Vapiano

Prieš savaitę gavau pakvietimą apsilankyti „Vapiano“ – itališkos dvasios restorane Vilniuje, prekybos centre „Europa“. Dvejoti atsakant neleido tai, kad jame jau esu buvusi – ir man ten patiko! O pasiūlymas pačiupinėti jų virtuvę iš arčiau, iš vidaus tikrai nenukrenta man kasdien į pašto dėžutę. Taigi, keturios merginos: Jovita iš PinkCity, Indrė iš GP Magijos ir Jurga iš Savaitgalio rendez-vous susitikom skaniam vakarui.



Pirmąjį „Vapiano” restoraną 2002 m. sumanė atidaryti vienas vokietis, dirbęs McDonald restorane – jo idėja buvo atidaryti greito maisto restoraną, kuris vis dėlto gamintų sveikai. Tam išties tiko itališka virtuvė bei jos patiekalai: pizzos bei pasta. Vapiano – tai pasaulinio tinklo restoranas, kol kas vienintelis Lietuvoje, nors mano ausis pasiekė gandai, kad antrasis bus Kaune. Kada – restorano atstovai neišdavė. O gaila, labai laukiu.


Restoranas iš kitų restoranų išsiskiria išties daug kuo. Visų pirma tuo, kad restorane padavėjų nėra - įėjus gaunate kortelę, kurioje sukaupiama informacija apie jūsų suvalgytus patiekalus ir išgertus gėrimus. Išeidami kortelę grąžinate kasininkei ir su ja atsiskaitote. Na kažkas tokio kaip vietinės reikšmės banko kortelė.


Antrasis išskirtinumas – atvira virtuvė. Užsisakę patiekalą jūs matote praktiškai visą jo gaminimo procesą, kuris užtrunka tik keletą minutėlių. Ar tai greitasis maistas? Ir taip, ir ne. Taip – nes pagaminama labai greitai. Ne, nes pagamintas maistas iškart atiduodamas klientui - nieks jo nedžiovina šilumą išlaikančiose lentynose, kol bus nupirktas. Ne, nes naudojami tik kokybiški produktai, iš kurių pagaminamas patiekalas per tokį trumpą laiką todėl, kad naudojamos specialios indukcinės viryklės, wok’ai bei akimirksniu reguliuojama temperatūra.

 Virtuvės vadovas Tomas Pipiras daug pasakojo mums apie produktus, kokybę, patiekalus, neišduodant receptūros, nes ji griežtai saugoma. Makaronai gaminami tik iš semolinos ir vandens, restorane yra nuosavas makaronų fabrikėlis, kuriam vadovaujantis jaunas virėjas akivaizdžiai su meile gamino makaronus ir dėliojo juos prie svarstyklių. Mat kiekvieną porciją sudaro 180 g makaronų ir jie jau būna susverti į specialius indelius. Indeliai tada atsiduria už virėjų nugarų, patogiai laukdami savo eilės ir savo padažo.

Kiekviena porcija klientui gaminama atskirai, jam stebint ir su juo bendraujant. Išties, vienas iš pagrindinių personalo atrankos kriterijų yra komunikabilumas. Virėjas, gamindamas klientui patiekalą, turi sugebėti su juo pabendrauti, sužinoti, ar klientas mėgsta aštriau, ar švelniau, su česnaku ar be ir pan. Gal netgi pajuokauti ar priversti nusišypsoti. Na, pats virtuvės šefas sudarė linksmo ir labai bendraujančio žmogaus įspūdį. O dar ta pavardė.. mmm :). Beje, jis prisipažino, kad išties mėgsta aštrų maistą.

 Taigi apžiūrėjusios visą procesą, gavome ir pačios pažaisti virėjus. Aš pasirinkau gaminti Pesto pastą. Pesto padažą gamina restoranas pats sau, tad jis visada šviežias, be to, žiauriai skanus ir kvapnus. Fotografuoti laiko nebuvo, nes gaminimo procesas labai greitas ir nėra kada atsitraukti nuo keptuvės - kitaip padažas gali sudegti. Taigi visų pirma alyvuogių aliejuje pasikepiname pinijų (ar kitaip kedro riešutų, bet tik ne indiškų), kartu su jomis galima įsidėti ir aštrios paprikos, jei mėgstate aštriai. Tada dedame kaušelį pesto, išjungiame ugnį ir išmaišome. Kvapas pasklinda dieviškas... Išvirtus makaronus suberiame į padažą ir gerai išmaišome. Dedame į lėkštę ir užbarstome tarkuoto kietojo sūrio. Puošiame baziliko lapeliais. Tai iš tiesų TAIP paprasta. Ir be proto skanu.

Kol valgėme savo pasigamintus patiekalus, kalbinome virtuvės šefą ir restorano vadovę, jie pasakojo apie gyvąjį alyvmedį viduryje restorano ir kaip kas rytą jį pakalbina ir paglosto, mat jis neypač džiaugiasi savo padėtimi. Pasakojo apie kasdien atvežamus lietuviškus bazilikų vazonėlius, kurie puošia kiekvieną stalą ir juos galima skabyti ir dėti į savo patiekalą. Pasakojo apie rankomis kočiojamas picas bei nuostabiausią čyzkeiką Vilniuje – žinau, pati ragavau kelis kartus. Desertui mus juos ir pavaišino. Taip pat ir tiramisu bei panna cota, visa tai buvo tikrai įspūdinga.

Beje, visi indai iš Villeroy & Boch - funkcionalūs, baltutėliai - tokie, kokius norėčiau turėti namuose. Bet Vapiano ir galima jaustis kaip namie, prie kiekvieno stalelio yra rozetė kompiuteriui, gali sėdėti kiek nori ir netgi žiūrėti filmą per savo kompą, sako, klientai taip kartais daro...
Apsilankykite ir Jūs ;)