kaip nuosavybės, bet jausti jo buvimą. Kitaip - kokia prasmė? Norėčiau dovanoti jam nuostabių sviestu kvepiančių sausainių - man visada labiau patinka duoti nei imti. Bet būtų gera, kad būtų kam imti. :)
Širdelių formos sausainiai
(pagal Every Cake You Bake) 1 stiklinė=200 ml 180 g sviesto 1 stiklinė cukraus 3 stiklinės miltų 1 didelis kiaušinis 1 nubrauktas arbatinis šaukštelis kepimo miltelių žiupsnis druskos 0,5 šaukštelio cinamono Sviestą išsukti su cukrumi iki purumo. Įmušti kiaušinį ir sukti toliau. Tada suberti miltus, druską, kepimo miltelius, cinamoną. Užminkyti tešlą ir padėti ją į šaldytuvą valandai. Atšaldytą tešlą kočioti 3-4 mm storumu, pjaustyti norima forma ir dėti ant kepimo popieriaus. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 10-11 min.
Knyga, kuri šiuo metu žavi jau kelintą maisto tinklaraštininką, sužavėjo ir mane - Yotam Ottolenghi ir Sami Tamimi "Jerusalem". Tik vakar ją pirkau, tad dar nespėjau visos suvalgyti, tik kokį trečdalį. Iškart į akis krito avinžirniai - prieskoningi, kvapnūs. Kadangi truputį esu išmušta iš vėžių, tai pagal receptą priklausančių salotų nepadariau, išbandžiau tik pačius avinžirnius. Pasakiškai skanu!
Avinžirniai
(pagal Yotam Ottolenghi ir Sami Tamimi "Jerusalem") 100 g sausų avinžirnių 1 šaukštelis maltų kvapiųjų pipirų 1 šaukštelis malto kardamono 1 šaukštelis malto kumino druska Aliejus kepimui Avinžirnius iš vakaro užpilam šaltu vandeniu ir paliekame išbrinkti. Ryte užkaičiame ir verdame, kol taps minkšti, bet nesukritę (apie valandą). Nukošiame ir sumaišome su prieskoniais. Įkaitiname keptuvę ir suberiame avinžirnius. Kepame kelias minutes pakratydami keptuvę, kad jie tolygiai apkeptų. Serviruojame karštus. Pagal receptą jie turėtų būti serviruojami su šviežių daržovių salotomis (pomidorai, ridikėliai, agurkai, paprika, raudonasis svogūnas, kalendra, petražolės, alyvuogių aliejus, citrinos žievelė ir sultys, graikiškas jogurtas).
Galvoju apie būties trapumą, santykių trapumą. Ką rodos turėjai tik tik, pff ir nebėr. Lyg atlydys, kuris paleidžia vakarykštį ledinį sniegą sukurdamas balutes. Šlapios kojos, šlapi skruostai... Keista, kaip galėjau vakar eiti išsišiepus senamiesčiu ir jaustis visai laiminga.
